Medžioklės sezono atidarymas su ispanišku prieskoniu

Praėjusį šeštadienį, spalio 18 d., „Ašvos“ klubo medžiotojai rinkosi Norkaičių girioje į medžioklės su varovais sezono pradžios šventę. Kaip ir kasmet, šio klubo medžiokliai sezoną pradeda šaudymo į judantį taikinį varžybomis dėl klubo pirmininko įsteigtos taurės. Laiku pradėti sezono atidarymą šįkart sutrukdė … ispanai su pulku medžioklinių šunų „Ašvos“ klubo plotuose.

Ispanai su medžiokliniais šunimis Norkaičių miške jautėsi lyg savo gimtinės girioje.

Devintą ryto 19 klubo medžiotojų rinkosi prie savo medžioklės pašiūrės, kur klubo pirmininkas Rimantas Stankus supažindino medžiotojus su naujaisiais medžioklės tvarkos ir taisyklių pakeitimais. Aptartos visos būsimo sezono aktualijos, surinktas nario mokestis. Ir medžiotojų automobilių vilkstinė pajudėjo į kitą vietą, kur buvo numatyta medžioti per vasarą užaugintus fazanus.
Ką ispanai veikia Norkaičių miške?
Deja, nuvykti į numatytą fazanų medžioklės vietą pavyko tik po pusantros valandos. Medžiotojų šventės planus sujaukė pakeliui pastebėti po klubo mišką lakstantys anglų seterių veislės paukščių medžioklės šunys su skambalais ir elektroniniais davikliais ant antkaklių, kuriais šie keturkojai iš šeimininko radijo ryšiu gauna komandas. Kartu su jais buvęs vyras kažkodėl metėsi bėgti…
Bėglys tekinas leidosi ant miško keliuko stovėjusio mikroautobuso link, tik įsėsti į jį ir nurūkti nepavyko. Kelią užtvėrė medžiotojų visureigis.

Ir gamtosaugininkams ne kasdien tenka susitikti su pažeidėjais iš Ispanijos.

Tiesą sakant, per visą klubo istoriją niekas nebuvo matęs taip be ceremonijų svetimuose medžioklės plotuose siautėjančių svetimų žmonių su būriu treniruotų medžioklinių šunų. Dar labiau teko nustebti, išsiaiškinus, kad bėglys nekalba nei lietuviškai, nei angliškai – tik ispaniškai. Beje, mikroautobuso numeriai taip pat rodė transporto kilmę – ES (trumpinys nuo žodžio Espana – Ispanija, – autoriaus past.). Mokančio ispaniškai tarp klubo medžiotojų neatsirado, beliko apie nekviestą svečią pranešti pagalbos telefonu 112.
Situacija – nestandartinė
Neilgai trukus iš rudens nugelsvinto miško išniro dar vienas vyras su dviem anglų seteriais. Ir šis bandė aiškinti, kad nekerta angliškai, tačiau belaukiant atvykstant gamtosaugininkų paėjėjęs į šoną su kažkuo pabendravo būtent šia kalba. Iš parodyto dokumento buvo matyti, kad tai esąs Jose Miguelis.
Neva anglų kalbos nemokantys nekviesti svečiai įvairiais būdais bandė dėstyti visokias versijas, kaip jie čia atsidūrė. Iš pradžių dėstė, kad jie su savo keturkojais varo slankas, o kažkur kitoje vietoje stovi medžiotojai. Kita versiją – šunys nusivijo stirną ir jie atskubėjo jų ieškoti. Beje, persekioti žvėris paukščių medžioklės šunims griežtai draudžiama – toks elgesys reiškia veislės broką. Tuo labiau, kad ilgiau ženklais ir laužytais angliškais žodžiais bandyta aiškinti, kad neva čia paukštiniai šunys ruošiami varžyboms, tarp jų esąs net Europos čempionas…

Šaudymo į „bėgantį šerną“ varžybų įkarštis.

Gal ir buvo koks čempionas – atidarę mikroautobuso dureles rodė į narvelius sutupdytus gal dešimt tokių pat anglų seterių. Dar vienas netrukus parlėkė apsiseilėjęs, skalambydamas per visą girią po kaklu parištu skambalu.
Vėliau ispanai bandė tikinti, kad jiems čia būti leidęs kažkoks Romas, po to minėjo Fabio. Pastarasis vardas medžiotojams girdėtas – tai esąs kažkoks lietuviškai mokantis italas, į komercinius medžioklės plotus atviliojantis dosnių užsieniečių medžiotojų. Klubo medžiotojai bandė susisiekti su kaimyninių plotų medžiotojų vadovais. Šilutės urėdijos komercinių medžioklės plotų prižiūrėtojas Romas Gečas tikino apie ispanus nieko nežinantis ir kad komerciniuose plotuose šiandien niekas slankų ar kitokių paukščių nemedžioja. Nieko apie ispanus su paukštšuniais negalėjo pasakyti ir gretimo Saugų medžiotojų klubo vadovas.
Kad situacija yra nedažnai pasitaikanti, sakė ir į įvykio vietą atvykęs Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis su kolega. Anot gamtosaugininkų, įsibrovėliams ispanams bus surašytas pažeidimų protokolas už buvimą su šunimis svetimuose medžioklės plotuose.
Tikėtina, kad gamtosaugininkai išsiaiškins ir tai, kaip lietuvių kalbos nemokantys ispanai atsidūrė viduryje „Ašvos“ klubo medžioklės plotų, Norkaičiuose, kai nuo tos vietos iki komercinės medžioklės plotų yra gal 4-5 km atstumas.
Ne medžiotojui gali pasirodyti, kad įvyko visiškai nereikšmingas įvykis. Tačiau medžiotojai gerai žino, ką reiškia prašukuoti mišką su būriu šunų su varpeliais po kaklu – žvėrių tose vietose negreit berasi.

Fazanai iš Parubežio beržyno…

Fazanai iš Parubežio beržyno
Nežiūrint aprašytojo konflikto, „Ašvos“ klubo medžiotojai išbandė ir fazanų medžioklę, ir taiklumą į „bėgantį šerną“ Žagatpurvių kaime esančioje Dianos ir Arūno Būdvyčių kaimo turizmo sodybos šaudykloje.
Fazanai kol kas aplinkiniuose miškuose nesiveisia, užtat klubo medžiotojas Romas rudenį ir žiemą talkina Danijos fermeriui, gyvenančiam iš fazanų ir ančių medžioklių organizavimo. Tad inkakliškis iš parsivežtų kiaušinių šį pavasarį išperino keliasdešimt fazanų, juos užaugino ir surengė šių karališkų paukščių medžioklę sezono pradžios proga.
Taikliausiai į „bėgantį šerną“ šaudė klubo medžiotojas Virginijus Kunickas, penkiais šūviais iš 25 galimų surinkęs 18 taškų. Dviem taškais mažiau pelnė Vaclovas Augutis, trečias šaudymo varžybų prizininkas – Žygimantas Skutulas. Keista, bet į judantį dirbtinį šerno atvaizdą šis itin patyręs jaunas medžiotojas pataikė prasčiau negu į gyvą…
Pereinamoji klubo pirmininko taurė iškilmingai įteikta V. Kunickui, kuris tą dieną buvo įpareigotas visus klubo medžiotojus pavaišinti plovu – patiekalas buvo skanus ir sotus. Ypač po ilgos, bet smagios medžioklės su varovais sezono atidarymo šventės.

Petras Skutulas
„Ašvos“ klubo medžiotojas

Taurė taikliausiam klubo medžiotojui Virginijui Kunickui.

Klubo pirmininkas Rimantas Stankus (kairėje) savo įsteigtos taurės nelaimėjo, bet dėl to visiškai nenusiminė. Dešinėje – šaudyklos šeimininkas Arūnas Būdvytis.

Virginijaus plovas visiems patiko.
Petro Skutulo nuotr.

Vienas komentaras

  • viktoras

    Meciotoju izulumas prinamu saudo mano dukra net y lauka nejo bijojo nes jie uz mano ukiniu pastatu saudi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite