„Mamų turgelis“ išaugo į šeimyninį

Vaikai bemat išauga jiems nupirktus drabužius. Tai puikiai žino vaikų auginančios šeimos. Išaugtinį mažylio ar paauglio rūbą išmesti dar gaila, o ir naujam pirkti reikia lėšų. Sutaupyti naujam drabužiui gali padėti rengiami turgeliai. Pernai entuziastai Šilutėje surengė „Mamyčių turgelį“, o šiemet jis peraugo jau į „Šeimų turgelį“.

Mintis ką nors daryti su išaugtais vaikų drabužiais, avalyne, žaislais kilo buvusiai šilutiškei, dabar gyvenančiai netoli Gargždų, dviejų vaikų mamai Vitalijai Valaikei. Ji sumąstė sukviesti mamytes į turgelį ir prekiauti, dovanoti ar keistis vaikų drabužiais ir kitais daiktais. Socialiniame „Facebook“ tinkle pakvietė šilutiškes mamytes ir subūrė „Šilutės mamyčių“ grupę. Bendraudamos virtualioje erdvėje, mamytės sutarė susirinkti, kaip ir pernai, šeštadienį. Nepasikeitė susirinkimo vieta – Šilutės kultūros ir pramogų centro antro aukšto fojė.
Šiemet užsiregistravo 22 norinčios prekiauti mamos, tačiau teatvyko 20. Turgelis veikė nuo 11 iki 14 val. Ant prekybai skirtų stalų buvo sukrauti tvarkingi, išskalbti, išlyginti vaikiški rūbeliai, išdėliota avalynė, žaislai. Kai kurios mamytės rūbelius su pakabomis atsivežė tiesiai iš vaikų drabužinių – drabužėliai su pakabomis buvo sukabinti ant strypų su ratukais.
Naumiestiškė Bronė, užauginusi 5 vaikus, sulaukė 7 anūkų. Moteris, į turgelį atvykusi su viena savo dukrų, atviravo, kad namuose netrūksta vaikiškų rūbelių ją aplankantiems vaikaičiams, todėl dalį nusprendė parduoti.
Pasak šilutiškių pedagogų Renatos ir Sergejaus, Skandinavijos šalyse yra įprasta naudotus daiktus ne išmesti, bet parduoti kitiems ir taip papildyti šeimos biudžetą arba nusipirkti kitą reikalingą daiktą. Tvarkydami namus, minėtieji šilutiškiai atidžiai peržiūrėjo ir savo sūnaus, jau ne pirmus metus studijuojančio Suomijoje, namie likusius daiktus. Neliesdami širdžiai mielų, sūnaus kūdikystę, vaikystę menančių daiktų, atrado ir daug tokių, kurie tik užima vietą lentynose. Vienas iš jų – itališki riedučiai, kuriuos tėvai sūnui nupirko prieš daugelį metų. Išmokęs važinėtis, sūnus netrukus juos padėjo į spintą. „Gaila, kad į turgelį neatėjo paauglių, šiek tiek vyresnio amžiaus vaikų, kuriems riedučiai būtų buvęs puikus pirkinys. Daugiausiai atskubėjo mamytės ir tėčiai su savo mažiausiomis atžalėlėmis“, – sakė Renata.
Netrukus trečią gimtadienį švęsianti šilutiškė Melita linksmai žaidė su kitais vaikais, o jos mama pasakojo, kad namuose susikaupė nemažai dukrelės išaugtų drabužių, kuriuos nuspręsta parduoti turgelyje. Bene daugiausia rūbelių į turgelį atsivežė du vaikučius auginanti šilutiškė Lina. Rūbelius su pakabomis paėmė tiesiog iš sūnaus kambario drabužinės. Ypač populiarūs buvo keliais metais vyresnės už keturmetį sūnų dukros drabužėliai. Šilutiškė sakė, kad drabužius vaikams perkanti internetu, juolab kad naujais vaikiškais drabužiais prekiauja ir parduotuvėje.
„Šeimų turgelis“ vyko bendradarbiaujant su organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Šilutės padaliniu. Šio padalinio atstovės neslėpė jaudulio: ir turgelyje prekiavusios moterys, ir šiaip į turgelį atvykę šilutiškiai dosniai dovanojo daiktų. Visi jie bus atiduoti Šilutės seniūnijos socialinėms darbuotojoms paskirstyti skurdžiai gyvenančioms šeimoms.
„Šeimų turgelyje“ netrūko smagaus šurmulio. Turgelio organizatorė džiaugiasi – šis buvo didesnis už pernykštį.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite