Lietuvos gyventojai kiek sunerimę. Ar iš tiesų perdirbta mėsa, pavyzdžiui, dešrelės ar rūkytas kumpis gali sukelti vėžį? Prieš savaitę tokią išvadą paskelbė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) kartu su Tarptautine vėžio tyrimo agentūra (IARC). Pasak šių organizacijų, kasdien žmogus, vartodamas vos po 50 gramų perdirbtos mėsos, net 18 procentų padidina riziką susirgti žarnyno vėžiu.

Ekspertų išvados
Ši žinia tikrai ne nauja. Mat įrodymai apie mėsą, ypač perdirbtą, kad ši didina vėžio riziką, kaupti jau seniai. Skelbiama, kad mėsa konkrečiai siejama su krūties, gaubtinės žarnos bei prostatos vėžiu. Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra subūrė ekpertų komandą, kad šie įvertintų surinktus įrodymus.
Visų pirma, perdirbta mėsa yra ta, kurios galiojimo laikas yra pratęsiamas naudojant papildomas priemones – sūdymą, rūkymą, konservantus. Pasak PSO ekspertų, būtent šie priedai ir sukelia piktybinę ligą.

„Perdirbta mėsa – mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, rūkant, fermentuojant, konservuojat ar atliekant kitus procesus, kurie sustiprina mėsos skonio savybes ir padeda ją ilgiau išlaikyti šviežią. Dažniausiai perdirbama kiauliena ar jautiena, tačiau tokiuose gaminiuose gali būti ir kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, paukštienos, kepenų ir kitų mėsos subproduktų, pavyzdžiui, kraujo“, – skelbia Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra.

Ekspertai sako, kad žmogus valgydamas perdirbtą mėsą gali susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, tačiau ši tikimybė yra maža. Rizika didėja kartu su didėjančiu valgomos mėsos kiekiu. Štai vien per pastaruosius 60 metų sergamumo šia vėžio forma skaičiai Norvegijoje išaugo trigubai. Vėžio registro duomenimis, Norvegijoje šia liga kasmet suserga po 3500 norvegų. 4 iš 10 susirgusiųjų miršta per pirmus 5 metus. Ši šalis sergamumo rodikliais aplenkia net visos Europos rekordus. Tai skelbia Norvegijos žiniasklaida.
Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, perdirbta mėsa yra priskiriama tai pačiai vėžį sukeliančių veiksnių kategorijai kaip tabako dūmai arba asbestas. Tačiau agentūros išvadose teigiama, kad tai dar nereiškia, jog ji tiek pat ir pavojinga.
PSO ekspertai vertino ir raudoną mėsą, tačiau kiek atsargiau. Ar ši mėsa iš tiesų skatina vėžinius susirgimus, neaišku. Organizacija paskelbė, kad trūksta įrodymų, jog 100 gramų raudonos mėsos vartojimas per dieną vėžinių susirgimų riziką keltų 18 procentų. Įrodymų, patvirtinančių tokias išvadas, nėra. Ekspertų išvadose skelbiama, jog raudona mėsa galimai sukelia vėžį. Jos vartojimas siejamas su kasos ir prostatos vėžiu.

„Raudona mėsa – neperdirbta žinduolių raumeninė mėsa: pavyzdžiui, jautiena, veršiena, kiauliena, aviena, ėriena, arkliena ar ožkos mėsa. Tiek malta, tiek šaldyta. Dažniausiai ji vartojama termiškai apdorota“, – tiksliai įvardija Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra.

PSO pabrėžė tai, kad raudona mėsa yra pagrindinis geležies, cinko ir vitamino B12 šaltinis. Pasak organizacijos, šis pranešimas yra tik patarimas šalims, kad jos sugebėtų gyventojams pateikti subalansuotos mitybos patarimų.
Didžiausias mirtingumas kaimuose
Žarnyno vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 ligos atvejų per metus. Šis skaičius kasmet didėja 3-6 procentais. Tai reiškia, jog kasmet nustatoma apie 50 naujų atvejų.
Lietuvoje susirgimai žarnyno vėžiu užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais. Kokia situacija yra Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybėje?
Pagrindinės Šilutės rajone bei Pagėgių savivaldybėje gyventojų mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis (HI SIC), Šilutės r. 2010-2012 metų laikotarpiu buvo pastebimas naujai užregistruotų sergamumo piktybiniais navikais atvejų padidėjimas. Lyginant su Kretingos savivaldybės, Klaipėdos apskr. ir Lietuvos rodikliais, pastebima, jog minėtais metais sergamumas piktybiniais navikais Šilutės r. buvo didžiausias.
Skelbiama, kad Šilutės r. 2013 metais pagrindinė mirties priežastis buvo piktybiniai navikai. Tais metais iš viso mirė 140 žmonių, iš kurių buvo 85 vyrai. Palyginus 2011-2014 metų duomenis, nuo vėžio daugiausiai mirė tie, kurie gyveno kaime. Štai 2014 metais Šilutės rajono kaimuose nuo vėžio mirė 72 žmonės, 2013 m. – 80 gyventojų, o 2012 – 79.

HI SIC duomenimis, Pagėgių savivaldybės gyventojų mirtingumas nežymiai padidėjo ir išlieka didesnis už Tauragės apskrities ir Lietuvos Respublikos.
2013 metais Pagėgių savivaldybėje mirė 144 gyventojai, iš kurių 23 gyventojai mirė nuo vėžio. Bet Pagėgių savivaldybėje 2013 stebimas sumažėjęs mirtingumas dėl piktybinių navikų – 254,8 atvejo, tenkančio 100 000 gyventojų, o 2012 metais – 282,3. Tad mirtingumas dėl piktybinių navikų sumažėjo nežymiai.
Prognozė aiški
Daugiausia perdirbtų mėsos gaminių suvartojama Amerikoje. Žinoma, nemažai jų suvartoja ir Lietuvos gyventojai. Statistiškai lietuvis per metus suvalgo 77 kg mėsos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje nuosekliai didėja – nuo 1993 iki 2011 metų. 2012 metų pabaigoje Lietuvoje vėžiu sirgo 95 684 asmenys. Pastaraisiais metais Lietuvoje nepastebėta ryškių sergamumo vėžiu pokyčių. 2012 metais daugiausia žmonių sirgo odos ir žarnyno vėžiu.
Vėžys yra viena iš pirmaujančių ligų, kuri nusineša daugiausia gyvybių pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 metais užregistruota 14 mln. naujų susirgimo vėžiu atvejų ir 8,2 mln. mirčių nuo vienokių ar kitokių vėžio ligos formų. Europoje diagnozuojama apie 2,5 mln., o Lietuvoje – apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Skelbiama, jog sergamumas piktybiniais navikais kasmet padidėja apie 4 proc. Tad piktybiniai navikai yra viena svarbiausių sveikatos apsaugos problemų pasaulyje.
Nors sveikatos apsaugos institucijos įvairiose pasaulio šalyse skiria daug dėmesio onkologinėms ligoms, vėžys ir toliu pirmauja mirtingumą sukeliančių ligų sąraše. Šiuo metu dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Mokslininkų teigimu, susirgimų per artimiausius 20 metų padaugės net iki 57 proc., o iki 2020 metų onkologinės ligos taps pagrindine žmonių mirties priežastimi visame pasaulyje.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus:
„Ne tik kaip medikas, bet ir kaip žmogus manau, jog kelti panikos tikrai nereikia. Visų pirma, visiškai atsisakyti mėsos būtų neprotinga, mėsoje yra medžiagų, kurios žmogaus organizmui yra taip pat labai reikalingos. Todėl visiškai keisti gyvenimo nerekomenduočiau. Žmogus, suvalgęs rūkytos dešros, vėžiu tikrai nesusirgs. Mano nuomone, pavojus yra ne pati mėsa, bet kaip ji yra paruošta, todėl piktnaudžiauti jos produktais nederėtų, nes ne tik mėsos, bet ir kitų produktų per didelis vartojimas gali sukelti disbalansą organizme“.
Šilutės šeimų klubo pirmininkė Vilija Liatukienė:
“Pirmiausia tai yra tik išpūstas didelis burbulas ir tokiu būdu, matyt, siekiama išgąsdinti žmones. Žinoma, joks per gausus produktų vartojimas nėra sveika. Tiesą sakant, aš niekada ir negalvojau, jog perdirbta mėsa yra gerai, todėl mano šeima tokių produktų itin daug nevartojo. Skelbiama, kad minėti produktai sukelia vėžį. Visiškai nesutikčiau. Kaip ir nesutinku su tuo, jog jautiena ar ėriena gali sukelti vėžį“.
Šeimos gydytoja Viktorija Gedeikytė:
„Kas yra vartojama su saiku, tai tikrai nesukelia didelių pakitimų. Žinoma, visiškai nevalgyti mėsos negalima. Nors svarbu tai, kad kiekvienas žmogus įvertintų suvartojamos mėsos kiekį ir laikytųsi sveikos mitybos principų. Aš tiesiog siūlyčiau stipriai į šią platinamą informaciją nereaguoti“.

Viktorija SKUTULIENĖ