Aplinkosauginė akcija „Miškas“ jau prasidėjo

Lapkričio 20 d. miškų kontrolės specialistai pradėjo aplinkosauginę akciją „Miškas“.

Šia akcija norima užtikrinti didesnę eglučių apsaugą prieš artėjančias žiemos šventes, todėl nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 24 d. aplinkosaugininkai vykdys reidus šalies miškuose, tikrins eglučių pardavimo punktus.

Norint apsaugoti mišką nuo neteisėtų kirtimų, visos akcijos metu bus vykdoma prevencinė stebėsena, o prieš Kalėdas ypatingas dėmesys skiriamas kalėdinių eglučių apsaugai.

„Miškų kontrolės inspektoriai norėdami pagerinti miškų apsaugą organizuoja įvairias prevencines ir švietėjiškas akcijas, viena iš jų pradėsime netrukus. Akcijos „Miškas“ metu organizuosime reidus eglučių pardavimų punktuose, taip pat vykdysime tikslinius reidus šalies miškuose“, – apie prasidėsiančią akciją pasakojo Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Pasak T. Ablačinskij, artėjant švenčių laikotarpiui daugeliui norisi pasipuošti namus eglute ar eglės šakomis. Tačiau pasitaiko žmonių, kurie savavališkai nusikerta eglutę ir ją parsineša namo.

„Pastebime, kad žmonėms vis dar kyla ranka eglutę nusikirsti miške, nors tą daryti griežtai draudžiama. Taip pat gauname informacijos iš miškininkų, iš pilietiškų žmonių, kurie informuoja, kad miške aptiko padaugėjusių nupjautų eglučių kelmų. O tokių kelmų padaugėja dėl to, kad žmonės atvažiuoja ir be leidimo nusikerta jiems patinkančią eglutę“,– pastebimas problemas vardijo aplinkosaugininkas.

Kaip pabrėžė aplinkosaugininkas, net vienos eglutės nukirtimas, didelis nuostolis miškui. Kadangi tokiam medžiui užaugti ir susiformuoti reikia ne tik reikiamų sąlygų, bet ir laiko.

„Eglė toks medis, kuris paprastai užauga per 60-70 metų. Taip, savavališkai nukirstu medžiu pasidžiaugsime geriausiu atveju mėnesį, o eglė miške mus džiugins ne vieną dešimtmetį“, – priminė T. Ablačinskij.

Svarbu prisiminti, kad privataus miško savininkas savame miške gali nusikirsti eglutę, tačiau tokiu atveju jis su savimi turėtų turėti miško nuosavybę įrodančius dokumentus.

Taip pat kalėdinę eglutę bus galima įsigyti jų pardavimo punktuose. Įprastai jomis prekiauja VĮ Valstybinių miškų urėdijos teritoriniai padaliniai, prekybos centrai ir pan.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad savavališkas eglučių kirtimas užtraukia ir administracinę baudą. Nelegaliai pasipuošti namus bandančiam fiziniam asmeniui tektų sumokėti nuo 60 iki 300 eurų baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą. Juridiniam asmeniui tokia bauda siekia nuo 300 iki 600 eurų.

pamarys.eu pagal Aplinkos apsaugos dep. inf.


Taip pat skaitykite:

http://www.pamarys.eu/kaledinei-puosybai-ranku-darbo-dekoracijos-ir-netiketos-spalvos/ 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite