Masažinės kėdės: stebina ir funkcijos, ir įvairovė

Kėdžių būna visokių. Nedidelė virtuvinė taburetė be atlošo, ištaiginga ir masyvi valgomojo kėdė, reguliuojamo aukščio „sostas“ biure… Tarp visų šių rūšių minėtinos ir masažinės kėdės. O pirmas įspūdis jas pamačius: skirtingas dizainas ir nevienodos kainos.

Vienos masažinės kėdės primena fotelius, kitos priverčia vaizduotėje nusikelti į kurortą, kuriame pridėta paplūdimio gultų. Ką sufleruoja tokie skirtumai? Ogi tai, kad kiekvienas pirkėjas turėtų rasti patinkantį variantą. Beje, akivaizdu, kad tokia prekė pasirenkama ne tik pagal dizainą, bet ir pagal funkcijas, tad „patinkantis variantas“ reiškia šį tą daugiau nei formą.

Ką nurodo pardavėjai?

Apsilankius parduotuvėje (nesvarbu, ar elektroninėje, ar fizinėje), kirba daug klausimų. Kuo daugiau informacijos apie masažinių kėdžių ypatybes pateikia pardavėjai, tuo lengviau pirkėjams išsirinkti. Vis dėlto masažinėmis funkcijomis pasižyminti kėdė kainuoja ne du ir ne tris eurus, todėl perkant norisi žinoti visus aspektus.

Kai kurie duomenys aktualūs nepriklausomai nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, visuomet prieš įsigyjant galvojama, ar baldas nebus per mažas, ar nebus per didelis. Stengiamasi atrasti tai, kas vadinama aukso viduriuku. Svarbu ir tai, kokios atlošo reguliavimo padėtys. Teiraujamasi ir apie funkcijų valdymą – nesunku suprasti, jog dažnai pageidaujama, kad viskas būtų kuo aiškiau.

Iš ko kėdė pagaminta? Ar ji patvari? Ar paviršiaus medžiaga yra lengvai prižiūrima? Ar baldas gražiai atrodys namuose? Į šiuos ir į daugybę kitų klausimų turi būti atsakymai. O tuos atsakymus pateikia pardavėjai. Puiku, kad ir internetinėse parduotuvėse nešykštima užrašyti reikšmingos informacijos. Nors kartais galvojama, kad yra apgaulinga pirkti internete, atradus patikimą portalą viskas atvirkščiai – galima pasirinkti tokią masažinę kėdę, kokia tikrai patiks.

O kaipgi kainos? Vienos mažesnės, kitos didesnės. Būna ir taip, kad kėdė reprezentuoja prabangą, bet kainuoja tiek, lyg būtų ekonominės klasės. Laikas nuo laiko ir akcijų pasiūloma, taip kaina mažėja.

Masažinės kėdės stebina funkcijomis. Pats masažinių baldų asortimentas taip pat nenuvilia. Konstruktyviai mąstant, galbūt ne visi produktai verti pačių didžiausių liaupsių, tačiau bendras vaizdas nuteikia maloniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų