Masažinės kėdės: stebina ir funkcijos, ir įvairovė

Kėdžių būna visokių. Nedidelė virtuvinė taburetė be atlošo, ištaiginga ir masyvi valgomojo kėdė, reguliuojamo aukščio „sostas“ biure… Tarp visų šių rūšių minėtinos ir masažinės kėdės. O pirmas įspūdis jas pamačius: skirtingas dizainas ir nevienodos kainos.

Vienos masažinės kėdės primena fotelius, kitos priverčia vaizduotėje nusikelti į kurortą, kuriame pridėta paplūdimio gultų. Ką sufleruoja tokie skirtumai? Ogi tai, kad kiekvienas pirkėjas turėtų rasti patinkantį variantą. Beje, akivaizdu, kad tokia prekė pasirenkama ne tik pagal dizainą, bet ir pagal funkcijas, tad „patinkantis variantas“ reiškia šį tą daugiau nei formą.

Ką nurodo pardavėjai?

Apsilankius parduotuvėje (nesvarbu, ar elektroninėje, ar fizinėje), kirba daug klausimų. Kuo daugiau informacijos apie masažinių kėdžių ypatybes pateikia pardavėjai, tuo lengviau pirkėjams išsirinkti. Vis dėlto masažinėmis funkcijomis pasižyminti kėdė kainuoja ne du ir ne tris eurus, todėl perkant norisi žinoti visus aspektus.

Kai kurie duomenys aktualūs nepriklausomai nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, visuomet prieš įsigyjant galvojama, ar baldas nebus per mažas, ar nebus per didelis. Stengiamasi atrasti tai, kas vadinama aukso viduriuku. Svarbu ir tai, kokios atlošo reguliavimo padėtys. Teiraujamasi ir apie funkcijų valdymą – nesunku suprasti, jog dažnai pageidaujama, kad viskas būtų kuo aiškiau.

Iš ko kėdė pagaminta? Ar ji patvari? Ar paviršiaus medžiaga yra lengvai prižiūrima? Ar baldas gražiai atrodys namuose? Į šiuos ir į daugybę kitų klausimų turi būti atsakymai. O tuos atsakymus pateikia pardavėjai. Puiku, kad ir internetinėse parduotuvėse nešykštima užrašyti reikšmingos informacijos. Nors kartais galvojama, kad yra apgaulinga pirkti internete, atradus patikimą portalą viskas atvirkščiai – galima pasirinkti tokią masažinę kėdę, kokia tikrai patiks.

O kaipgi kainos? Vienos mažesnės, kitos didesnės. Būna ir taip, kad kėdė reprezentuoja prabangą, bet kainuoja tiek, lyg būtų ekonominės klasės. Laikas nuo laiko ir akcijų pasiūloma, taip kaina mažėja.

Masažinės kėdės stebina funkcijomis. Pats masažinių baldų asortimentas taip pat nenuvilia. Konstruktyviai mąstant, galbūt ne visi produktai verti pačių didžiausių liaupsių, tačiau bendras vaizdas nuteikia maloniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų