Spalio pradžioje 75 metų jubiliejų būryje draugų atšventusi pagėgiškė Teresė Šabasevičienė lyg brangenybes saugo 13 stalo medalių, skirtų Lietuvos valstybės istoriniams įvykiams ir asmenybėms įamžinti.

Teresė Šabasevičienė su kuklia savo medalių kolekcija.
Autorės nuotr.

Brangiausias – spalvotas medalis, skirtas Popiežiaus Jono Pauliaus II garbei. Palau salų valstybėje, kuri yra Ramiajame vandenyne, 2007 metais išleistas spalvota emale dengtas medalis nukaldintas Vokietijos monetų kalykloje. Tokių išleista 10 000 egz. Išskirtiniu dizainu ir spalvomis šis medalis puošia kuklią Teresės Šabasevičienės kolekciją. Moteris prisipažino, kad pirmą kartą į rankas paėmusi šį medalį susigraudino, net pabučiavo jį. Šis medalis – jos kolekcijos puošmena.
Bene prieš dešimt metų T. Šabasevičienei brolienė iš Tauragės pasiūlė kuponą ir užsisakyti Žalgirio mūšio garbei išleistą medalį – tik už 40 Lt. Taip pamažu susikaupė 13 medalių, skirtų Žalgirio mūšiui, Vytautui, Mindaugo karūnavimui, Sausio 13-ai, Vasario 16-ai, Kovo 11-ai, Dariaus ir Girėno skrydžiui, Lietuvos vardo 1000-mečiui, Baltijos keliui, Lito 90-mečiui, Antano Smetonos atminimui. Turi Teresė medalį ir su dabartinės Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės atvaizdu. Rodydama permatomoje kapsulėje laikomą medalį, skirtą Sausio 13-osios skaudiems įvykiams įamžinti, moteris atkreipia dėmesį į medalyje pavaizduotą ašarą… Iš platintojų sulaukė siūlymo pirkti medalį su Barboros Radvilaitės atvaizdu, kitokių. Norėtųsi, tačiau gyventi tenka iš pensijos…
T. Šabasevičienė 1963 metais atvyko į Šilutę, dirbo vaikų gydytoja, o po metų atsidūrė Pagėgiuose, mat tuo metu čia buvęs didelis vaikų mirtingumas. Pažadėjo ir butą, ir tėviškė arčiau – Batakiuose, Tauragės r. 46 metus gydė Pagėgių krašto vaikus, o 2010 m. išėjo į užtarnautą poilsį. Turi sūnų, vaikaitę Gustiną. Pamaldi moteris nuolat lanko bažnyčią, domisi kultūra, istorija, noriai lanko įvairius renginius. Yra aktyvi Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus narė, dainuoja šios skyriaus moterų ansamblyje. Dar studijuodama mediciną, dainavo instituto akademiniame chore. Su daina nuolat nesiskyrė ir gyvendama Pagėgiuose.
„Ne pinigai, ne turtai man rūpi, dirbau gydytoja, nė namo nepasistačiau, gyvenu bute, jaučiu kitokią gyvenimo prasmę…“ – pasakoja moteris, pasidžiaugdama, kad Pagėgiuose yra gražūs kultūros namai, vyksta daug koncertų, spektaklių, kad salė jauki, šilta.
Pakalbėta ir apie būrį tikrų T. Šabasevičienės draugų, kurie nuolat susirenka prie puodelio arbatos pasišnekučiuoti apie Pagėgių krašto kultūrinį gyvenimą. Ir apie artėjančias šv. Velykas – moteris juk vašku margina margučius ir turi nemenką jų kolekciją.

Stasė Skutulienė