„Metų šienpjovys“ – Arūnas Kakta

Rugpjūčio 5 dieną Rupkalvių kaime, Šilutės rajone, įvyko nacionalinis Šienpjovių čempionatas. „Metų šienpjovio“ nominaciją laimėjo vietinis Arūnas Kakta, įveikęs savo komandos draugą Kozmą Auškalnį, geriausiuoju buvusį dvejus metus iš eilės. „Metų šienpjovės“ titulą vėl iškovojo po metų pertraukos į varžytuves grįžusi kretingiškė Dovilė Staponkienė.

Čempionate dalyvavo 4 geriausi šienpjoviai iš Lenkijos, kurie pakvietė sudalyvauti Biebžos nacionaliniame parke jau 18 kartą vyksiančiame analogiškame renginyje.

Čempionate susirungė daugiau nei 30 vyrų ir 10 moterų

Su dalgiais į Rupkalvių kaimą susirinko beveik 50 čempionato dalyvių iš Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Vilniaus ir kitų rajonų, juos atlydėjo aistringos palaikymo komandos. Ypač gausus būrys atvyko iš Kėdainių – beveik pilnas autobusas šienpjovių ir juos palaikančiųjų. Geros nuotaikos nestokojanti dzūkų komanda „Švendubrė“ šiemet ir vėl visus stebino ypatingu dėmesiu savo aprangai ir autentiškoms detalėms – pavyzdžiui, komanda varžybose rungtyniavo pasipuošę vyžomis.

Dėl „Metų šienpjovio“ titulo varžėsi 10 geriausiųjų čempionato vyrų. Sportiškieji Kozmas Auškalnis ir Arūnas Kakta pelnė titulą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausią šianapjūtę ir „Kokybė garantuota“ – už kokybiškiausiai atliktą rungtį. Iššūkį trimeriui išdrįsęs mesti „Metų šienpjovys“ Arūnas Kakta dalgiu numatytą trasą įveikė dvigubai greičiau ir kokybiškiau, nei triukšmą keliantis trimeris. Apdovanoti jauniausias šienpjovys – 22 metų Rytis Rakauskas ir vyriausiasis – Alfonsas Maniokas, kuriam 81 metai.

Kaip teigia čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas, šis unikalus ir rekordus mušantis renginys vyksta Nemuno deltoje dėl dviejų priežasčių. Pirma, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, susiformavusi dėl gamtinių sąlygų – reguliarių potvynių ir Nemuno užliejamų pievų. Dėl potvynio atnešamų natūralių trąšų pievos buvo itin derlingos: šieno derlius buvo nuimamas 3 kartus per metus ir šienpjoviai čia pasižymėjo ypatingu šio amato meistriškumu.

Antra, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuotos šienavimo dalgiu tradicijos, padėjusios išsaugoti paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės. Šiemet šienpjoviai ir patys turėjo galimybę šienauti lauke, kuriame saugant šiuose retus paukščius žolė nešienauta nuo pavasario. Šioje rungtyje dalyvavau ir pats – prakaitas žliaugė“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Jo teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.

Parengta pagal organizatorių inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atnaujinta prie Šilutės ligoninės stovinti skulptūra „Pūga“

Šilutės rajono savivaldybė savo naujienose skelbia, kad Savivaldybės  lėšomis atnaujinta istorinė skulptūra „Pūga“, stovinti prie Šilutės ligoninės.  Priminsime ne kartą „Pamaryje“ aprašytą istoriją: šis paminklas skirtas Natkiškių kaimo (dabar Pagėgių sav.) medicinos felčerei Zosei Petraitienei, kuri, vykdama pas gimdyvę, 1982 m. sausio 6 d. žuvo siautėjant stipriai pūgai. Po penkerių metų priešais Šilutės ligoninę buvo atidengta skulptūra „Pūga“ (skulptorius Antanas Šnaras, architektas Petras Lapė). 1994 metais Natkiškiuose, kurių apylinkėse ir įvyko nelaimė, Z. Petraitienės vardu pavadinta mokykla. Z. Petraitienė jaunystėje

Laukuose nuiminėjate derlių. Neparsineškite į ūkį afrikinio kiaulių maro

Prasidėjus grūdų derliaus nuėmimo darbams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina ūkininkus laikytis biosaugos ir iš laukų neparsinešti į savo ūkį afrikinio kiaulių maro (AKM). VMVT specialistai įspėja, kad tuose pačiuose laukuose gali būti vaikščioję AKM užsikrėtę šernai. Jie galėjo užkrėsti nuimamą derlių, šiaudus, žolę ir pan.  Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, privaloma visas į ūkį grįžtančias transporto priemones dezinfekuoti. Kokiais grūdais šerti kiaules? Specialistai primena, kad šerti kiaules šių metų derliaus grūdais galima tik juos išlaikius 60 dienų. 

Brangs komunalinės atliekos

Šilutės rajono savivaldybės taryba posėdyje planuoja svarstyti didesnius įkainius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Siūloma pakeisti Šilutės r. savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų nuostatų 1 priedą. Su UAB „Ecorevice“ 2024 m. sausio 8 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri įsigaliojo 2024 m. balandžio 15 d. Pagal sutarties sąlygas pasikeitė atliekamų paslaugų kaina. Padidėjo metinė pastoviosios

Gėlių puokštės iš Ramunių gatvės  

Kur šiandien žmonės dažniausiai susipažįsta? Teisingai – internete. Pamačiusi, kokias gražias gėlių puokštes kuria usėniškė Vaida Breiterienė, nusprendžiau susipažinti. Tai buvo dar pavasarį. Akis patraukė puokštė su senoviniais kaimiškais baltais narcizais ir panorau jų pasimerkti. Ilgai netruko ir gėlės jau puikavosi vazoje mūsų namuose, skleisdamos nuostabų aromatą.Tuo labiau džiaugiausi, kad pavyko pamaloninti į renginį bibliotekoje atvykusias viešnias iš Kauno. Žiedai pievose ir prie namų Dienas leisti tarp savo auginamų, laukuose ir pievose skinamų gėlių Vaida pradėjo išėjusi iš darbo. Prie

Taip pat skaitykite