Mociškių bendruomenės pirmininkas kepa sertifikuotus blynus

Iškepti vaflinių blynų turbūt mokėtų kiekvienas, bet tai padaryti pagal autentišką receptą – kažin ar dažnas. Mociškių bendruomenės pirmininkas Darius Tamulis apie vaflinių blynų senovinius receptus žino išties nemažai, mat gamindamas pagal Mažosios Lietuvos tradicijas, jis kaip amatininkas įgijo šio tradicinio patiekalo gaminimo sertifikatą.

Šis Darias Tamulio surastas virdulys buvo prastos būklės, bet restauruotas naudojamas pagal paskirtį.

Susidomėjo kulinariniu paveldu
D. Tamulis Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu susidomėjo metalo laužo supirktuvėje radęs senovinę vafliniams blynams kepti skirtą keptuvę, kurią vėliau restauravo. Pasidomėjęs šio patiekalo istorija, jis kieme pasistatė senovinę krosnį ir pabandė senovės papročiu išsikepti blynų. Pirmieji blynai žinoma buvo ne tik prisvilę, bet ir su rūdimis nuo keptuvės… Bet istorija tuo nesibaigė.
Iš plytų sumūrytoje krosnyje šiuos blynus kepti nebuvo patogu – reikėjo lankstytis, kaminas prastai traukė, todėl buvo daug dūmų. Dariui kilo mintis susimeistrauti lengvesnę kilnojamą krosnelę. Su nagingų meistrų – pagėgiškių Broniaus Juciko ir Jono Paleckio pagalba bei patarimais, jam pavyko šią idėją įgyvendinti. Taip radosi blynkepė ant ratų.
Besižvalgydamas senų blynų tešlos receptų, entuziastas kreipėsi į Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistę Aksaverą Mikšienę, kuri domisi Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu. Ji renka įvairių senovinių patiekalų receptus, domisi čia gyvenusių žmonių mitybos ypatumais, tradicijomis.
Etninės kultūros specialistė Dariui padėjo susisiekti su Ane Paldavičiene Štriekis, kuri taip pat turėjo originalią vaflinių blynų keptuvę ir puikiai išmanė šio patiekalo gaminimo ypatumus. Ji ne tik prisiminė, kaip tokius blynus jai mama kepdavo, bet ir svečius jais pavaišino, dar ir receptu pasidalijo.
Pasak A. Mikšienės, autentiškų žinių apie kulinarinį šio krašto paveldą ji gauna iš čia gyvenusių žmonių palikuonių, kurie jau patys yra sulaukę garbaus amžiaus, bet vis dar mena savo tėvų ir senelių papročius bei tradicijas. Tai itin svarbu, nes vėliau reikia įrodyti, kad tavo gaminys gali vadintis kulinariniu paveldu.

Sertifikuoti šio krašto vafliniai blynai.

Mobili virtuvė
A. Paldavičienė Štriekis svečiams parodė, kaip reikia taisyklingai autentiškoje keptuvėje kepti vaflinius blynus, kad jie neprisviltų ir būtų traškūs – blyną reikia padėti taip, kad iš apačios eitų karštas oras. Atvykėliai viską nufotografavo, pasakojimą įsirašė ir net filmavo.
„Atrodo žinojome, kaip paprastai kepti vaflinius blynus, bet nuvykę pas A. Paldavičienę Štriekis sužinojome įvairių smulkmenų ir supratome, kad tai toli gražu nėra taip paprasta, norint paruošti autentišką patiekalą pagal visas tradicijas. Smagu, kad amatininkai domisi mūsų krašo paveldu ir siekia turėti sertifikatą“, – sakė A. Mikšienė.
Vėliau visi dokumentai ir detaliai aprašyta vaflinių blynų gaminimo istorija pagal nustatytus reikalavimus buvo pateikta Žemės ūkio ministerijai. Ten sudaryta komisija sprendė, ar visa tai atitinka kulinarinio paveldo reikalavimus.
Dabar amatininkas D. Tamulis, įgijęs kulinarinio paveldo sertifikatą, gali ne tik įvairiuose renginiuose pagal autentišką receptą kepti vaflinius blynus, bet ir kitus šio amato pamokyti. Pastaruoju metu jis įsigijo ne vieną autentišką keptuvę vafliniams blynams čirškinti.
Su Mociškių bendruomenės nariais jis įvairiuose renginiuose žmones vaišina tradiciniais šio krašto senoviniais patiekalais.

Tradiciniams Mažosios Lietuvos vafliniams blynams kepti amatininkas naudoja mobilią krosnelę ant ratų.

„Esu labai dėkingas Pagėgių kultūros centrui, nes su jo pagalba pavyko gauti daug naudingos ir vertingos informacijos apie Mažosios Lietuvos kulinarinį paveldą. VVG „Pagėgių krašto“ rūpesčiu Mociškių bendruomenei pavyko įsigyti didelės talpos puodų šiupiniui virti, didelę palapinę bei dar vieną krosnį. Turime visiškai sukomplektuotą mobilią virtuvę ir galime dalyvauti įvairiuose renginiuose, jų dalyviams pasiūlydami įvairių, pagal senąsias tradicijas pagamintų patiekalų. Pagal Evos Jankutės autentišką receptą mokausi gaminti šišioniškių šiupinį ir planuoju įgyti šio patiekalo, kaip tradicinio gaminio, sertifikatą“, – pasakojo D. Tamulis.
Per 90 receptų
Pasak A. Mikšienės, besidomėdama kulinariniu paveldu, ji pastebėjo, kad įvairiuose Lietuvos regionuose patiekalų receptai yra gana panašūs, bet skiriasi jų ruošimo būdai bei kai kurios sudėtinės dalys. Kalbėdama apie Mažąją Lietuvą, iš įdomesnių patiekalų ji išskyrė duoną su lašinukais. Tradiciškai kepant duoną būdavo vienu metu kepama keletas kepalų ir tik į vieną dėdavo lašinukų. Būtent pastarasis ir būdavo tiekiamas į stalą, kai užsukdavo svečiai.
Ji taip pat sužinojo apie receptą, kai duona būdavo kepama su bulvių koše, kad minkštesnė būtų. Mažojoje Lietuvoje taip pat buvo populiaru ruošiant kiaulienos nugarinę, ją apipjaustyti ir apdėti lašiniais. Nugarinę ne kepdavo, bet rūkydavo. Lašiniai pridėdavo savotiško skonio ir suteikdavo patiekalui kontrastingos išvaizdos.
Beieškant kulinarinio paveldo receptų, A. Mikšienei viena senolė papasakojo apie ožkos mėsos ruošimą. Mėsa būdavo apverdama, o vėliau kepama ir įgaudavo savotišką, gerą skonį. Tada populiariausia mėsa būdavo aviena, bet ji turi savotišką kvapą, o ožiena jo neturėdavo.
Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė A. Mikšienė jau yra surinkusi per 90 autentiškų Mažosios Lietuvos patiekalų receptų. Dauguma patiekalų nufotografuota, bet nemažą dalį dar reikia pagaminti ir įamžinti. Pasak A. Mikšienės, ji puoselėja idėją išleisti Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo knygą. Jei viskas gerai klosis, toks leidinys turėtų pasirodyti jau šiais metais.

Simonas SKUTULAS

Hits: 216

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite