Minime „juodojo birželio“ 80-metį

Šiandien į Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje 11 val. aukotas šventąsias Mišias susirinko būrys Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės Skyriaus narių, šilutiškių, savivaldybės vadovai, keletas Savivaldybės tarybos narių. Garbės sargybą prie prie mūsų šalies Trispalvės atliko jaunieji šauliai. 

Šventąsias Mišias aukojęs klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad Mišių auka skiriama politiniams kaliniams ir tremtiniams – išgyvenusiems ir šių dienų nesulaukusiems.

Prieš tai padėta gėlių ir nusifotografuota prie paminklo nukentėjusiems nuo represijų, kuris stovi šio bažnyčios šventoriuje.

Gėlių žiedų įteikta 40-ųjų metų tremtį patyrusioms Marijonai Jankauskienei, Danutei Sakalauskienei, Martai Mažutienei.

Po pamaldų Šilutės r. savivaldybės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis padėkojo visiems susirinkusiems ir palinkėjo visiems, kad panašių tragedijų mūsų šalies istorijoje nebepasikartotų.

Vėliau padėta gėlių Macikų lagerių kapinėse, prie buvusio Šilutės kalėjimo atminimo lentos.

17 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyks Atminimo vakaras.

Kas vyko 1941 metų birželį?

(iš www.archyvai.lt)

Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas. Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš miego, pagal turimus sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos, po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. Baudėjų apsuptai šeimai buvo skiriama labai mažai laiko susiruošti. Vienur žmonėms buvo leidžiama pasiimti dalį savo turto, kitur jie buvo išvežami be jokių asmeninių daiktų. Dažnai tremiamųjų šeimos buvo atvirai apiplėšiamos (27).

Tremtinių paliktas turtas turėjo būti aprašomas,  konfiskuojamas ir paskirstomas, remiantis 1941 m. birželio 17 d. LKP(b) CK, LTSR LKT ir LTSR NKGB vadovų nurodymais ir sovietinių pareigūnų sudarytais planais (29303236), tačiau neretai tremtinių paliktą turtą pasisavindavo jo aprašymą ir paskirstymą vykdę pareigūnai. Tremdami žmones, baudėjai elgėsi žiauriai. Tremiamųjų šeimos buvo terorizuojamos, į mėginančius bėgti žmones buvo šaudoma.

Į mašinas ar vežimus buvo grūdami seneliai ir naujagimiai, ligoniai ir nėščios moterys. Tik kai kuriems žmonėms pavyko pasislėpti arba pabėgti (27, 34). Visi tremiamieji buvo vežami į pradines surinkimo stotis ir konvojuojami į ešelonų telkimo vietas. Telkimo punktuose šeimos buvo išskiriamos, tremtiniai suskirstomi į dvi grupes: „A grupę“ („šeimos galvos“) ir „B grupę“ („šeimos nariai“) ir sugrūdami į baudėjų akylai saugomus prekinius (gyvulinius) vagonus. „A grupei“ priskirti asmenys buvo konvojuojami kaip suimtieji ir vežami į karo belaisvių stovyklas, „B grupei“ priskirti žmonės buvo vežami į specialias tremties vietas. Iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 ešelonai su suimtaisiais („A grupė“), 11 ešelonų su tremtiniais („B grupė“) ir 2 ešelonai su kriminaliniais nusikaltėliais.

Birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties  išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Ešelonai su suimtaisiais buvo išsiųsti į Starobelsko ir Juchnovo karo belaisvių lagerius  (2 ešelonai vėliau buvo persiųsti į NKVD pataisos darbų lagerį  Krasnojarsko krašte – Kraslagą). 8 tremtinių ešelonai buvo išsiųsti į Altajaus kraštą, 1 – į Novosibirsko sritį, 1 – į Komijos ATSR ir 1 – į Kazachstano TSR Gurjevo sritį. Kai kurie ešelonai kelyje buvo nukreipti į kitus lagerius ir tremties vietas. Vežami į lagerius ir tremties vietas žmonės patyrė daug kančių, dėl sunkių ir antisanitarinių sąlygų kelyje dažnai susirgdavo ir mirdavo. Tik tremtinių tarpusavio parama, tikėjimas ir viltis padėjo jiems išgyventi, pakelti žiaurius tremties išbandymus (33).

Trėmimų operacija vyko sparčiai: birželio 16-osios vakare buvo sulaikyta ir į vagonus susodinta daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių (28). Birželio 17 d. LTSR saugumo liaudies komisaras nurodė NKGB skyriams ir poskyriams baigti trėmimo operaciją, pranešti suvestinius duomenis ir parengti ataskaitas, taip pat įsakė surasti ir suimti visus asmenis, pasislėpusius nuo trėmimo (31).  Birželio 20 d. buvo sudaryta speciali LTSR NKGB  grupė, turėjusi organizuoti nuo trėmimo pasislėpusių asmenų paiešką. Birželio 19 d. LTSR NKGB ir NKVD parengė suvestinius duomenis apie beveik 17 500 suimtų ir ištremtų asmenų (35). TSRS NKGB taip pat parengė žinias apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų trėmimą (37).

Lietuvos gyventojų trėmimo operacija buvo baigta birželio 17 d., tačiau dėl prasidėjusio Vokietijos–TSRS karo nebuvo spėta rasti ir ištremti nuo trėmimo pasislėpusius bei pabėgusius asmenis, nebuvo spėta išsiųsti kai kuriuos ešelonus (64). Pirmosiomis karo dienomis buvo išvaduoti tremtiniai, kurių okupantai nespėjo išsiųsti iš Lietuvos.

Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17 500 žmonių (nustatyti 16 246 tremtinių likimai), t. t. 4 663 suimtieji ir 12 832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiuose bus įteikta 14-oji Jūratės Caspersen (Šveicarija) įsteigta premija

Gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir meno gerbėjus kvies jau 18-ąjį kartą pakvies į Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šios šventės metu bus įteikta jau 14-oji Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija, skirta Pagėgių kraštą regione, šalyje ir už jos ribų garsinančiam pagėgiškiui. Jei tik oro sąlygos leis, šiemet ši šventė bus kiek kitokia, neįprasta – renginio dalyviai ir svečiai bus pasitinkami žalumos

Policijos pareigūnai įspėja: sukčiai nesnaudžia!

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nuo 2022 m. pradžios dėl sukčiavimo, pagal LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, pradėjo 28 ikiteisminius tyrimus. Pareigūnai pastebi, kad šios nusikalstamos veikos intensyvėja, todėl ragina gyventojus būti budriais ir neleisti sukčiams pasinaudoti jūsų patiklumu. Nespauskite gautos melagingos nuorodos! Per pirmąsias gegužės mėnesio dienas pareigūnai pradėjo 6 ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo atvejų. Gegužės 3 d. vyras, gim. 1974 m., telefonu gavęs „banko“ žinutę su nurodyta nuoroda, ją paspaudė ir, suvedęs prašomus savo banko duomenis, sąskaitoje

Žvejokime atsakingai: nespėjusias išneršti žuvis reikėtų paleisti

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti. Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja

Pasirinktą verslą plėtoti bus kur kas paprasčiau, jei…

Drąsiai galima sakyti, kad sprendimas pradėti verslą, yra vienas geriausių. Tai atveria labai daug nuostabių galimybių: realizuoti sumanymus bei siekti svajonių; savo darbais keisti pasaulį; kurti darbo vietas. Žinoma, ir pelnas nėra išimtis – būtent verslas atveria galimybę siekti  finansinės nepriklausomybės. Visgi, svarbu pabrėžti, kad ir verslo plėtojimas neretai kelia tam tikrų iššūkių. Taip pat labai dažnai tenka susidurti su ypač didelėmis laiko, energijos ar finansų sąnaudomis. Gera žinia yra ta, kad jei tik bus priimami tinkami sprendimai, tai pasirinktą

Taip pat skaitykite