Mažosios Lietuvos dainų atlikėja Aurelija papuošė „Rambyną“

Moksleivę iš Lumpėnų, Mažosios Lietuvos dainų atlikėją ir lietuvininkų tarme nutikimus pasakojančią Aureliją Jankauskytę jau pažįsta ne tik Pagėgių krašto gyventojai, Lietuvos televizijos žiūrovai – nuo šiol ją išvys ir visi žurnalo „Rambynas“ skaitytojai. Mažosios lietuvininkės su kanklėmis ant kelių nuotrauka puošia „Rambyno“ žurnalo šeštojo numerio viršelį. Aurelija daina pasveikino ir sausio 15 d. Rambyno regioninio parko lankytojų centre susirinkusius pasidžiaugti nauju „Rambyno“ numeriu.

Naujasis „Rambyno“ žurnalo viršelis.
Autorės nuotr.

Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ su pagalbininkais ir rėmėjais išleido šeštąjį „Rambyno“ žurnalo numerį, pradedamą 1959 m. Jono Juškaičio eilėraščiu „Mažoji Lietuva“. Anot renginį pradėjusios Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės, jei Mažosios Lietuvos nepažinsi, nepažinsi Lietuvos, nes Mažosios Lietuvos, davusios raštą, knygą, spaudą, vaidmuo lietuvių kultūros istorijoje toks didelis, jog jo tiesiog nevalia užmiršti. Gerokai plačiau naujame „Rambyno“ numeryje G. Skipitienė šią temą analizuoja straipsnyje „2013-ieji – Klaipėdos krašto metai“, tarsi vesdama skaitytoją per ypatingus renginius ir datas: Jonines ant Rambyno kalno, „Tilžės akto“ 95-metį, Martyno Jankaus 155 metų jubiliejų, Vydūno 145 metų sukaktį…
Praėjusieji metai Lietuvoje buvo Tarmių metai. Šie metai – Kristijono Donelaičio, poemos „Metai“ kūrėjo, 300 metų minėjimo laikas. Abi šias temas susiejo ištraukų iš „Metų“ poemos paskaitymas tarmiškai. Bitėnų kaimo kultūros šviesuole vadinama Birutė Žemgulienė skaitė žemaitiškai, Drąsutis Brazauskas – aukštaitiškai, o G. Skipitienė – dzūkiškai. Juos pakeitė moksleivė Aurelija Jankauskytė iš Lumpėnų, padainavusi Mažosios Lietuvos dainą lietuvininkų tarme apie Bitėnų mergeles, jų margąsias skryneles ir plonąsias drobeles…

Mažosios Lietuvos dainų atlikėja Aurelija Jankauskytė šalia motinos Gražinos ir bitėniškės Birutės Žemgulienės.

Žvilgsnis į žurnalą
„Rambyno“ žurnalo vyr. redaktorė Diana Milašauskienė (ji – ir Rambyno regioninio parko direktorė) pristatė „Pagėgių Skaučių Vietininkijos Dienoraštį“, rašytą nuo 1936 metų. Ši knygelė Bitėnus pasiekė iš Šventosios, kai apie tai pranešė Audronė Bukauskienė. Įdomi visa istorija, įskaitant ir tai, kas tame dienoraštyje yra. Žurnalo pristatyme labai gausiai dalyvavę Pagėgių, Stoniškių, Lumpėnų krašto žmonės galėjo net pasklaidyti šį seną dienoraštį.
Yra žurnale D. Milašauskienės interviu apie kaimo turizmo sodybas Rambyno regioniniame parke. Čia skaitytojas ras išsamios informacijos apie senąsias Klaipėdos krašto kapinaites, susipažins su „Senojo Rambyno“ kaimo turizmo sodyba, įkurta buvusios mokyklos vietoje, kurioje šeimininkauja Aušrinė ir Ramūnas Čepai. G. Skipitienė kviečia išgirsti karalienės Luizės žingsnių aidą Piktupėnuose. Yra ir kitų įdomių straipsnių. E. Mažrimas supažindina su Tauragės ir Klaipėdos krašto pasienio gyventojų laisvadieniais. Eugenijus Skipitis čia primena „juodas mūsų nelaimių plunksnas“, tai vis gandro Goberio pamąstymai, nutikimai ir išvados. E. Skipitis rašinį užbaigia: „Juodos mūsų nelaimių plunksnos ne visuomet tokios sunkios, kad jų nesugebėtume pakelti“. Įdomu… Čia man, tau, mums, pagėgiškiams ar visiems lietuviams?

„Rambyno“ žurnalo vyr. redaktorės Dianos Milašauskienės rankose – senas „Pagėgių Skaučių Vietininkijos Dienoraštis“.

Pastebėjimai
G. Skipitienė pasakojo, kad žurnalui straipsnių gauna iš Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos, leidinį skaito ir užsienyje. Autoriai – kultūros, istorijos tyrinėtojai, mokslininkai, visi kiti, kam Mažoji Lietuva svarbi kaip Lietuvą praturtinęs kraštas. Todėl žurnalas naudingas ir tiems žmonėms, kurie šiandien yra kultūros darbuotojai, rengia šventes, susitikimus, o jiems pradėti reikia ir seno fakto, skaičių, detalių. Tokių, anot Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės, galima rasti šiame žurnale.
Leidiniu pasidžiaugė ir M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, pastebėjusi, jog žurnalas vis solidėja, galbūt jame tiktų tema apie Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą, kurią muziejaus kolektyvas galėtų pasiūlyti.
Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė priminė laukianti E. Skipičio poezijos ar prozos rinkinėlio, nors jis dar ir fotografuoja. Žurnalo rėmėjas verslininkas R. Čepas pasidžiaugė, kad tiek daug žmonių domisi kraštu, istorija.Leidinį ne tik gyrė, bet ir pasiūlymų turėjo Pagėgių krašto mokyklų pedagogai, kiti susirinkimo dalyviai.
Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus moterims užtraukus gražią lietuvišką dainą, visi pritarė atsistoję. Netrukus radosi arbatos, ant stalo buvo ir vaišių – žmonės neskubėjo skirstytis.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename. Mada – tvarumo ir ekologijos problema Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo

Šią savaitę sugrįš ir 29 laipsnių karščiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie šios savaitės orus: po lietaus sugrįžta šiluma ir net karščiai. Sinoptikai prognozavo, kad šiandien, pirmadienį, tankesnių debesų kaupėsi vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, čia ir palijo. Temperatūra įdienojus pakils iki 19-22, šalies pietryčiuose 23-24 laipsnių. Rugpjūčio 9 d., antradienį, naktį debesys sklaidysis, bet kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose trumpai palis. Paryčiais vietomis matomumą mažins nusidriekęs rūkas. Temperatūra kris iki 9-14, pajūryje bus 15-16 laipsnių. Antradienio dieną debesų vis dar bus nemažai, vietomis iš jų sulauksime

Vagystė Rusnėje: nuostoliai siekia 6,5 tūkstančio

Policija informuoja apie rugpjūčio 5-8 d. užfiksuotus įvykius Šilutės rajone. Jie tiriami. Rugpjūčio 4-5 d. Ilgbrastės k., Švėkšnos sen.,  iš moteriai, gim. 1951 m., priklausančio garažo buvo pavogta žoliapjovė, benzininis pjūklas, grąžtas, akumuliatoriaus krautuvas ir du akumuliatoriniai suktuvai. Nuostolis 1000 eurų. Rugpjūčio 6 d. naktį Ramučių k., Gardamo sen., neblaivus (2,16 prom.) vyras, gim. 1996 m., vairuodamas automobilį BM, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo, ir atsitrenkė griovyje į pakelės medį. Vairuotojas ir neblaivus (1,97 prom.) keleivis, gim. 1996 m.,

NEZ Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape Lietuvos himnas nesuskambo

Sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse baigėsi visą savaitgalį trukęs ralio kroso festivalis. Šeštadienį čia varžėsi Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionato dalyviai  Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių (NEZ) ralio kroso čempionato dalyviai. Priešingai nei šeštadienį, sekmadienio lenktynėse lietuviai liko varžovų iš Latvijos ir Estijos šešėlyje. Sekmadienį prie starto antrame Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape stojo beveik keturios dešimtys dalyvių, kurie varžėsi penkiose klasėse. „NEZ Touring Car“ įskaitoje susigrūmė du estai, suomis ir latvis. Po dramatiško finalo

Taip pat skaitykite