Mažosios Lietuvos dainų atlikėja Aurelija papuošė „Rambyną“

Moksleivę iš Lumpėnų, Mažosios Lietuvos dainų atlikėją ir lietuvininkų tarme nutikimus pasakojančią Aureliją Jankauskytę jau pažįsta ne tik Pagėgių krašto gyventojai, Lietuvos televizijos žiūrovai – nuo šiol ją išvys ir visi žurnalo „Rambynas“ skaitytojai. Mažosios lietuvininkės su kanklėmis ant kelių nuotrauka puošia „Rambyno“ žurnalo šeštojo numerio viršelį. Aurelija daina pasveikino ir sausio 15 d. Rambyno regioninio parko lankytojų centre susirinkusius pasidžiaugti nauju „Rambyno“ numeriu.

Naujasis „Rambyno“ žurnalo viršelis.
Autorės nuotr.

Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ su pagalbininkais ir rėmėjais išleido šeštąjį „Rambyno“ žurnalo numerį, pradedamą 1959 m. Jono Juškaičio eilėraščiu „Mažoji Lietuva“. Anot renginį pradėjusios Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės, jei Mažosios Lietuvos nepažinsi, nepažinsi Lietuvos, nes Mažosios Lietuvos, davusios raštą, knygą, spaudą, vaidmuo lietuvių kultūros istorijoje toks didelis, jog jo tiesiog nevalia užmiršti. Gerokai plačiau naujame „Rambyno“ numeryje G. Skipitienė šią temą analizuoja straipsnyje „2013-ieji – Klaipėdos krašto metai“, tarsi vesdama skaitytoją per ypatingus renginius ir datas: Jonines ant Rambyno kalno, „Tilžės akto“ 95-metį, Martyno Jankaus 155 metų jubiliejų, Vydūno 145 metų sukaktį…
Praėjusieji metai Lietuvoje buvo Tarmių metai. Šie metai – Kristijono Donelaičio, poemos „Metai“ kūrėjo, 300 metų minėjimo laikas. Abi šias temas susiejo ištraukų iš „Metų“ poemos paskaitymas tarmiškai. Bitėnų kaimo kultūros šviesuole vadinama Birutė Žemgulienė skaitė žemaitiškai, Drąsutis Brazauskas – aukštaitiškai, o G. Skipitienė – dzūkiškai. Juos pakeitė moksleivė Aurelija Jankauskytė iš Lumpėnų, padainavusi Mažosios Lietuvos dainą lietuvininkų tarme apie Bitėnų mergeles, jų margąsias skryneles ir plonąsias drobeles…

Mažosios Lietuvos dainų atlikėja Aurelija Jankauskytė šalia motinos Gražinos ir bitėniškės Birutės Žemgulienės.

Žvilgsnis į žurnalą
„Rambyno“ žurnalo vyr. redaktorė Diana Milašauskienė (ji – ir Rambyno regioninio parko direktorė) pristatė „Pagėgių Skaučių Vietininkijos Dienoraštį“, rašytą nuo 1936 metų. Ši knygelė Bitėnus pasiekė iš Šventosios, kai apie tai pranešė Audronė Bukauskienė. Įdomi visa istorija, įskaitant ir tai, kas tame dienoraštyje yra. Žurnalo pristatyme labai gausiai dalyvavę Pagėgių, Stoniškių, Lumpėnų krašto žmonės galėjo net pasklaidyti šį seną dienoraštį.
Yra žurnale D. Milašauskienės interviu apie kaimo turizmo sodybas Rambyno regioniniame parke. Čia skaitytojas ras išsamios informacijos apie senąsias Klaipėdos krašto kapinaites, susipažins su „Senojo Rambyno“ kaimo turizmo sodyba, įkurta buvusios mokyklos vietoje, kurioje šeimininkauja Aušrinė ir Ramūnas Čepai. G. Skipitienė kviečia išgirsti karalienės Luizės žingsnių aidą Piktupėnuose. Yra ir kitų įdomių straipsnių. E. Mažrimas supažindina su Tauragės ir Klaipėdos krašto pasienio gyventojų laisvadieniais. Eugenijus Skipitis čia primena „juodas mūsų nelaimių plunksnas“, tai vis gandro Goberio pamąstymai, nutikimai ir išvados. E. Skipitis rašinį užbaigia: „Juodos mūsų nelaimių plunksnos ne visuomet tokios sunkios, kad jų nesugebėtume pakelti“. Įdomu… Čia man, tau, mums, pagėgiškiams ar visiems lietuviams?

„Rambyno“ žurnalo vyr. redaktorės Dianos Milašauskienės rankose – senas „Pagėgių Skaučių Vietininkijos Dienoraštis“.

Pastebėjimai
G. Skipitienė pasakojo, kad žurnalui straipsnių gauna iš Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos, leidinį skaito ir užsienyje. Autoriai – kultūros, istorijos tyrinėtojai, mokslininkai, visi kiti, kam Mažoji Lietuva svarbi kaip Lietuvą praturtinęs kraštas. Todėl žurnalas naudingas ir tiems žmonėms, kurie šiandien yra kultūros darbuotojai, rengia šventes, susitikimus, o jiems pradėti reikia ir seno fakto, skaičių, detalių. Tokių, anot Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės, galima rasti šiame žurnale.
Leidiniu pasidžiaugė ir M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, pastebėjusi, jog žurnalas vis solidėja, galbūt jame tiktų tema apie Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą, kurią muziejaus kolektyvas galėtų pasiūlyti.
Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė priminė laukianti E. Skipičio poezijos ar prozos rinkinėlio, nors jis dar ir fotografuoja. Žurnalo rėmėjas verslininkas R. Čepas pasidžiaugė, kad tiek daug žmonių domisi kraštu, istorija.Leidinį ne tik gyrė, bet ir pasiūlymų turėjo Pagėgių krašto mokyklų pedagogai, kiti susirinkimo dalyviai.
Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus moterims užtraukus gražią lietuvišką dainą, visi pritarė atsistoję. Netrukus radosi arbatos, ant stalo buvo ir vaišių – žmonės neskubėjo skirstytis.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Vilkyškiuose sekmadienį Mišias aukos vyskupas

Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šį sekmadienį (spalio 24 d.) 14 val. šv. Mišias aukos Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.   Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje bus šventinamas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti. Kunigas Kęstutis Pajaujis kviečia visus dalyvauti.

Taip pat skaitykite