Miškininkai gaisrams žvalgyti naudoja ir dronus

Valstybinių miškų urėdija ruošiasi gaisrų sezonui ir įspėja gyventojus – pavasarį prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, tad reikėtų elgtis itin atsargiai ir saugoti gamtą. Ypač didelį pavojų kelia žolės deginimas, kuris tampa ir miškų gaisrų priežastimi, neretai sparčiai plintanti ugnis be namų palieka ir pačius gyventojus.

„Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Visi skaudūs atvejai mums primena, koks sunkiai suvaldomas, ypač vėjuotą dieną, gali būti gaisras, ir itin skaudu, kad tokie gaisrai pareikalauja ir žmonių gyvybių. Valstybinių miškų urėdija, kuri atsakinga už priešgaisrinę apsaugą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, jau pasiruošė gaisrų sezonui. Gaisrų žvalgymui šiais metais bus aktyviai naudojami dronai, Lietuvos miškus ima stebėti Valstybinių miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Taip pat dar pernai VMU įsigijo ir pradėjo eksploatuoti 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su įmontuotais priešgaisriniais moduliais, skirtais miško gaisrams gesinti. Iš viso urėdija eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrui gesinti.

Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis. Miško gaisrų paieškai ir sanitarinės miško apsaugos vykdymui buvo įsigyta ir 12 dronų.

Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas painformavo, kad šių modernių gaisrų paieškos ir gesinimo prietaisų turi ir Pamario miškininkai.

„Pernai gavome ISUZU visureigį su  300 litrų vandens talpinančia cisterna ir gesinimo švirkštu. Šis visureigis pirmasis skubės į miško gaisravietes. Gaisrams žvalgyti turime gavę ir droną“, – pasakojo R. Gečas. Jis pasidžiaugė, kad šį pavasarį jo vadovaujamo padalinio miškuose gaisrų dar nebuvo. Nuolatinį budėjimą padalinio miško sargai pradės nuo balandžio 1 d.

Be viso to, praėjusiais metais suremontuoti ir naudojimui parengti 5 priešgaisriniai bokštai, penkiuose regioniniuose padaliniuose optimizuoti ir perkelti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos centriniai postai. Šiemet, siekiant optimizuoti miško gaisrų stebėjimo procesus, suplanuota vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija, kurioje numatoma išnagrinėti šiuo metu miško gaisrų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos būklę ir įvertinti jos tolesnio naudojimo ir modernizavimo galimybes.

Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40 žmonių komanda. Pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Gyventojai nuolat raginami nedeginti pernykštės žolės, nes ji – dažniausia pavasarinių miško gaisrų priežastis, dažnai persimetanti į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus. Nepaisant oro sąlygų, privaloma laikytis ir lankymosi miške taisyklių bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Vis dar pasitaiko ir tyčinių miško padegimo atvejų.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.

 

2020 metais

2020-aisiais užfiksuoti 157 miško gaisrai, keturi iš jų didžiausi: Varėnos Vėžionių girininkijoje degė 5,98 ha privataus miško, Šalčininkų Poškonių girininkijoje degė 4,50 ha privataus miško, Šalčininkų Dieveniškių girininkijoje degė 2,83 ha valstybinio miško ir Varėnos Glūko girininkijoje degė 2,75 privataus miško.

Remiantis daugiamete statistika – daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto. Praėjusiais metais regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 490 kartų. Pernai išdegė apie 100 ha miškų.

Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite