Mažosios Lietuvos dainų atlikėja Aurelija papuošė „Rambyną“

Moksleivę iš Lumpėnų, Mažosios Lietuvos dainų atlikėją ir lietuvininkų tarme nutikimus pasakojančią Aureliją Jankauskytę jau pažįsta ne tik Pagėgių krašto gyventojai, Lietuvos televizijos žiūrovai – nuo šiol ją išvys ir visi žurnalo „Rambynas“ skaitytojai. Mažosios lietuvininkės su kanklėmis ant kelių nuotrauka puošia „Rambyno“ žurnalo šeštojo numerio viršelį. Aurelija daina pasveikino ir sausio 15 d. Rambyno regioninio parko lankytojų centre susirinkusius pasidžiaugti nauju „Rambyno“ numeriu.

Naujasis „Rambyno“ žurnalo viršelis.
Autorės nuotr.

Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ su pagalbininkais ir rėmėjais išleido šeštąjį „Rambyno“ žurnalo numerį, pradedamą 1959 m. Jono Juškaičio eilėraščiu „Mažoji Lietuva“. Anot renginį pradėjusios Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės, jei Mažosios Lietuvos nepažinsi, nepažinsi Lietuvos, nes Mažosios Lietuvos, davusios raštą, knygą, spaudą, vaidmuo lietuvių kultūros istorijoje toks didelis, jog jo tiesiog nevalia užmiršti. Gerokai plačiau naujame „Rambyno“ numeryje G. Skipitienė šią temą analizuoja straipsnyje „2013-ieji – Klaipėdos krašto metai“, tarsi vesdama skaitytoją per ypatingus renginius ir datas: Jonines ant Rambyno kalno, „Tilžės akto“ 95-metį, Martyno Jankaus 155 metų jubiliejų, Vydūno 145 metų sukaktį…
Praėjusieji metai Lietuvoje buvo Tarmių metai. Šie metai – Kristijono Donelaičio, poemos „Metai“ kūrėjo, 300 metų minėjimo laikas. Abi šias temas susiejo ištraukų iš „Metų“ poemos paskaitymas tarmiškai. Bitėnų kaimo kultūros šviesuole vadinama Birutė Žemgulienė skaitė žemaitiškai, Drąsutis Brazauskas – aukštaitiškai, o G. Skipitienė – dzūkiškai. Juos pakeitė moksleivė Aurelija Jankauskytė iš Lumpėnų, padainavusi Mažosios Lietuvos dainą lietuvininkų tarme apie Bitėnų mergeles, jų margąsias skryneles ir plonąsias drobeles…

Mažosios Lietuvos dainų atlikėja Aurelija Jankauskytė šalia motinos Gražinos ir bitėniškės Birutės Žemgulienės.

Žvilgsnis į žurnalą
„Rambyno“ žurnalo vyr. redaktorė Diana Milašauskienė (ji – ir Rambyno regioninio parko direktorė) pristatė „Pagėgių Skaučių Vietininkijos Dienoraštį“, rašytą nuo 1936 metų. Ši knygelė Bitėnus pasiekė iš Šventosios, kai apie tai pranešė Audronė Bukauskienė. Įdomi visa istorija, įskaitant ir tai, kas tame dienoraštyje yra. Žurnalo pristatyme labai gausiai dalyvavę Pagėgių, Stoniškių, Lumpėnų krašto žmonės galėjo net pasklaidyti šį seną dienoraštį.
Yra žurnale D. Milašauskienės interviu apie kaimo turizmo sodybas Rambyno regioniniame parke. Čia skaitytojas ras išsamios informacijos apie senąsias Klaipėdos krašto kapinaites, susipažins su „Senojo Rambyno“ kaimo turizmo sodyba, įkurta buvusios mokyklos vietoje, kurioje šeimininkauja Aušrinė ir Ramūnas Čepai. G. Skipitienė kviečia išgirsti karalienės Luizės žingsnių aidą Piktupėnuose. Yra ir kitų įdomių straipsnių. E. Mažrimas supažindina su Tauragės ir Klaipėdos krašto pasienio gyventojų laisvadieniais. Eugenijus Skipitis čia primena „juodas mūsų nelaimių plunksnas“, tai vis gandro Goberio pamąstymai, nutikimai ir išvados. E. Skipitis rašinį užbaigia: „Juodos mūsų nelaimių plunksnos ne visuomet tokios sunkios, kad jų nesugebėtume pakelti“. Įdomu… Čia man, tau, mums, pagėgiškiams ar visiems lietuviams?

„Rambyno“ žurnalo vyr. redaktorės Dianos Milašauskienės rankose – senas „Pagėgių Skaučių Vietininkijos Dienoraštis“.

Pastebėjimai
G. Skipitienė pasakojo, kad žurnalui straipsnių gauna iš Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos, leidinį skaito ir užsienyje. Autoriai – kultūros, istorijos tyrinėtojai, mokslininkai, visi kiti, kam Mažoji Lietuva svarbi kaip Lietuvą praturtinęs kraštas. Todėl žurnalas naudingas ir tiems žmonėms, kurie šiandien yra kultūros darbuotojai, rengia šventes, susitikimus, o jiems pradėti reikia ir seno fakto, skaičių, detalių. Tokių, anot Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės, galima rasti šiame žurnale.
Leidiniu pasidžiaugė ir M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, pastebėjusi, jog žurnalas vis solidėja, galbūt jame tiktų tema apie Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą, kurią muziejaus kolektyvas galėtų pasiūlyti.
Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė priminė laukianti E. Skipičio poezijos ar prozos rinkinėlio, nors jis dar ir fotografuoja. Žurnalo rėmėjas verslininkas R. Čepas pasidžiaugė, kad tiek daug žmonių domisi kraštu, istorija.Leidinį ne tik gyrė, bet ir pasiūlymų turėjo Pagėgių krašto mokyklų pedagogai, kiti susirinkimo dalyviai.
Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus moterims užtraukus gražią lietuvišką dainą, visi pritarė atsistoję. Netrukus radosi arbatos, ant stalo buvo ir vaišių – žmonės neskubėjo skirstytis.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite