Metas tikrinti vaikų sveikatą

Kiekvienais metais, prieš prasidedant mokslo metams, tėveliai privalo pasirūpinti savo vaikų sveikata. Iki rugsėjo 15-osios į ugdymo įstaigą reikia pristatyti dokumentus iš poliklinikos. Specialistai ragina nelaukti paskutinės dienos ir pas šeimos gydytoją apsilankyti kuo skubiau.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina tėvelius jau dabar pasirūpinti vaiko profilaktiniu sveikatos tikrinimu, nelaukiant naujų mokslo metų pradžios. Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.
„Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvai iki rugsėjo pradžios turės pateikti ugdymo įstaigoms vaiko sveikatos pažymėjimą. Vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose. Pažymėjimas yra privalomas lopšelius, darželius ir mokyklas lankantiems vaikams“, – atkreipia dėmesį VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Kaip tai padaryti?
Norint patikrinti vaiko sveikatą ir gauti vaiko sveikatos pažymą, pirmiausia reikia iš anksto užsiregistruoti ir laiku atvykti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą. Rekomenduojama vaiko sveikatos patikrai užsiregistruoti pas tą gydytoją, prie kurio vaikas yra prirašytas, mat jis geriausiai žino savo paciento sveikatos būklę. Svarbu nepamiršti, kad vaiką iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, kitaip gydytojas negalės patikrinti, mat nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo.
Svarbu – laiku pastebėti ligą
„Tėveliai turėtų suprasti, kad pas gydytoją vaikui reikia apsilankyti ne dėl pažymos, kurią privalu pristatyti į darželį ar mokyklą, bet tam, kad būtų išsamiai patikrinta vaiko sveikata ir laiku pastebėtos lėtinės ligos. Tik laiku pastebėjus sveikatos sutrikimus, galima užkirsti joms kelią“, – pabrėžia O. Burokienė.
Gera vaiko sveikatos būklė užtikrina sėkmingą jo vystymąsi, be to, šiuo periodu formuojasi požiūrio į sveikatą pagrindai, kurie išliks ir vaikui išaugus. Tam pritaria Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Ieva Šimkuvienė.
Anot jos, svarbu tikrintis sveikatą, nes ankšsčiau diagnozuojamos ligos arba jų išvengiama. Kartu tėveliai ir vaikai mokomi higienos bei mitybos pagrindų. „Dažniausiai tėveliai su vaikais tikrintis sveikatą atvyksta rugsėjį, tačiau tada tenka laukti eilėse. Yra ir tokių tėvų, kurie pasirodo paskutinę dieną, kai į mokyklą ar darželį rytoj privalu nunešti pažymą. Raginčiau paskubėti tėvelius, nelaukti paskutinės minutės. Tai geriau padaryti rugpjūtį“, – pataria šeimos gydytoja.
Atvykus profilaktiškai pasitikrinti, šeimos gydytojas įvertina ir užfiksuoja vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas siunčiamas pas reikiamos srities specialistą konsultuotis. Gydytojas odontologas patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę, o esant reikalui skiria gydymą.

PSPC šeimos gydytoja Ieva Šimkuvienė ragina tėvelius nelaukti rugsėjo ir vaikų sveikatą patikrinti jau dabar.

Medikė pastebi, jog vis daugiau vaikų turi viršsvorio, nustatoma bloga laikysena. „Yra vengiančių lankyti kūno kultūros pamokas, tačiau jos juk nevyksta kasdien. Svarbu daryti mankštą, sportuoti bent mokykloje, o jei yra noro, lankyti kokį sporto būrelį. Vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Jie sėdi ir pamokų metu, o jei dar vengia mankštintis…“ – sakė I. Šimkuvienė, pabrėždama, kad tėvai turi skatinti vaikus ir sveikai maitintis, ir daugiau vaikščioti ar mankštintis gryname ore.
Naujovė
Nuo šiol vaiko sveikatos duomenys visose gydymo įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad tiek profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą atliekantis šeimos gydytojas, tiek gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę turi įrašyti į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą. Pasiteiravus gydytojų apie šią naujovę, paaiškėjo, kad susiduriama su techniniais sunkumais, tačiau pamažu prie to pereinama.
„Elektroniniu būdu tvarkant vaiko sveikatos duomenis užtikrinamas jų konfidencialumas, o ugdymo įstaigos gauna tikslias rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei nurodymus, kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų imtis, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje. Pavyzdžiui, dėl alergijos ar lėtinių ligų. Be to, elektroninių vaiko sveikatos pažymėjimų informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, kuri padeda mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams apibendrintus duomenis panaudoti planuojant sveikatos stiprinimo veiklas konkrečioje mokykloje“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus patarėja dr. Rita Sketerskienė.

Kokia vaikų sveikata?
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais ugdymo įstaigose mokėsi 286 864 vaikai, kurių daugiau kaip pusė (62 proc.) buvo normalaus svorio. Likusią dalį sudarė vaikai, kurie buvo nutukę (5 proc.), per mažo svorio (10 proc.), turėjo antsvorio (14 proc.) bei 9 proc. vaikų kūno masės indeksas nenurodytas.
2016 metų duomenys rodo, kad vaikų dantų sveikatos būklė nėra gera. Lietuvoje tik 19,48 proc. 7-17 metų vaikų neturėjo ėduonies pažeistų, plombuotų bei dėl ėduonies išrautų dantų. Geriausi rodikliai užfiksuoti Palangos m. savivaldybėje (31,60 proc.), o Šilutės r. savivaldybėje šis rodiklis yra prasčiausias šalyje – 10,86 proc. Esama daugiausia ir vaikų, kurie turi pavienių dantų sąkandžio patologiją.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite