Meldinė nendrinukė sugrįžta

„Derlingomis Nemuno deltos pievomis naudojasi tiek ūkininkai, tiek kiti vietiniai gyventojai – paukščiai, vabzdžiai, gyvūnai. Ir kurių gi teisė jomis naudotis pirmesnė? Gal to net nė neverta svarstyti, gal geriau bandyti taikiai sugyventi ir naudotis tos bendrystės kuriama abipuse nauda?“ – Šilutės žemės ūkio mokykloje surengtame susitikime kalbėjo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Visi norintieji galėjo iš arčiau apžiūrėti meldinę nendrinukę ir palaikyti ją rankose. Tiesa, toji buvo pagaminta iš vilnos.

Aplinkosaugos organizacija Baltijos aplinkos forumas vietos bendruomenių, žiniasklaidos bei valstybinių institucijų atstovams pristatė projekto „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ rezultatus ir pradedamą įgyvendinti naują projektą.

Pagrindinis gamtosaugininkų veiklos rezultatas: per trejus metus ypač retų paukščių meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje padidėjo penkis kartus – nuo 50 iki 250.

Apie įgyvendintą projektą ir tolimesnę veiklą kalbėjo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas ir šio forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė. Dalindami projekto metu sukurtus leidinius, aplinkosaugininkai ragino pasidomėti, kokie sparnuotieji kaimynai gyvena mūsų pašonėje ir kokią įtaką jiems turi vietinių žmonių veikla.
Aplinkosaugininkai įsitikinę, kad Nemuno deltoje esančios gamtinės vertybės gali pritraukti daugybę turistų iš viso pasaulio, o šių buvimas regione – atnešti regionui finansinę naudą ir pagalbą gamtą saugantiems ūkininkams.
„Tokia sistema – yra mūsų vizija Nemuno deltos regione. Tiek šis, tiek kiti mūsų projektai regione orientuoti į laipsnišką tokios sistemos kūrimą. Žinoma, norint sukurti save palaikančią sistemą reikia daug laiko, daug darbo ir daug vietos gyventojų noro bei motyvacijos. O iš kur atsiranda motyvacija? Manome, kad iš meilės ir žinių. Todėl ir kviečiame vietos gyventojus susipažinti su jų pievose gyvenančiais paukščiais, stebėti jų unikalų gyvenimo būdą ir sužinoti išskirtines jų istorijas“, – teigė viena iš leidinių apie Nemuno deltos vertybes autorių Rita Norvaišaitė.
Projekto įgyvendinimo metu kartu su Nemuno deltos regioniniu parku buvo išleisti 38 trumpi ir gausiai iliustruoti leidiniai apie Nemuno deltos paukščius, jų gyvenamąsias vietas bei kitas krašto vertybes. Leidinius galima rasti Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre Rusnėje, Baltijos aplinkos forumo svetainėje www.bef.lt. Autoriai ragina drąsiai jais naudotis, parsisiųsti, spausdinti ir rodyti pažįstamiems. Įsigyta didelio pravažumo žemės ūkio technika, ja nušienauta apie 900 ha teritorija, drauge su vietos gyventojais organizuotas festivalis gamtoje „Vidur vandenų“. Dalį projekto finansavo Europos ekonominės erdvės programa.

Apie įgyvendintą projektą ir tolimesnę veiklą kalbėjo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas ir šio forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė.

Pasidžiaugęs nuveiktais darbais, Ž. Morkvėnas sakė, kad jau numatyta, kas bus daroma per artimiausius 7 metus. Planuojama, kad Pamaryje pradės veikti biomasės perdirbimo cechas, Šyšos ir Sausgalvių polderiuose bus įrengta vandens lygio reguliavimo sistema, suburta speciali meldinės nendrinukės apsaugos specialistų grupė, o paukščiams Tyruose (Tyrų pelkė yra Kliošių kraštovaizdžio draustinyje) atsiveria dar 177 ha apleistų teritorijų.
„Naujasis projektas tęsia daugiau nei prieš šešerius metus Pamaryje ir kitose vietovėse pradėtus darbus siekiant išsaugoti rečiausią Europos giesmininkę – meldinę nendrinukę. Nepaisant nežymaus šių sparnuočių gausėjimo, pastaraisiais metais Pamaryje bei Lietuvoje, pasaulinė populiacija toliau mažėja. Kova dėl šio unikalaus paukščio išlikimo dar nelaimėta, turime ir toliau drauge su ūkininkais ir vietos žmonėmis stengtis jam padėti“, – sakė daugeliui vietos ūkininkų jau gerai pažįstamas Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Gamtininkų manymu, visos veiklos Nemuno deltoje ir pamaryje sudarys dar geresnes sąlygas meldinei nendrinukei ir jas globojantiems ūkininkams. Biomasės perdirbimo cecho įrengimas turėtų bent dalinai išspręsti vėlai nušienautos žolės išvežimo ir utilizavimo problemas. Esmė tokia: dėl paukščių saugojimo pavėluotai nušienauta žolė sumedėja ir pašarams nebetinka. Vandens lygio reguliavimas sudarys galimybes išsaugoti meldinių nendrinukių mėgstamus viksvynus ir užtikrinti tinkamas ūkininkavimo sąlygas. Iš vietos gyventojų ir ornitologų suburta meldinės nendrinukės apsaugos specialistų grupė palaikys nuolatinį ryšį su ūkininkais, informuos juos apie jų teritorijose einamaisiais metais perinčias meldines nendrinukes, teiks patarimus apie specialias šio paukščio apsaugai skirtas agroaplinkosaugines priemones. Tokiu būdu tikimasi paskatinti dar daugiau ūkininkų rūpintis retojo giesmininko gerove.

„Šiuo metu gamtininkų keliamas pagrindinis tikslas – į tarptautinį tinklą sujungti tarsi dėlionės detalės pabirusias ir viena nuo kitos nutolusias bei izoliuotas meldinių nendrinukių populiacijas. Tai – ilgas, kelis dešimtmečius trunkantis procesas. Šio tinklo kūrimas prasidės naujojo projekto metu Lietuvoje ir Baltarusijoje,” – toliau dėstė Žymantas Morkvėnas.
Be jau minėtų veiklų Pamaryje, projekto metu bus įgyvendinami ir labai ambicingi siekiai dar penkiose projekto teritorijose Lietuvoje ir Baltarusijoje. Pirmą kartą pasaulyje bus atlikta meldinių nendrinukių translokacija. Iš didžiausios pasaulyje meldinių nendrinukių populiacijos Baltarusijoje šių paukščių jaunikliai bus perkelti į nykstančią populiaciją Žuvinto biosferos rezervate.
Apie 20 000 hektarų užimančioje teritorijoje vyks buveinių atkūrimo darbai, kurių metu bus taikomos ne tik tradicinės, bet ir inovatyvios technologijos pvz., apleistame durpyne bus išbandyta naujoviška metodika, – sėjamos viksvinės kultūros. Taip pat bus atliekami moksliniai tyrimai, vietos bendruomenes įtraukiančios veiklos.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę