Miesteliuose bus patogiau ir jaukiau

Pamažu įsibėgėja Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014-2020 metų paramos etapas. Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose svarstyti ES remiami Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos ir Rusnės miestelių infrastruktūros raidos projektai.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Stepono Kazlausko manymu, įgyvendinus projektą, labiausiai investicijų naudą pajus Rusnės salos gyventojai. Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Politikai nusprendė pritarti ir teikti Šilutės rajono savivaldybės tarybai svarstyti projektus: „Žemaičių Naumiesčio miestelio infrastruktūros atnaujinimas“, „Švėkšnos miestelio infrastruktūros atnaujinimas“ ir „Rusnės miestelio infrastruktūros atnaujinimas“. Įgyvendinant šiuos projektus Savivaldybei teks prisidėti prie ES struktūrinių fondų finansavimo ne mažiau kaip 7,5 proc. Panašiai buvo įgyvendinami 2007-2013 metų ES remiami projektai.
Žemaičių Naumiestyje projektui įgyvendinti numatoma skirti apie 853 tūkst. eurų. Iš projekto lėšų planuojama sutvarkyti stadioną, sporto salę su holu, kabinetus, sanitarinius mazgus, rūsio dalį (Žemės ūkio mokyklos patalpos) ir pritaikyti bendruomenės poreikiams. Taip pat žadama sutvarkyti apšvietimą nuo Žaliojo kalno iki gimnazijos, įrengti tiltą per upelį šalia Žemaičių Naumiesčio Šv. Archangelo Mykolo bažnyčios, pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkyti Žemaičių Naumiesčio sinagogos teritoriją.
Švėkšnoje, kaip ir Žemaičių Naumiestyje, įgyvendinamo projekto finansavimui numatyta skirti apie 853 tūkst. eurų. Planuojama sutvarkyti Vilkėno ir Žalgirio gatvėse esančius šaligatvius, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą, automobilių stovėjimo aikštelę šalia evangelikų liuteronų bažnyčios. Beje, Ekonomikos ir finansų komiteto nariams kilo abejonių, ar verta investuoti į tokį projektą, jeigu lėšų Vilkėno ir Žalgirio gatvėms tvarkyti jau žadėjo Susisiekimo ministerija. Tačiau politikams buvo paaiškinta, kad vien ministerijos numatyto finansavimo visiems numatytiems darbams neužteks, o miestelio bendruomenė pasisako už tai, kad pinigų būtų skiriama būtent minėtų gatvių tvarkymui.
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Stepono Kazlausko manymu, labiausiai pajus investicijų naudą Rusnės gyventojai. Įgyvendinant 805 tūkst. eurų vertės projektą čia numatoma sutvarkyti: šaligatvius ir apšvietimą nuo Neringos g. pradžios iki Kultūros namų pastato; dviračių ir pėsčiųjų taką įrengti nuo Rusnės prieplaukos, prie Pakalnės upės (Senvagės g. 1, Rusnė) iki Baltojo tilto, Donelaičio g., per Pakalnės upelį; pritaikyti aikštelę šalia seniūnijos pastato bendruomenės laisvalaikiui, fiziniams pratimams. Planuojama sutvarkyti ir Kultūros namų pastatą ir stalių dirbtuves Neringos gatvėje, pritaikyti patalpas bendruomenės poreikiams, socialinei veiklai.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • aura

    Šie miesteliai išties labai gražūs. O kai prie to dar prisideda europos sajungos projektai, kurie gerina infrastruktūrą ir taip prisideda prie bendruomenės poreikių tenkinimo. Labai svarbu kuo efektyviau pasinaudoti šiomis ES investicijomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite