Miškininkai ir Šilutės krašte renka paprastojo buko sėklas

Lietuvos miškuose galima pamatyti mūsų kraštams neįprastą tačiau pietų ir vidurio Europoje dažnai sutinkamą medį – paprastąjį buką. Dar ne taip seniai mokslininkai buvo nustatę, kad šio medžio šiaurinė riba baigiasi pietų Lietuvoje. Bet šiltėjant klimatui, bukų augimo arealas užima vis didesnę Lietuvos dalį. Šiuo metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai renka šio medžio sėklas tam, kad šalyje būtų galima įveisti daugiau šiltesnius kraštus mėgstančių bukų.

Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko, Šilutės ir kituose regioniniuose padaliniuose renkamos retai Lietuvos miškuose sutinkamo medžio – buko sėklos. Iš jų pavasarį bus pasodinti nauji bukų medeliai, kurie bus auginami Lietuvos miškuose.

Paprastasis bukas Lietuvoje

Bukas – pietų ir vidurio Europos medis – mėgstantis šiltesnį klimatą ir neatsparus šalčiui. „Lietuva yra ties buko plitimo arealo riba, todėl šiltėjant klimatui, natūraliai šis bukas atkeliauja į mūsų šalį“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas Marijonas Bernotavičius.

„Paprastojo buko žiedadulkių kartu su kitomis, jau išnykusiomis Lietuvoje augalų rūšimis buvo rasta Girutiškio gamtiniame rezervate, bet Lietuvoje bukas buvo ilgam išnykęs ir jo riba dėl klimato pasikeitimų buvo atsitraukusi tolokai į pietus nuo Lietuvos. Šiuo metu paprastasis bukas vėl yra beveik pasiekęs Lietuvos pietvakarinę ribą (pačioje Lietuvoje buvo introdukuotas XIX a.), iki čia išplitęs iš ledynmečio vadinamosios prieglobsčio zonos pietų Balkanų pusiasalyje ir manoma, kad klimatui šylant jis ir toliau savaime plis į šiaurę“, – paaiškina Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų skyriaus specialistas Renatas Plačiakis.

Paprastasis bukas (Fagus sylvatica) – tai medis, kuris į Lietuvą iš Vakarų Europos atvežtas prieš maždaug 100-150 metų, yra sutinkamas vos keliuose šalies miškuose – daugiausia Jurbarko, Šilutės, Kretingos regionuose, kur vyrauja kiek šiltesnis, daugiau jūrinis klimatas. Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama apie 30 ha bukynų. Bukas sėklas subrandina būdamas 50-70 metų amžiaus, tad šimtamečiai mūsų šalyje augantys bukai jau pilnai subrendę ir gausiai jas meta.

Kaip renkamos buko sėklos

Norint surinkti buko sėklas – geriausia tiesti specialius tinklus aplink medžio kamieną. Pirmiausia iškrenta visos  tuščios, pažeistos, netinkamos sėjimui sėklos, o vėliau pradeda kristi gerosios. Kaip greitai krinta sėklos priklauso nuo to, kokios yra oro sąlygos ir temperatūra. Pasirodžius stipresnėms šalnoms – bukų sėklos gali iškristi per 2-3 dienas.

Šiuo metu Valstybinių miškų urėdijos specialistai buko sėklas ir jose esančius riešutėlius renka Šilutės regioninio padalinio Norkaičių girininkijos sėkliniame medyne, taip pat 12-oje sėklų šaltinių, kurie yra VMU Dubravos, Jurbarko, Kretingos, Joniškio, Prienų, Šilutės ir Telšių regioniniuose padaliniuose. Šį rudenį iš viso surinkta apie 60 kg riešutėlių. 1 kilogramą riešutėlių sudaro apie 5 tūkst. vnt., o galimas jų daigumas – iki 60 proc. Taigi iš vieno kilogramo galima užauginti net apie 3250 vnt. bukų. Surinkti riešutėliai yra saugomi VMU Panevėžio regioninio padalinio medelyno saugykloje, kur vasario mėnesį bus pradėta jų stratifikacija (sėklų žadinimas, kai sėklos prieš pasėjimą kurį laiką laikomos tam tikroje drėgmėje ir temperatūroje), o kovo mėnesį pasėti į specialius konteinerius tolesniam augimui.

Perspektyvos ateičiai

„Buko medeliai auginami vidutinio derlingumo neužmirkusiuose dirvožemiuose, sukuriant platesnę, turtingesnę auginamo medyno biologinę įvairovę bei didinant medynų atsparumą“, – sako VMU Miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis.

Todėl miškininkų tikslas – užauginti gausų bukų derlių, tinkamai išlaikyti surinktas sėklas, jas pasėti prižiūrėti jaunuolyną bei jau užaugusį medyną. Paprastasis bukas dažniausiai sudaro medynus su paprastuoju klevu, paprastąją pušimi bei paprastuoju ąžuolu. Lietuvos miškuose šis medis auginamas negausiai, dažniausiai vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyse. Rytų Lietuvoje šaltomis žiemomis bukai apšąla ir netgi gali žūti. Yra žinoma, kad iš vietinės reprodukcijos sėklų išauginami medžiai yra labiau prisitaikę Lietuvos klimatinėms sąlygoms.

„Kiek didesnį plotą užima medynai, kuriuose paprastieji bukai auga pušynų ir ąžuolynų antrame arde. Tokių medynų yra Šilutės regioninio padalinio Norkaičių girininkijoje (apie 35 ha). Dėl klimato kaitos Lietuvoje paprastojo bukui plisti ateityje susidarys palankesnės sąlygos“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vyresnioji specialistė Jolita Abraitienė.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite