Miesteliuose bus patogiau ir jaukiau

Pamažu įsibėgėja Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014-2020 metų paramos etapas. Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose svarstyti ES remiami Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos ir Rusnės miestelių infrastruktūros raidos projektai.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Stepono Kazlausko manymu, įgyvendinus projektą, labiausiai investicijų naudą pajus Rusnės salos gyventojai. Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Politikai nusprendė pritarti ir teikti Šilutės rajono savivaldybės tarybai svarstyti projektus: „Žemaičių Naumiesčio miestelio infrastruktūros atnaujinimas“, „Švėkšnos miestelio infrastruktūros atnaujinimas“ ir „Rusnės miestelio infrastruktūros atnaujinimas“. Įgyvendinant šiuos projektus Savivaldybei teks prisidėti prie ES struktūrinių fondų finansavimo ne mažiau kaip 7,5 proc. Panašiai buvo įgyvendinami 2007-2013 metų ES remiami projektai.
Žemaičių Naumiestyje projektui įgyvendinti numatoma skirti apie 853 tūkst. eurų. Iš projekto lėšų planuojama sutvarkyti stadioną, sporto salę su holu, kabinetus, sanitarinius mazgus, rūsio dalį (Žemės ūkio mokyklos patalpos) ir pritaikyti bendruomenės poreikiams. Taip pat žadama sutvarkyti apšvietimą nuo Žaliojo kalno iki gimnazijos, įrengti tiltą per upelį šalia Žemaičių Naumiesčio Šv. Archangelo Mykolo bažnyčios, pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkyti Žemaičių Naumiesčio sinagogos teritoriją.
Švėkšnoje, kaip ir Žemaičių Naumiestyje, įgyvendinamo projekto finansavimui numatyta skirti apie 853 tūkst. eurų. Planuojama sutvarkyti Vilkėno ir Žalgirio gatvėse esančius šaligatvius, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą, automobilių stovėjimo aikštelę šalia evangelikų liuteronų bažnyčios. Beje, Ekonomikos ir finansų komiteto nariams kilo abejonių, ar verta investuoti į tokį projektą, jeigu lėšų Vilkėno ir Žalgirio gatvėms tvarkyti jau žadėjo Susisiekimo ministerija. Tačiau politikams buvo paaiškinta, kad vien ministerijos numatyto finansavimo visiems numatytiems darbams neužteks, o miestelio bendruomenė pasisako už tai, kad pinigų būtų skiriama būtent minėtų gatvių tvarkymui.
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Stepono Kazlausko manymu, labiausiai pajus investicijų naudą Rusnės gyventojai. Įgyvendinant 805 tūkst. eurų vertės projektą čia numatoma sutvarkyti: šaligatvius ir apšvietimą nuo Neringos g. pradžios iki Kultūros namų pastato; dviračių ir pėsčiųjų taką įrengti nuo Rusnės prieplaukos, prie Pakalnės upės (Senvagės g. 1, Rusnė) iki Baltojo tilto, Donelaičio g., per Pakalnės upelį; pritaikyti aikštelę šalia seniūnijos pastato bendruomenės laisvalaikiui, fiziniams pratimams. Planuojama sutvarkyti ir Kultūros namų pastatą ir stalių dirbtuves Neringos gatvėje, pritaikyti patalpas bendruomenės poreikiams, socialinei veiklai.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • aura

    Šie miesteliai išties labai gražūs. O kai prie to dar prisideda europos sajungos projektai, kurie gerina infrastruktūrą ir taip prisideda prie bendruomenės poreikių tenkinimo. Labai svarbu kuo efektyviau pasinaudoti šiomis ES investicijomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite