Minime „juodojo birželio“ 80-metį

Šiandien į Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje 11 val. aukotas šventąsias Mišias susirinko būrys Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės Skyriaus narių, šilutiškių, savivaldybės vadovai, keletas Savivaldybės tarybos narių. Garbės sargybą prie prie mūsų šalies Trispalvės atliko jaunieji šauliai. 

Šventąsias Mišias aukojęs klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad Mišių auka skiriama politiniams kaliniams ir tremtiniams – išgyvenusiems ir šių dienų nesulaukusiems.

Prieš tai padėta gėlių ir nusifotografuota prie paminklo nukentėjusiems nuo represijų, kuris stovi šio bažnyčios šventoriuje.

Gėlių žiedų įteikta 40-ųjų metų tremtį patyrusioms Marijonai Jankauskienei, Danutei Sakalauskienei, Martai Mažutienei.

Po pamaldų Šilutės r. savivaldybės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis padėkojo visiems susirinkusiems ir palinkėjo visiems, kad panašių tragedijų mūsų šalies istorijoje nebepasikartotų.

Vėliau padėta gėlių Macikų lagerių kapinėse, prie buvusio Šilutės kalėjimo atminimo lentos.

17 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyks Atminimo vakaras.

Kas vyko 1941 metų birželį?

(iš www.archyvai.lt)

Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas. Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš miego, pagal turimus sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos, po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. Baudėjų apsuptai šeimai buvo skiriama labai mažai laiko susiruošti. Vienur žmonėms buvo leidžiama pasiimti dalį savo turto, kitur jie buvo išvežami be jokių asmeninių daiktų. Dažnai tremiamųjų šeimos buvo atvirai apiplėšiamos (27).

Tremtinių paliktas turtas turėjo būti aprašomas,  konfiskuojamas ir paskirstomas, remiantis 1941 m. birželio 17 d. LKP(b) CK, LTSR LKT ir LTSR NKGB vadovų nurodymais ir sovietinių pareigūnų sudarytais planais (29303236), tačiau neretai tremtinių paliktą turtą pasisavindavo jo aprašymą ir paskirstymą vykdę pareigūnai. Tremdami žmones, baudėjai elgėsi žiauriai. Tremiamųjų šeimos buvo terorizuojamos, į mėginančius bėgti žmones buvo šaudoma.

Į mašinas ar vežimus buvo grūdami seneliai ir naujagimiai, ligoniai ir nėščios moterys. Tik kai kuriems žmonėms pavyko pasislėpti arba pabėgti (27, 34). Visi tremiamieji buvo vežami į pradines surinkimo stotis ir konvojuojami į ešelonų telkimo vietas. Telkimo punktuose šeimos buvo išskiriamos, tremtiniai suskirstomi į dvi grupes: „A grupę“ („šeimos galvos“) ir „B grupę“ („šeimos nariai“) ir sugrūdami į baudėjų akylai saugomus prekinius (gyvulinius) vagonus. „A grupei“ priskirti asmenys buvo konvojuojami kaip suimtieji ir vežami į karo belaisvių stovyklas, „B grupei“ priskirti žmonės buvo vežami į specialias tremties vietas. Iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 ešelonai su suimtaisiais („A grupė“), 11 ešelonų su tremtiniais („B grupė“) ir 2 ešelonai su kriminaliniais nusikaltėliais.

Birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties  išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Ešelonai su suimtaisiais buvo išsiųsti į Starobelsko ir Juchnovo karo belaisvių lagerius  (2 ešelonai vėliau buvo persiųsti į NKVD pataisos darbų lagerį  Krasnojarsko krašte – Kraslagą). 8 tremtinių ešelonai buvo išsiųsti į Altajaus kraštą, 1 – į Novosibirsko sritį, 1 – į Komijos ATSR ir 1 – į Kazachstano TSR Gurjevo sritį. Kai kurie ešelonai kelyje buvo nukreipti į kitus lagerius ir tremties vietas. Vežami į lagerius ir tremties vietas žmonės patyrė daug kančių, dėl sunkių ir antisanitarinių sąlygų kelyje dažnai susirgdavo ir mirdavo. Tik tremtinių tarpusavio parama, tikėjimas ir viltis padėjo jiems išgyventi, pakelti žiaurius tremties išbandymus (33).

Trėmimų operacija vyko sparčiai: birželio 16-osios vakare buvo sulaikyta ir į vagonus susodinta daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių (28). Birželio 17 d. LTSR saugumo liaudies komisaras nurodė NKGB skyriams ir poskyriams baigti trėmimo operaciją, pranešti suvestinius duomenis ir parengti ataskaitas, taip pat įsakė surasti ir suimti visus asmenis, pasislėpusius nuo trėmimo (31).  Birželio 20 d. buvo sudaryta speciali LTSR NKGB  grupė, turėjusi organizuoti nuo trėmimo pasislėpusių asmenų paiešką. Birželio 19 d. LTSR NKGB ir NKVD parengė suvestinius duomenis apie beveik 17 500 suimtų ir ištremtų asmenų (35). TSRS NKGB taip pat parengė žinias apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų trėmimą (37).

Lietuvos gyventojų trėmimo operacija buvo baigta birželio 17 d., tačiau dėl prasidėjusio Vokietijos–TSRS karo nebuvo spėta rasti ir ištremti nuo trėmimo pasislėpusius bei pabėgusius asmenis, nebuvo spėta išsiųsti kai kuriuos ešelonus (64). Pirmosiomis karo dienomis buvo išvaduoti tremtiniai, kurių okupantai nespėjo išsiųsti iš Lietuvos.

Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17 500 žmonių (nustatyti 16 246 tremtinių likimai), t. t. 4 663 suimtieji ir 12 832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite