Ministerija atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie pensijų kaupimą

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė.​ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką turi žinoti kiekvienas dirbantysis, norėdamas priimti sprendimą – kaupti ateičiai II pensijų pakopoje ar nekaupti.

-Po kiek reikės kaupti kitais metais?
-Pagal naująją kaupimo formulę kaupiantieji galės prisidėti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio „popieriuje“, o valstybė iš valstybės biudžeto skirs 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Šie procentai pateikti po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos, kai dirbančiųjų darbo užmokestis „popieriuje“ išaugs 1,289 karto.

Norintieji pradėti nuo mažesnės įmokos, gali rinktis nuoseklų įmokos augimą nuo 1,8 proc. kitais metais iki 3 proc. po penkerių metų. Tai reikštų, kad 2019 m. kaupimo įmoka būtų 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, 2020 m. – 2,1 proc., 2021 m. – 2,4 proc., 2022 m. – 2,7 proc., 2023 m. – 3 proc.

Pasirinkus kaupti nuo 1,8 proc., valstybės paskata taip pat didėtų atitinkamai įmokos augimui: prasidėtų nuo 0,3 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio kitais metais ir pasiektų 1,5 proc. – 2023-iaisiais.

-Kokią įmoką 2019 m. mokės dirbantysis, kuris kitąmet bus pirmą kartą įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą – 3 proc. ar 1,8 proc.?
-Pagal įstatymą tokio asmens įmokos tarifas pirmaisiais metais bus 1,8 proc. ir pamažu didės, kol pasieks 3 proc. Jei žmogus iškart norėtų mokėti daugiau, apie tai jis turėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos mėnesio pabaigos.

-Kokio dydžio įmoka bus kitais metais, jeigu dirbantysis dabar uždirba 500 eurų, 1000 eurų ir 1500 eurų „ant popieriaus“? 
-Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 500 eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 19,34 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka bus 11,60 euro.
Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1000 eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 38,67 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka sieks 23,20 eurų.
Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1500 eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 58,01 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka bus 34,80 eurų.

-Kiek eurų siekia valstybės paskata šiais metais ir kiek sudarys 2019 m.?
-2018 m. valstybės paskata kaupiantiems pensiją – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio siekia 15,58 eurų. Kitais metais paskata kaupiantiems pensiją – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (kuris bu padidintas 1,289 karto) sudarys 16,40 euro.

-Ar Lietuvoje bus mažinami mokesčiai? 
-Siekiant, kad pensijų kaupimas netaptų našta, 0,55 proc. sumažintos dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ ir 1 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Taip pat taikomos socialinio draudimo įmokų „lubos“. Nuo pajamų, kurios per visus metus viršys 120 (2019 m.); 84 (2020 m.); 60 (nuo 2021 m.) vidutinių darbo užmokesčių (VDU), socialinio draudimo įmokų mokėti nereikės.

-Ką daryti, jei jaunas žmogus iki 40 metų nenori pradėti kaupti?
-„Sodra“ iki 2019 m. sausio 31 d. kiekvieną dirbantį žmogų iki 40 metų amžiaus asmeniškai informuos apie asmens įtraukimą į kaupimo sistemą. Informavimas vyks per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir kitais būdais. Sulaukęs tokio pranešimo jaunas dirbantysis iki 2019 m. birželio 30 d. turės pranešti „Sodrai“ apie nenorą kaupti. Procesas bus kartojamas kas trejus metus iki dirbančiajam sukaks 40 metų.

-Ką daryti, jei dirbantysis iki šiol kaupė, tačiau toliau kaupti nebenori?
-Šiuo metu kaupiantys gyventojai apie pensijų kaupimo pertvarką nebus informuojama asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą. Tačiau kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šie dirbantieji įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje, ar ne.
Apie galimybę dar kartą apsispręsti jie bus informuojami per viešąsias informacijos priemones ir „Sodros“ valdomą elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS.
Jeigu šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės atsisakyti kaupti – apie sprendimą jam reikės pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

-Ką gali rinktis dirbantysis, kuris nebenori kaupti toliau?
-Jeigu šiuo metu kaupiantis asmuo neketina kaupti toliau, jis turi du pasirinkimus: grįžti į „Sodrą“ su visa sukauptų lėšų suma;stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

-Ką gaus dirbantysis, kuris iki šiol kaupė, bet dabar nuspręs grįžti į „Sodrą“ su visa sukauptų lėšų suma?
-Įprastai tokį sprendimą priėmusiam asmeniui bus atkuriamas „Sodros“ pensijos dydis tarsi jis nė nebūtų dalyvavęs kaupime. Jeigu pensijų fonde bus daugiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, žmogus galės įsigyti daugiau apskaitos vienetų, pagal kuriuos apskaičiuojama „Sodros“ mokama senatvės pensija. Jeigu pensijų fonde bus mažiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, asmeniui bus atkuriamos teisės į nesumažintą „Sodros“ pensiją.

-Ką daryti, jeigu asmuo iki 2019 m. birželio 30 d. dėl svarbių priežasčių nespės pranešti apie savo nenorą kaupti?
-Jeigu žmogus dėl svarbių priežasčių negalėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jis turės teisę tai padaryti pasibaigus nustatytam terminui, bet kartu turės pateikti svarbias priežastis įrodančius dokumentus. „Sodros“ įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustatys, ar priežastys išties gali būti laikomos svarbiomis.
Jeigu paaiškės, kad dirbantysis dėl svarbių priežasčių negalėjo pranešti apie nenorą kaupti, tokiu atveju sumokėtos pensijų įmokos grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo.

-Nuo kada bus nuskaičiuojamos įmokos, jeigu dirbantis žmogus nori pradėti kaupti? 
-Įmokos įtrauktiems į pensijų kaupimą bus pradedamos nuskaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. Tiems, kas per įtraukimo metų pirmus šešis mėnesius savo iniciatyva sudarys pensijų kaupimo sutartį, sutartis įsigalios nuo trečio mėnesio 1 d. ir nuo to laiko bus pradėtos skaičiuoti įmokos. Pavyzdžiui, jei asmuo kovo 5 d. sudarys pensijų kaupimo sutartį, jam įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo birželio 1 d.

-Ką daryti vyresniam nei 40 metų žmogui, jei jis nekaupė, bet nori kaupti?
-Vyresni nei 40 metų asmenys gali tapti pensijų kaupimo dalyviais sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.

-Kaip bus, jei 2019 m. dirbantysis atsisakys kaupti, bet 2020 m. nutars pradėti dalyvauti II pakopos pensijų kaupime? Ar bus galima pasirašyti pensijų kaupimo sutartį ir kokiomis sąlygomis?
-Įstatymas nenumato jokių apribojimų sudaryti naują sutartį – nei tiems, kurie per įtraukimą atsisakys kaupti, nei tiems, kas šiuo metu dalyvauja kaupime, bet kitais metais išreikš norą grįžti į „Sodrą“ ar stabdyti kaupimą.

-Kada apsimoka kaupti II pensijų pakopoje?
-Ekspertai sutaria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupimas nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25-30 metų, tačiau sprendimą kiekvienas dirbantysis turi priimti individualiai atsižvelgdamas į savo darbo užmokesčio dydį ir šeimos poreikius.

-Kas nutiks, jeigu asmuo praras darbą ir neturės darbo pajamų?
-Jei žmogus praranda darbą ir netenka darbo pajamų, įmokos II pensijų kaupimo pakopai nenuskaičiuojamos. Tačiau naujoji sistema įtvirtina dar vieną įrankį, kuriuo galima pasinaudoti, jeigu pablogėja asmens finansinė situacija – tai kaupimo atostogos. Įstatymuose nustatyta galimybė kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienų metų.

-Kokias lengvatas gaus žmogus, jeigu kaups daugiau nei 3 proc.? Ar gali prisidėti dirbančiojo darbdavys?
-Jeigu dirbantysis pasirenka kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, jis gali pasinaudoti GPM lengvata. Prisidėti prie pensijos kaupimo gali ir dirbančiojo darbdavys – tokiu atveju jis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

-Jei dirbantysis apsisprendžia kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, ar GPM lengvata bus taikoma tik tai sumai, kuri viršija 3 proc.?
-Taip. Už įstatyme nustatyto dydžio įmoką žmogus gauna paskatą iš valstybės biudžeto. GPM lengvata bus taikoma tik už įmokas, viršijančias 3 proc..

-Ar II pakopoje kaupiamos lėšos yra paveldimos?
-Taip, II pakopoje kaupiamos lėšos iki anuiteto įsigijimo yra paveldimos. Kai kaupiantis asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir jeigu būna sukaupęs daugiau nei 10 tūkst. eurų, jis turi įsigyti pensijų anuitetą – teisę gauti nuolatines išmokas iki mirties už vienkartinę įmoką anuiteto teikėjui. Nuo 2020 m. anuiteto teikėja bus „Sodra“.

Anuitetai bus kelių rūšių – standartinis ir atidėtasis. Standartinis anuitetas yra identiškas šiuo metu galiojančiam standartiniam anuitetui be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, bet pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos.

Atidėtasis anuitetas šiek tiek panašus į šiuo metu įtvirtintą pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, tik šiek tiek modernesnis: kaupiantysis 10-15 proc. sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios pradedamos mokėti sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Jei pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Nuo senatvės pensijos amžiaus iki 85 metų asmuo gautų periodines išmokas iš savo pensijų fondo – šie pinigai yra paveldimi.

-Kada reikia įsigyti anuitetą, o kada pinigus galima pasiimti vienkartine išmoka? 
-Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – asmeniui mokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001-10 000 eurų – mokamos periodinės išmokos. Jei sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos mokamos iki mirties.
Asmuo, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.

-Kodėl „Sodra“ nuo 2020 m. taps vienintele anuitetų teikėja?
-Centralizuotą anuitetų mokėjimą nutarta perduoti „Sodrai“, nes ji nėra komercinė įstaiga, nesiekia pelno bei gali efektyviau suvaldyti riziką. „Sodrai“ tapus anuiteto mokėtoja, II pakopoje sukauptos lėšos bus aiškiai atskirtos nuo bendro biudžeto ir administruojamos atskirai.

-Kodėl anuitetas yra mokamas? 
-Anuitetas kainuoja, nes jo mokėtojas negali apskaičiuoti, kiek tiksliai gyvens lėšas kaupęs asmuo, tačiau įsipareigoja išmokas mokėti iki mirties net tais atvejais, kai žmogaus sukauptų pinigų nebepakanka. Tai vadinama rizika. Todėl anuitetų mokėtojai, siekdami suvaldyti riziką, turi turėti kuo daugiau klientų ir dar apsidraudžia imdami vienkartinį mokestį.

-Kas bus su jau sudarytomis sutartimis dėl pensijų anuiteto?
-Pensijų anuitetus pagal sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., gyvybės draudimo bendrovės mokės pagal sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas. Tai reiškia, kad anksčiau sudarytos ar kitais metais dar sudarysimos sutartys dėl anuiteto mokėjimo su gyvybės draudimo bendrovėmis toliau liks galioti.

– Ar Lietuvoje planuojama ilginti senatvės pensijos amžių?
Ne, neplanuojama. Pagal 2011 m. priimtus sprendimus pensinis amžius 2026 m. pasieks 65 metus vyrams ir moterims – daugiau jokių sprendimų tuo klausimu priimti nesiūloma ir neplanuojama. Priešingai, pensijų kaupimo reforma siekiama, kad senstančios visuomenės problema būtų sprendžiama per asmeninį kaupimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės

Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu. Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų

Ar eksportuosime lietuvišką medų į Japoniją?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su kadenciją baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, su kuriuo aptarė  žemės ūkio sektoriaus aktualijas, jautienos eksporto plėtrą, taip pat užsiminė ir apie lietuviško medaus eksporto galimybes į Japoniją. „Šiemet Lietuvoje yra gausu medaus ir mūsų bitininkai ieško naujų rinkų, tad viena iš krypčių galėtų būti Japonija“, – kalbėjo žemės ūkio ministras. Šių metų orai geri kaip niekad, jie buvo palankūs medaus derliui. „Man teko paragauti lietuviško medaus per Žagarės vyšnių festivalį, išties geras produktas,

Pasirengimą sezonui pradėjusią „Šilutę“ papildė dar vienas naujokas

Rugpjūčio 13-ąją į pirmąją treniruotę susirinko Šilutės krepšinio komanda ir pradėjo pasiruošimą 2018-2019 metų Nacionalinės krepšinio lygos sezonui. Šiuo metu treneriai visą dėmesį skiria atletiniam pasirengimui, traumų prevencijai ir pluša pagal trenerio Tomo Muniaus sudarytą programą. Šilutės komanda pirmadienį oficialiai papildė Mantas Šerkšnas, kuris praėjusiame NKL sezone rinkdavo po 9,5 taško bei atkovodavo po 3,2 kamuolio, su kuriuo buvo pasirašyta vienerių metų sutartis. Šilutiškiai savo gretose jau turi 11 krepšininkų, du legionieriai (Austinas Pope’as ir Jamillas Powellas) prisijungs prie komandos