Metai, kai smurtą prieš vaikus draudžia įstatymas. Kokia situacija Šilutės rajone?

Jau praėjo metai po Lietuvą sukrėtusio smurto protrūkio Kėdainiuose, kai tėvų buvo žiauriai nužudytas keturmetis. Netrukus po šio tragiško atvejo, 2017 m. vasario 14 d. Seimas neeilinėje sesijoje priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, draudžiančias visų rūšių smurtą ir fizines bausmes vaikams. Kiek vėliau buvo nuspręsta ir neleisti vaikų iki šešerių metų palikti vienų namuose.

Lietuvos statistikos departamentas praėjusiais metais užfiksavo 2681 smurto atvejį prieš vaikus. Vaiko teisių apsaugos specialistai skelbia, jog smurtą patyrusių vaikų kasmet vis daugėja. Tokia situacija stebima visose šalies apskrityse, nėra išimtis ir Šilutės rajonas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė ragina būti aktyviems ir pranešti apie galimą smurtą prieš vaikus.

Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė „Pamariui“ pateikė informaciją, kad pernai buvo užfiksuoti 188 smurto prieš vaikus atvejai.

„Šie statistiniai duomenys yra realūs, mat policijos pareigūnai nuo 2015-ųjų aktyviai pradėjo informuoti mus ne tik dėl fizinio ar seksualinio smurto prieš vaikus, bet ir dėl psichologinio smurto ar vaikų nepriežiūros“, – apie kasmet vis daugėjančius smurto prieš vaikus atvejus kalbėjo I. Pranaitienė.

Pradėjus veikti smurtą prieš vaikus draudžiančiam įstatymui, Šilutės rajone pokyčių nepastebėta. Vedėjos nuomone, visuomenė tapo aktyvesnė, nepakantesnė smurto prieš vaiką apraiškoms, todėl dažniau apie tokius atvejus informuoja atsakingas institucijas.

Sunkūs ir skaudūs atvejai

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja patikino, jog kiekvienas smurto atvejis yra ypač sudėtingas, traumuojantis vaikus, aplinkinius ar darantys žalą vaiko vystymuisi.

„Skaudžiausia, kai vaikai patiria prievartą nuo savo pačių artimiausių žmonių – tėvų. Nesuvokiama, kad asmenys, kurie turėtų mylėti, ginti savo vaiką, jį muša, žemina ar augina antisanitarinėse sąlygose…“ – kalbėjo I. Pranaitienė. Pavyzdžiui, sveiku protu nesuvokiama, kai vaikas, kuriam tėra ketveri metai, mušamas diržu, už nepaklusnumą baudžiamas kumščiais. Dar sunkiau skyriaus vedėjai suprasti tėvus, kurie palieka du mažamečius vaikus Vaiko teisių apsaugos skyriuje, sakydami, kad nebenori jų auginti…

„Šiuo atveju vaiko motinai visiškai nerūpi, kur jie toliau augs, ir kas jais rūpinsis. Kaip paaiškinti ir suprasti tėvo elgesį, kuris trenkia kumščiu paauglei dukrai į veidą, kuri gynė mamą nuo smurtaujančio tėvo? Kaip palikti vaikus šeimoje, kurioje vos vienerių ir trejų metų vaikai, o bute pilna neblaivių asmenų, kurie vartoja alkoholį, kelia triukšmą, mušasi?..“ – retoriškai klausia vaikų teisėmis besirūpinanti Indra Pranaitienė.

Akivaizdu, jog Šilutės rajone kasmet daugėja smurto prieš vaikus atvejų.

Specialistė pastebi, jog smurtą patiria ir tie vaikai, kurie turi net ypač geras buities ir gyvenimo sąlygas. Jei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai sužino, kad vaikas gali patirti smurtą, jie lankosi jo gyvenamojoje vietoje, vertina buities ir gyvenimo sąlygas, renka informaciją iš vaiko ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, seniūnijos, teisėsaugos institucijų, artimųjų giminaičių, atskirai bendrauja su pačiu vaiku. Žinoma, jei jis yra tokio amžiaus, kuris gali išreikšti savo nuomonę.

Psichologų rajone nėra

Iki vaiko teisių apsaugos reformos įsigaliojimo beliko mažiau nei 5 mėnesiai. Kalbama,  kad trūksta kompetentingų psichologų, galinčių dalyvauti vaikų apklausose, bei vaiko teisių apsaugos darbuotojų, galinčių padėti šeimoms arba vaikams, kurie paimami iš smurtaujančių tėvų, ir veiksmingos pagalbos tėvams, kurie naudoja smurtą prieš vaikus.

Šiuo metu šalyje tėra 5–6 psichologai, galintys dalyvauti vaikų apklausose. Ir tie patys  dažniausiai dirba teismuose. Skaičiuojama, kad tokių psichologų gali prireikti mažiausiai 70. I. Pranaitienė patikino, kad mūsų rajone tokių specialistų nėra, todėl dažniausiai vaiko apklausose tenka dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms. Praėjusiais metais tokiose apklausose teko dalyvauti 60 kartų.

„Kaip vyks vaikų apklausos po liepos 1-osios, dar nėra žinoma“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Dideli krūviai

„Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos skyriuje dirba 6 specialistai. Jiems tenka labai daug darbo. Nuolat kraunamos specialistams papildomos funkcijos, negausėjant specialistų, sudaro prielaidas reaguoti tik į krizines situacijas. Planingai prevencinei, švietėjiškai veiklai neturime galimybių“, – paaiškino I. Pranaitienė. Nepaisant šių priežasčių, į smurto prieš vaikus atvejus reaguojama nedelsiant.

Laukiama pasikeitimų

Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: šiuo metu savivaldybėms perduota vaiko teisių apsaugos funkcija taps valstybės funkcija. Šiai reformai reikės daugiau vaiko teisių apsaugos specialistų, mat pertvarkos tikslas yra sukurti nepertraukiamai visą parą veikiančią sistemą, kuri užtikrintų vienodą praktiką saugant ir ginant kiekvieno vaiko teises.

Nuo minėtosios liepos 1 dienos savivaldybėse dirbantys Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai taps teritoriniuose skyriuose dirbančiais valstybės tarnybos darbuotojais.

„Visi Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai jau gavo pasiūlymus tęsti darbo santykius Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Mūsų darbo vieta išlieka čia pat, Šilutėje. Pateiktuose siūlymuose šiuo metu dirbantiems specialistams nėra numatyta funkcijos dirbti visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – pasakojo skyriaus vedėja.

Vaiko teisių apsaugos struktūros projekte yra numatyta priimti 6 darbuotojus, kurie užtikrintų vaiko teisių apsaugą apskrities teritorijoje po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių dienomis.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame