Metai, kai smurtą prieš vaikus draudžia įstatymas. Kokia situacija Šilutės rajone?

Jau praėjo metai po Lietuvą sukrėtusio smurto protrūkio Kėdainiuose, kai tėvų buvo žiauriai nužudytas keturmetis. Netrukus po šio tragiško atvejo, 2017 m. vasario 14 d. Seimas neeilinėje sesijoje priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, draudžiančias visų rūšių smurtą ir fizines bausmes vaikams. Kiek vėliau buvo nuspręsta ir neleisti vaikų iki šešerių metų palikti vienų namuose.

Lietuvos statistikos departamentas praėjusiais metais užfiksavo 2681 smurto atvejį prieš vaikus. Vaiko teisių apsaugos specialistai skelbia, jog smurtą patyrusių vaikų kasmet vis daugėja. Tokia situacija stebima visose šalies apskrityse, nėra išimtis ir Šilutės rajonas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė ragina būti aktyviems ir pranešti apie galimą smurtą prieš vaikus.

Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė „Pamariui“ pateikė informaciją, kad pernai buvo užfiksuoti 188 smurto prieš vaikus atvejai.

„Šie statistiniai duomenys yra realūs, mat policijos pareigūnai nuo 2015-ųjų aktyviai pradėjo informuoti mus ne tik dėl fizinio ar seksualinio smurto prieš vaikus, bet ir dėl psichologinio smurto ar vaikų nepriežiūros“, – apie kasmet vis daugėjančius smurto prieš vaikus atvejus kalbėjo I. Pranaitienė.

Pradėjus veikti smurtą prieš vaikus draudžiančiam įstatymui, Šilutės rajone pokyčių nepastebėta. Vedėjos nuomone, visuomenė tapo aktyvesnė, nepakantesnė smurto prieš vaiką apraiškoms, todėl dažniau apie tokius atvejus informuoja atsakingas institucijas.

Sunkūs ir skaudūs atvejai

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja patikino, jog kiekvienas smurto atvejis yra ypač sudėtingas, traumuojantis vaikus, aplinkinius ar darantys žalą vaiko vystymuisi.

„Skaudžiausia, kai vaikai patiria prievartą nuo savo pačių artimiausių žmonių – tėvų. Nesuvokiama, kad asmenys, kurie turėtų mylėti, ginti savo vaiką, jį muša, žemina ar augina antisanitarinėse sąlygose…“ – kalbėjo I. Pranaitienė. Pavyzdžiui, sveiku protu nesuvokiama, kai vaikas, kuriam tėra ketveri metai, mušamas diržu, už nepaklusnumą baudžiamas kumščiais. Dar sunkiau skyriaus vedėjai suprasti tėvus, kurie palieka du mažamečius vaikus Vaiko teisių apsaugos skyriuje, sakydami, kad nebenori jų auginti…

„Šiuo atveju vaiko motinai visiškai nerūpi, kur jie toliau augs, ir kas jais rūpinsis. Kaip paaiškinti ir suprasti tėvo elgesį, kuris trenkia kumščiu paauglei dukrai į veidą, kuri gynė mamą nuo smurtaujančio tėvo? Kaip palikti vaikus šeimoje, kurioje vos vienerių ir trejų metų vaikai, o bute pilna neblaivių asmenų, kurie vartoja alkoholį, kelia triukšmą, mušasi?..“ – retoriškai klausia vaikų teisėmis besirūpinanti Indra Pranaitienė.

Akivaizdu, jog Šilutės rajone kasmet daugėja smurto prieš vaikus atvejų.

Specialistė pastebi, jog smurtą patiria ir tie vaikai, kurie turi net ypač geras buities ir gyvenimo sąlygas. Jei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai sužino, kad vaikas gali patirti smurtą, jie lankosi jo gyvenamojoje vietoje, vertina buities ir gyvenimo sąlygas, renka informaciją iš vaiko ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, seniūnijos, teisėsaugos institucijų, artimųjų giminaičių, atskirai bendrauja su pačiu vaiku. Žinoma, jei jis yra tokio amžiaus, kuris gali išreikšti savo nuomonę.

Psichologų rajone nėra

Iki vaiko teisių apsaugos reformos įsigaliojimo beliko mažiau nei 5 mėnesiai. Kalbama,  kad trūksta kompetentingų psichologų, galinčių dalyvauti vaikų apklausose, bei vaiko teisių apsaugos darbuotojų, galinčių padėti šeimoms arba vaikams, kurie paimami iš smurtaujančių tėvų, ir veiksmingos pagalbos tėvams, kurie naudoja smurtą prieš vaikus.

Šiuo metu šalyje tėra 5–6 psichologai, galintys dalyvauti vaikų apklausose. Ir tie patys  dažniausiai dirba teismuose. Skaičiuojama, kad tokių psichologų gali prireikti mažiausiai 70. I. Pranaitienė patikino, kad mūsų rajone tokių specialistų nėra, todėl dažniausiai vaiko apklausose tenka dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms. Praėjusiais metais tokiose apklausose teko dalyvauti 60 kartų.

„Kaip vyks vaikų apklausos po liepos 1-osios, dar nėra žinoma“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Dideli krūviai

„Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos skyriuje dirba 6 specialistai. Jiems tenka labai daug darbo. Nuolat kraunamos specialistams papildomos funkcijos, negausėjant specialistų, sudaro prielaidas reaguoti tik į krizines situacijas. Planingai prevencinei, švietėjiškai veiklai neturime galimybių“, – paaiškino I. Pranaitienė. Nepaisant šių priežasčių, į smurto prieš vaikus atvejus reaguojama nedelsiant.

Laukiama pasikeitimų

Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: šiuo metu savivaldybėms perduota vaiko teisių apsaugos funkcija taps valstybės funkcija. Šiai reformai reikės daugiau vaiko teisių apsaugos specialistų, mat pertvarkos tikslas yra sukurti nepertraukiamai visą parą veikiančią sistemą, kuri užtikrintų vienodą praktiką saugant ir ginant kiekvieno vaiko teises.

Nuo minėtosios liepos 1 dienos savivaldybėse dirbantys Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai taps teritoriniuose skyriuose dirbančiais valstybės tarnybos darbuotojais.

„Visi Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai jau gavo pasiūlymus tęsti darbo santykius Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Mūsų darbo vieta išlieka čia pat, Šilutėje. Pateiktuose siūlymuose šiuo metu dirbantiems specialistams nėra numatyta funkcijos dirbti visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – pasakojo skyriaus vedėja.

Vaiko teisių apsaugos struktūros projekte yra numatyta priimti 6 darbuotojus, kurie užtikrintų vaiko teisių apsaugą apskrities teritorijoje po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių dienomis.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 218

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite