Masažinės kėdės: stebina ir funkcijos, ir įvairovė

Kėdžių būna visokių. Nedidelė virtuvinė taburetė be atlošo, ištaiginga ir masyvi valgomojo kėdė, reguliuojamo aukščio „sostas“ biure… Tarp visų šių rūšių minėtinos ir masažinės kėdės. O pirmas įspūdis jas pamačius: skirtingas dizainas ir nevienodos kainos.

Vienos masažinės kėdės primena fotelius, kitos priverčia vaizduotėje nusikelti į kurortą, kuriame pridėta paplūdimio gultų. Ką sufleruoja tokie skirtumai? Ogi tai, kad kiekvienas pirkėjas turėtų rasti patinkantį variantą. Beje, akivaizdu, kad tokia prekė pasirenkama ne tik pagal dizainą, bet ir pagal funkcijas, tad „patinkantis variantas“ reiškia šį tą daugiau nei formą.

Ką nurodo pardavėjai?

Apsilankius parduotuvėje (nesvarbu, ar elektroninėje, ar fizinėje), kirba daug klausimų. Kuo daugiau informacijos apie masažinių kėdžių ypatybes pateikia pardavėjai, tuo lengviau pirkėjams išsirinkti. Vis dėlto masažinėmis funkcijomis pasižyminti kėdė kainuoja ne du ir ne tris eurus, todėl perkant norisi žinoti visus aspektus.

Kai kurie duomenys aktualūs nepriklausomai nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, visuomet prieš įsigyjant galvojama, ar baldas nebus per mažas, ar nebus per didelis. Stengiamasi atrasti tai, kas vadinama aukso viduriuku. Svarbu ir tai, kokios atlošo reguliavimo padėtys. Teiraujamasi ir apie funkcijų valdymą – nesunku suprasti, jog dažnai pageidaujama, kad viskas būtų kuo aiškiau.

Iš ko kėdė pagaminta? Ar ji patvari? Ar paviršiaus medžiaga yra lengvai prižiūrima? Ar baldas gražiai atrodys namuose? Į šiuos ir į daugybę kitų klausimų turi būti atsakymai. O tuos atsakymus pateikia pardavėjai. Puiku, kad ir internetinėse parduotuvėse nešykštima užrašyti reikšmingos informacijos. Nors kartais galvojama, kad yra apgaulinga pirkti internete, atradus patikimą portalą viskas atvirkščiai – galima pasirinkti tokią masažinę kėdę, kokia tikrai patiks.

O kaipgi kainos? Vienos mažesnės, kitos didesnės. Būna ir taip, kad kėdė reprezentuoja prabangą, bet kainuoja tiek, lyg būtų ekonominės klasės. Laikas nuo laiko ir akcijų pasiūloma, taip kaina mažėja.

Masažinės kėdės stebina funkcijomis. Pats masažinių baldų asortimentas taip pat nenuvilia. Konstruktyviai mąstant, galbūt ne visi produktai verti pačių didžiausių liaupsių, tačiau bendras vaizdas nuteikia maloniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po