Mirusių artimųjų pelenus bus galima išbarstyti upėse ir Baltijos jūroje

Kolumbariumo nišos bus skiriamos nemokamai. Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.

 

Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui pritarė Seimas. Parlamentas taip pat nutarė, jog kapavietės kapinėse ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos bus skiriamos neatlygintinai.

Šito įstatymo tikslas yra reglamentuoti aiškiau tvarką ir nustatyti, kad būtų galimybė žmonėms su savo artimuoju atsisveikinti legaliai, tą padaryti netrikdant kitų žmonių ramybės, todėl pasirinkti 5 kilometrai nuo Baltijos jūros kranto yra tas vidurkis, kuris yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Parlamentarai taip pat pritarė, kad laidojančiais asmenimis, kuriems tenka visa atsakomybė įgyvendinti mirusiojo valią, galėtų tapti ne tik žmonių sutuoktiniai, bet ir partneriai. Ši pataisa gali būti svarbi tiek nesusituokusioms heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms. Paprastai mirusiojo valią įgyvendina arba specialiai šiam tikslui paskirtas asmuo, arba testamentą vykdantis asmuo, arba mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai, įtėviai, o jeigu tokių nėra – kiti artimi giminaičiai.

Aplinkos ministerija savo siūlymais nustatė reikalavimus, kuriuos turi atitikti įmonė, siekianti gauti kremavimo veiklos licenciją, atsisakė nuostatų dėl kremavimo veiklos licencijos dublikato išdavimo, patikslino kai kuriuos straipsnius, apibrėžė, kas yra ekshumavimas ir kada bei kieno prašymu jis atliekamas, taip pat pateikė kitų siūlymų. Šiems ministerijos siūlymams Seimas pritarė.

Parengta pagal Seimo inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite