Minime „juodojo birželio“ 80-metį

Šiandien į Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje 11 val. aukotas šventąsias Mišias susirinko būrys Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės Skyriaus narių, šilutiškių, savivaldybės vadovai, keletas Savivaldybės tarybos narių. Garbės sargybą prie prie mūsų šalies Trispalvės atliko jaunieji šauliai. 

Šventąsias Mišias aukojęs klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad Mišių auka skiriama politiniams kaliniams ir tremtiniams – išgyvenusiems ir šių dienų nesulaukusiems.

Prieš tai padėta gėlių ir nusifotografuota prie paminklo nukentėjusiems nuo represijų, kuris stovi šio bažnyčios šventoriuje.

Gėlių žiedų įteikta 40-ųjų metų tremtį patyrusioms Marijonai Jankauskienei, Danutei Sakalauskienei, Martai Mažutienei.

Po pamaldų Šilutės r. savivaldybės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis padėkojo visiems susirinkusiems ir palinkėjo visiems, kad panašių tragedijų mūsų šalies istorijoje nebepasikartotų.

Vėliau padėta gėlių Macikų lagerių kapinėse, prie buvusio Šilutės kalėjimo atminimo lentos.

17 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyks Atminimo vakaras.

Kas vyko 1941 metų birželį?

(iš www.archyvai.lt)

Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas. Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš miego, pagal turimus sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos, po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. Baudėjų apsuptai šeimai buvo skiriama labai mažai laiko susiruošti. Vienur žmonėms buvo leidžiama pasiimti dalį savo turto, kitur jie buvo išvežami be jokių asmeninių daiktų. Dažnai tremiamųjų šeimos buvo atvirai apiplėšiamos (27).

Tremtinių paliktas turtas turėjo būti aprašomas,  konfiskuojamas ir paskirstomas, remiantis 1941 m. birželio 17 d. LKP(b) CK, LTSR LKT ir LTSR NKGB vadovų nurodymais ir sovietinių pareigūnų sudarytais planais (29303236), tačiau neretai tremtinių paliktą turtą pasisavindavo jo aprašymą ir paskirstymą vykdę pareigūnai. Tremdami žmones, baudėjai elgėsi žiauriai. Tremiamųjų šeimos buvo terorizuojamos, į mėginančius bėgti žmones buvo šaudoma.

Į mašinas ar vežimus buvo grūdami seneliai ir naujagimiai, ligoniai ir nėščios moterys. Tik kai kuriems žmonėms pavyko pasislėpti arba pabėgti (27, 34). Visi tremiamieji buvo vežami į pradines surinkimo stotis ir konvojuojami į ešelonų telkimo vietas. Telkimo punktuose šeimos buvo išskiriamos, tremtiniai suskirstomi į dvi grupes: „A grupę“ („šeimos galvos“) ir „B grupę“ („šeimos nariai“) ir sugrūdami į baudėjų akylai saugomus prekinius (gyvulinius) vagonus. „A grupei“ priskirti asmenys buvo konvojuojami kaip suimtieji ir vežami į karo belaisvių stovyklas, „B grupei“ priskirti žmonės buvo vežami į specialias tremties vietas. Iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 ešelonai su suimtaisiais („A grupė“), 11 ešelonų su tremtiniais („B grupė“) ir 2 ešelonai su kriminaliniais nusikaltėliais.

Birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties  išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Ešelonai su suimtaisiais buvo išsiųsti į Starobelsko ir Juchnovo karo belaisvių lagerius  (2 ešelonai vėliau buvo persiųsti į NKVD pataisos darbų lagerį  Krasnojarsko krašte – Kraslagą). 8 tremtinių ešelonai buvo išsiųsti į Altajaus kraštą, 1 – į Novosibirsko sritį, 1 – į Komijos ATSR ir 1 – į Kazachstano TSR Gurjevo sritį. Kai kurie ešelonai kelyje buvo nukreipti į kitus lagerius ir tremties vietas. Vežami į lagerius ir tremties vietas žmonės patyrė daug kančių, dėl sunkių ir antisanitarinių sąlygų kelyje dažnai susirgdavo ir mirdavo. Tik tremtinių tarpusavio parama, tikėjimas ir viltis padėjo jiems išgyventi, pakelti žiaurius tremties išbandymus (33).

Trėmimų operacija vyko sparčiai: birželio 16-osios vakare buvo sulaikyta ir į vagonus susodinta daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių (28). Birželio 17 d. LTSR saugumo liaudies komisaras nurodė NKGB skyriams ir poskyriams baigti trėmimo operaciją, pranešti suvestinius duomenis ir parengti ataskaitas, taip pat įsakė surasti ir suimti visus asmenis, pasislėpusius nuo trėmimo (31).  Birželio 20 d. buvo sudaryta speciali LTSR NKGB  grupė, turėjusi organizuoti nuo trėmimo pasislėpusių asmenų paiešką. Birželio 19 d. LTSR NKGB ir NKVD parengė suvestinius duomenis apie beveik 17 500 suimtų ir ištremtų asmenų (35). TSRS NKGB taip pat parengė žinias apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų trėmimą (37).

Lietuvos gyventojų trėmimo operacija buvo baigta birželio 17 d., tačiau dėl prasidėjusio Vokietijos–TSRS karo nebuvo spėta rasti ir ištremti nuo trėmimo pasislėpusius bei pabėgusius asmenis, nebuvo spėta išsiųsti kai kuriuos ešelonus (64). Pirmosiomis karo dienomis buvo išvaduoti tremtiniai, kurių okupantai nespėjo išsiųsti iš Lietuvos.

Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17 500 žmonių (nustatyti 16 246 tremtinių likimai), t. t. 4 663 suimtieji ir 12 832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia. Naujovės taupys medikų ir pacientų laiką Šių metų vasarį buvo pakeista siuntimų išdavimo tvarka, kuri mažins administracinę naštą šeimos gydytojams ir užtikrins sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą pacientams. Joje numatyta, kad  teisės aktuose nurodytais atvejais siuntimus konsultuotis pas gydytojus specialistus gali išduoti ir bendrosios praktikos slaugytojas, išplėstinės praktikos slaugytojas arba akušeris. Be to, siuntimus

Policija: įvykiai Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gegužės 22 d. naktį buitinio konflikto metu Vilkų kampo k., Švėkšnos sen., vyras, gim. 1999 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1999 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 22 d. vėlų vakarą Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, moteris, gim. 1978 m., (tikrintis blaivumą atsisakė) sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (1,91 prom.) vyrui, gim. 1974 m. Moteris sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 22 d. prieš pusiaunaktį Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, policijos pareigūnams sodinant į

Moksleiviai laukia vasaros darbų

Šiltasis sezonas kasmet pažeria netikėtumų – šįkart sulaukta didelio mokinių susidomėjimo darbu vasarą. Užimtumo tarnybos paskelbtoje apklausoje net 1433 moksleiviai užpildė anketas dėl vasaros darbo. Tai – dvigubai daugiau nei pernai, kai anketas pateikė 703 jaunuoliai. Moksleiviai dažniausiai norėtų dirbti padavėjais, barista, auklėmis, kambarių tvarkytojais, pardavėjais, maisto gamintojais. Kai kas pageidavo darbo su senjorais, sporto klube, muziejuje, policijoje, Seime, bibliotekoje ar kazino. Besimokantį jaunimą labiau domina aptarnavimo, maitinimo ir kitos paslaugos. Mažiau aktualūs statybos ir ūkio sektoriaus darbai. Labiausiai pageidauja

Keturiems – 37 tūkstančiai eurų

Pinigų dalybos tęsiasi: šįkart Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys, ar 37 tūkt. Eurų mokesčių mokėtojų pinigų paskirsčius keturiems nevyriausybinio sektoriaus organizuojamiems renginiams. Visi šie strateginiai renginiai yra žinomi, kurie kultūrine prasme svarbesni, irgi suprantama. Ir nebe pirmą kartą kyla abejonių dėl perdėto dosnumo… VšĮ „Kintai Arts“, Kintų muzikos festivalis – 5000 eurų; Asociacija „Pamario vakarai“, Rusnės festivalis – 10 000 eurų; Visuomeninė organizacija „Forumas“ – Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas – 18 000 eurų; Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“, renginys „Vilko pėdomis“

Taip pat skaitykite