Metų pabaigoje – dešimtmečius atidėlioti švietimo sistemos pokyčiai

Numatomi švietimo pokyčiai. Nuo kitų mokslo metų mokyklose neliks jungtinių 5-8 klasių. Bus stiprinamos gimnazijos formuojant didesnes baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų. Mokyklų tinklas bus stiprinamas pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių.

Priimti pakeitimai leis stiprinti ugdymo kokybę ir mažinti ugdymo rezultatų skirtumus tarp skirtingų savivaldybių ir mokyklų. Mokiniai stiprins socialinius įgūdžius didesnėse klasėse, sumažinus jungtinių klasių, mokiniai pamokų metu bus ugdomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį. Daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu. Daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

Šiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymams pritarė Vyriausybė.

Spręs savivaldybių tarybos

Savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus dėl mokyklų tinklo tobulinimo, turės atsižvelgti į naujus kriterijus ir priimti sprendimus, labiausiai atitinkančius mokinių interesus.

Vyriausybė pakeitė kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1-10, III gimnazijos klasės. Siūlomi sprendimai buvo pateikti prieš mėnesį, darbo grupė per šį laiką sulaukė įvairių pasiūlymų dėl sprendimų.

Atsižvelgta į kai kuriuos siūlymus. Atsisakyta pirminio siūlymo jungti tik dvi gretimas pradines klases, tad nuo kitų metų bus galima jungti ne tik gretimas dvi klases. Taip pat pakeista nuostata, kad specialiąsias mokyklas, kuriose mokoma mažiau kaip 60 mokinių, reikia reorganizuoti ne 2022 metais, bet jų reorganizaciją pradėti 2024 m.

Pakoregavus taisykles, šalyje neliks jungtinių 5-8 klasių, po dvi bus galima jungti tik 1-4 klases.

Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebus finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.

Nuo 2024-2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę joje privalės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026-2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės). Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.

Pokyčiams įgyvendinti – 49 mln. eurų

Šiuo metu daugiau nei 3700 vaikų Lietuvoje vis dar mokosi jungtinėse klasėse: 5-8 klasėse – apie 1200 vaikų, 1-4 klasėse – apie 2500 vaikų.

Dabartinės taisyklės leidžia pradinėse klasėse į vieną jungti 1-4 klasėse besimokančius mokinius, 5-8 klasėse galima jungti po dvi gretimas klases. Gimnazijose gali veikti po vieną vidutinę (12-20 mokinių) III-IV klasę, o tai riboja mokinių galimybes rinktis norimus dalykus.

Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje yra toks: 1-10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11-12 klasėse – 12 mokinių, tačiau iš dalies finansuojamos ir per mažos klasės. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų, kuriose mokosi iki 8 mokinių.

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimams įgyvendinti ir jiems paskatinti per trejus metus planuojama skirti iš biudžeto apie 49 mln. eurų. Apie 26 mln. eurų kainuotų nauji autobusai, savivaldybėms skatinti būtų skiriama 15 mln. eurų, iš darbo išeinančių mokytojų kompensacijoms ir naujiems mokytojams pritraukti – 8 mln. eurų.

2022 m. valstybės biudžeto projekte mokytojų kaitai ir mokytojų pritraukimo į mokyklas reikmėms numatyta 3 mln. Eur, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai skatinti – 5 mln. Eur, geltoniesiems autobusiukams pirkti – 6 mln. Eur.

 Per artimiausius mėnesius planuojama parengti šių lėšų skyrimo savivaldybėms kriterijus ir tvarką. Šiuo metu formuojama darbo grupė, į kurią bus įtraukti savivaldybių, profsąjungų, mokyklų ir ministerijos atstovai. Taip pat vyks pokalbiai su savivaldybėmis ir bus ieškoma sprendimų, kaip būtų galima tobulinti mokinių pavėžėjimo sistemą.

Nuo 2022-2023 mokslo metų:

  • 1-4 klasėse galima jungti tik po dvi klases (rekomenduojama – gretimas);
  • 5-8 ir 9-10 (I-II gimnazijos) klasės nejungiamos;
  • 10 (I-II gimnazijos) klasėse nefinansuojamos mažesnės nei nustatyto dydžio klasės (mažiau nei 8 mokiniai).

Kas dar numatyta, kas suplanuota vėlesniais mokslo metais, galima susipažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje.

pamarys.eu pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite