Mociškių bendruomenės pirmininkas kepa sertifikuotus blynus

Iškepti vaflinių blynų turbūt mokėtų kiekvienas, bet tai padaryti pagal autentišką receptą – kažin ar dažnas. Mociškių bendruomenės pirmininkas Darius Tamulis apie vaflinių blynų senovinius receptus žino išties nemažai, mat gamindamas pagal Mažosios Lietuvos tradicijas, jis kaip amatininkas įgijo šio tradicinio patiekalo gaminimo sertifikatą.

Šis Darias Tamulio surastas virdulys buvo prastos būklės, bet restauruotas naudojamas pagal paskirtį.

Susidomėjo kulinariniu paveldu
D. Tamulis Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu susidomėjo metalo laužo supirktuvėje radęs senovinę vafliniams blynams kepti skirtą keptuvę, kurią vėliau restauravo. Pasidomėjęs šio patiekalo istorija, jis kieme pasistatė senovinę krosnį ir pabandė senovės papročiu išsikepti blynų. Pirmieji blynai žinoma buvo ne tik prisvilę, bet ir su rūdimis nuo keptuvės… Bet istorija tuo nesibaigė.
Iš plytų sumūrytoje krosnyje šiuos blynus kepti nebuvo patogu – reikėjo lankstytis, kaminas prastai traukė, todėl buvo daug dūmų. Dariui kilo mintis susimeistrauti lengvesnę kilnojamą krosnelę. Su nagingų meistrų – pagėgiškių Broniaus Juciko ir Jono Paleckio pagalba bei patarimais, jam pavyko šią idėją įgyvendinti. Taip radosi blynkepė ant ratų.
Besižvalgydamas senų blynų tešlos receptų, entuziastas kreipėsi į Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistę Aksaverą Mikšienę, kuri domisi Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu. Ji renka įvairių senovinių patiekalų receptus, domisi čia gyvenusių žmonių mitybos ypatumais, tradicijomis.
Etninės kultūros specialistė Dariui padėjo susisiekti su Ane Paldavičiene Štriekis, kuri taip pat turėjo originalią vaflinių blynų keptuvę ir puikiai išmanė šio patiekalo gaminimo ypatumus. Ji ne tik prisiminė, kaip tokius blynus jai mama kepdavo, bet ir svečius jais pavaišino, dar ir receptu pasidalijo.
Pasak A. Mikšienės, autentiškų žinių apie kulinarinį šio krašto paveldą ji gauna iš čia gyvenusių žmonių palikuonių, kurie jau patys yra sulaukę garbaus amžiaus, bet vis dar mena savo tėvų ir senelių papročius bei tradicijas. Tai itin svarbu, nes vėliau reikia įrodyti, kad tavo gaminys gali vadintis kulinariniu paveldu.

Sertifikuoti šio krašto vafliniai blynai.

Mobili virtuvė
A. Paldavičienė Štriekis svečiams parodė, kaip reikia taisyklingai autentiškoje keptuvėje kepti vaflinius blynus, kad jie neprisviltų ir būtų traškūs – blyną reikia padėti taip, kad iš apačios eitų karštas oras. Atvykėliai viską nufotografavo, pasakojimą įsirašė ir net filmavo.
„Atrodo žinojome, kaip paprastai kepti vaflinius blynus, bet nuvykę pas A. Paldavičienę Štriekis sužinojome įvairių smulkmenų ir supratome, kad tai toli gražu nėra taip paprasta, norint paruošti autentišką patiekalą pagal visas tradicijas. Smagu, kad amatininkai domisi mūsų krašo paveldu ir siekia turėti sertifikatą“, – sakė A. Mikšienė.
Vėliau visi dokumentai ir detaliai aprašyta vaflinių blynų gaminimo istorija pagal nustatytus reikalavimus buvo pateikta Žemės ūkio ministerijai. Ten sudaryta komisija sprendė, ar visa tai atitinka kulinarinio paveldo reikalavimus.
Dabar amatininkas D. Tamulis, įgijęs kulinarinio paveldo sertifikatą, gali ne tik įvairiuose renginiuose pagal autentišką receptą kepti vaflinius blynus, bet ir kitus šio amato pamokyti. Pastaruoju metu jis įsigijo ne vieną autentišką keptuvę vafliniams blynams čirškinti.
Su Mociškių bendruomenės nariais jis įvairiuose renginiuose žmones vaišina tradiciniais šio krašto senoviniais patiekalais.

Tradiciniams Mažosios Lietuvos vafliniams blynams kepti amatininkas naudoja mobilią krosnelę ant ratų.

„Esu labai dėkingas Pagėgių kultūros centrui, nes su jo pagalba pavyko gauti daug naudingos ir vertingos informacijos apie Mažosios Lietuvos kulinarinį paveldą. VVG „Pagėgių krašto“ rūpesčiu Mociškių bendruomenei pavyko įsigyti didelės talpos puodų šiupiniui virti, didelę palapinę bei dar vieną krosnį. Turime visiškai sukomplektuotą mobilią virtuvę ir galime dalyvauti įvairiuose renginiuose, jų dalyviams pasiūlydami įvairių, pagal senąsias tradicijas pagamintų patiekalų. Pagal Evos Jankutės autentišką receptą mokausi gaminti šišioniškių šiupinį ir planuoju įgyti šio patiekalo, kaip tradicinio gaminio, sertifikatą“, – pasakojo D. Tamulis.
Per 90 receptų
Pasak A. Mikšienės, besidomėdama kulinariniu paveldu, ji pastebėjo, kad įvairiuose Lietuvos regionuose patiekalų receptai yra gana panašūs, bet skiriasi jų ruošimo būdai bei kai kurios sudėtinės dalys. Kalbėdama apie Mažąją Lietuvą, iš įdomesnių patiekalų ji išskyrė duoną su lašinukais. Tradiciškai kepant duoną būdavo vienu metu kepama keletas kepalų ir tik į vieną dėdavo lašinukų. Būtent pastarasis ir būdavo tiekiamas į stalą, kai užsukdavo svečiai.
Ji taip pat sužinojo apie receptą, kai duona būdavo kepama su bulvių koše, kad minkštesnė būtų. Mažojoje Lietuvoje taip pat buvo populiaru ruošiant kiaulienos nugarinę, ją apipjaustyti ir apdėti lašiniais. Nugarinę ne kepdavo, bet rūkydavo. Lašiniai pridėdavo savotiško skonio ir suteikdavo patiekalui kontrastingos išvaizdos.
Beieškant kulinarinio paveldo receptų, A. Mikšienei viena senolė papasakojo apie ožkos mėsos ruošimą. Mėsa būdavo apverdama, o vėliau kepama ir įgaudavo savotišką, gerą skonį. Tada populiariausia mėsa būdavo aviena, bet ji turi savotišką kvapą, o ožiena jo neturėdavo.
Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė A. Mikšienė jau yra surinkusi per 90 autentiškų Mažosios Lietuvos patiekalų receptų. Dauguma patiekalų nufotografuota, bet nemažą dalį dar reikia pagaminti ir įamžinti. Pasak A. Mikšienės, ji puoselėja idėją išleisti Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo knygą. Jei viskas gerai klosis, toks leidinys turėtų pasirodyti jau šiais metais.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite