Mažytė, bet miela kolekcija

Spalio pradžioje 75 metų jubiliejų būryje draugų atšventusi pagėgiškė Teresė Šabasevičienė lyg brangenybes saugo 13 stalo medalių, skirtų Lietuvos valstybės istoriniams įvykiams ir asmenybėms įamžinti.

Teresė Šabasevičienė su kuklia savo medalių kolekcija.
Autorės nuotr.

Brangiausias – spalvotas medalis, skirtas Popiežiaus Jono Pauliaus II garbei. Palau salų valstybėje, kuri yra Ramiajame vandenyne, 2007 metais išleistas spalvota emale dengtas medalis nukaldintas Vokietijos monetų kalykloje. Tokių išleista 10 000 egz. Išskirtiniu dizainu ir spalvomis šis medalis puošia kuklią Teresės Šabasevičienės kolekciją. Moteris prisipažino, kad pirmą kartą į rankas paėmusi šį medalį susigraudino, net pabučiavo jį. Šis medalis – jos kolekcijos puošmena.
Bene prieš dešimt metų T. Šabasevičienei brolienė iš Tauragės pasiūlė kuponą ir užsisakyti Žalgirio mūšio garbei išleistą medalį – tik už 40 Lt. Taip pamažu susikaupė 13 medalių, skirtų Žalgirio mūšiui, Vytautui, Mindaugo karūnavimui, Sausio 13-ai, Vasario 16-ai, Kovo 11-ai, Dariaus ir Girėno skrydžiui, Lietuvos vardo 1000-mečiui, Baltijos keliui, Lito 90-mečiui, Antano Smetonos atminimui. Turi Teresė medalį ir su dabartinės Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės atvaizdu. Rodydama permatomoje kapsulėje laikomą medalį, skirtą Sausio 13-osios skaudiems įvykiams įamžinti, moteris atkreipia dėmesį į medalyje pavaizduotą ašarą… Iš platintojų sulaukė siūlymo pirkti medalį su Barboros Radvilaitės atvaizdu, kitokių. Norėtųsi, tačiau gyventi tenka iš pensijos…
T. Šabasevičienė 1963 metais atvyko į Šilutę, dirbo vaikų gydytoja, o po metų atsidūrė Pagėgiuose, mat tuo metu čia buvęs didelis vaikų mirtingumas. Pažadėjo ir butą, ir tėviškė arčiau – Batakiuose, Tauragės r. 46 metus gydė Pagėgių krašto vaikus, o 2010 m. išėjo į užtarnautą poilsį. Turi sūnų, vaikaitę Gustiną. Pamaldi moteris nuolat lanko bažnyčią, domisi kultūra, istorija, noriai lanko įvairius renginius. Yra aktyvi Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus narė, dainuoja šios skyriaus moterų ansamblyje. Dar studijuodama mediciną, dainavo instituto akademiniame chore. Su daina nuolat nesiskyrė ir gyvendama Pagėgiuose.
„Ne pinigai, ne turtai man rūpi, dirbau gydytoja, nė namo nepasistačiau, gyvenu bute, jaučiu kitokią gyvenimo prasmę…“ – pasakoja moteris, pasidžiaugdama, kad Pagėgiuose yra gražūs kultūros namai, vyksta daug koncertų, spektaklių, kad salė jauki, šilta.
Pakalbėta ir apie būrį tikrų T. Šabasevičienės draugų, kurie nuolat susirenka prie puodelio arbatos pasišnekučiuoti apie Pagėgių krašto kultūrinį gyvenimą. Ir apie artėjančias šv. Velykas – moteris juk vašku margina margučius ir turi nemenką jų kolekciją.

Stasė Skutulienė

Hits: 36

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite