Ministras pagyrė Pagėgius ir dėkojo policijai

Balandžio 18 d. į Pagėgius atvykęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas priminė, jog pagėgiškių projektams 2007-2013 metais iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) valdytų europinių lėšų teko per 14 milijonų Lt, jau panaudota beveik 11 milijonų. Kitos ministerijos šešiolikai projektų skyrė dar per 8 milijonus Lt, iš šios sumos per 3 mln. Lt teko vietiniams keliams ir gatvėms tvarkyti.

Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas su Pagėgių savivaldybės meru Virginijumi Komskiu, administracijos direktore Dainora Budvytiene ir mero pavaduotoju Vytautu Stanišausku saulėtą penktadienį pasivaikščiojo Birutės gatve, rekonstruota už ES lėšas.

Dvylika metų – Seimo narys, dabar – vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas kalbėdamasis su Pagėgių savivaldybės vadovais ir darbuotojais pasakojo ir apie savo valdas: 51 tūkst. darbuotojų, 61 institucija. Taip Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, kitiems vadovams tarsi buvo užkirstas kelias skųstis, kad sunku, kad trūksta pinigų…
Ministras atsivežė raštą, kur juodu ant balto surašyta: nuo 2007 m. Pagėgių kraštui įvairiems projektams VRM yra paskyrusi 14,34 mln. Lt, jau panaudota 10,8 mln. Lt. Net per 6 mln. Lt teko Pagėgiams tvarkyti: Birutės gatvė rekonstruota į pėsčiųjų alėją, gražiai sutvarkyta Kultūros centro erdvi teritorija, pritaikyta ir šventėms rengti. Abi vietas ministras perėjo pėstute, dar užsuko į biblioteką, Kultūros centrą, pasidžiaugė tuo, ką mato, ne kartą už tai pagyrė Pagėgių vadovus.
Vėliau trumpai pabendravo su policijos komisariato kolektyvu, kuriam padėkojo už gerą darbą, kantrybę ir teiravosi, ar pajuto didėjančius atlyginimus. Džiaugsmo šūksnių nebuvo… Ministras priminė, kad per pusantrų metų pasitikėjimas policija nuo 44 proc. išaugęs iki 69 proc., ugniagesiais gelbėtojais pasitikima dar labiau. Meras V. Komskis patvirtino, kad važinėdamas per seniūnijas, kur atsiskaito gyventojams už praėjusių metų darbus, nė karto negirdėjo skundų policija. Už tai padėkota policijos komisariato kolektyvui ir viršininkui Artūrui Mikalauskui.
Kas laukia iki 2020 metų?
VRM ruošiasi 2014-2020 metų europinės paramos etapui. Nuo šių metų pradedama įgyvendinti nauja ES fondų iniciatyva miestuose – vietos plėtrą inicijuoja bendruomenės. Savivaldybių centruose ir miestuose, kur yra nuo 6000 gyventojų, bendruomenių iniciatyvoms VRM paskirstys 50 mln. Lt europinės paramos. Laukiama iniciatyvų iš bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kartu su verslu ir savivaldybe. Tad strategiją rengia bendruomenės, verslas ir savivaldybė. Strategiją vertins VRM. Projektai turi būti skirti užimtumui didinti, skurdui mažinti. Nebebus investuojama į pastatus, teritorijas. Strategijų apimtys gali svyruoti nuo 350 tūkst. Lt iki 3 mln. Lt. Skiriamų lėšų kiekį lems strategijos kokybė, pagrįstumas. Šių metų pabaigoje jau planuojama kviesti teikti pirmąsias paraiškas.
Ministras priminė, kad Pagėgių savivaldybė išsiskiria gyventojų mažėjimu, mažu ekonominiu aktyvumu ir užimtumu, todėl tikėtina, kad pateks į išskirtinio rėmimo savivaldybių sąrašą. Šios tikslinės teritorijos iš VRM gali gauti 382 mln. Lt papildomą europinę paramą. Gegužę jau gali paaiškėti tikslinių teritorijų sąrašas. Tad Pagėgiai gali tikėtis 4 mln. Lt europinės paramos apleistoms teritorijoms tvarkyti, naujai veiklai bei investicijoms.
Ministras akcentavo, kad visos 60 savivaldybių iki 2020 metų gali tikėtis 3,6 milijardo litų ES paramos, tačiau tos, kurios jau buvo pripažintos probleminėmis ir gavo papildomos paramos, neturėtų tikėtis to paties dar kartą. Pagėgiai nebuvo probleminių sąraše, tačiau gali patekti į naująjį tokį sąrašą.
Žinoma, lieka galimybių teikti bendrus Rusijos, Lenkijos, Pagėgių ir kartu kitų pasienio savivaldybių projektus, nes, anot mero, tokia praktika pasiteisino ir davė naudos plėtojant turizmą, aktyvinant jaunimo užimtumą. Tačiau ateities finansavimas nebus palankus gyvenvietėms, kuriose yra iki 1000 gyventojų. Į tai ministras atsakė, kad ne kur kitur, bet į regionus suguls ir beveik pusė milijardo litų, kurie teks policijai, pasieniečiams, ugniagesiams gelbėtojams bei panašiomis sritims.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite