„Metų šienpjovys“ – K. Auškalnis, „Metų šienpjovė“ – Dovilė Staponkienė

Šeštadienį, liepos 31 d., Rupkalvių kaimo pievose, Šyšos polderyje, Šilutės rajone, įvyko pirmasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Susirinkę pjovimo dalgiais entuziastai iš visos Lietuvos varžėsi komandinėse bei individualiose rungtyse.

Užduotis – nušienauti 3 metrų pločio (dvi pradalgės) 100 metrų atkarpą. Svarbu buvo darbo sparta ir, žinoma, kokybė. O dalgis – saviškis… Čempionato organizatorius – Baltijos aplinkos forumas, nevyriausybinė organizacija, jau daugelį metų užsiimanti rečiausio Europoje giesmininko – meldinės nendrinukės išsaugojimu. Būtent šios nendrinukės perimviečių pievose ir surengtas čempionatas.

Kaip skelbiama Baltijos aplinkos forumo interneto svetainėje, čempionatas pavyko – dangus dovanojo giedrą orą ir gerą nuotaiką, o varžytuvėse žole slystantys dalgiai – nepakartojamą reginį susirinkusiems. Rungėsi 9 komandos, viena iš jų nevertinta, o 6 šienpjoviai varžėsi dėl geriausiojo vardo.

Nacionaliniame čempionate laurus susišlavė komanda „Usniai“, kurioje dalgiais mosavo Kozmas Auškalnis ir Ignas Radžvilas. Jie pelnė tiek greičiausių, tiek kokybiškiausiai šienavusiųjų titulus – „Skriejantys dalgiai“ ir „Kokybė garantuota“. K. Auškalnis nepriekaištingai pasirodė ir individualioje rungtyje bei pelnė garbingą „Metų šienpjovio“ titulą.

Moterų kategorijoje „Metu šienpjovės“ titulą pelnė „Gražios komandos“ atstovė Dovilė Staponkienė, kuri, beje, gavo ir „Tradicijų tęsėjos“ nominaciją kaip jauniausia čempionato dalyvė.

„Metų patirties“ nominacija įteikta ir vyriausiajam čempionato dalyviui Antanui Jedenkui iš komandos „Dalgio kirtis“.Apdovanotos ir originaliausiai pasirodžiusios komandos „Švendubrėnai“ bei „Kresnižoliai“.
Parengta pagal Baltijos aplinkos forumo inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite