M. Starkus ir V. Radzevičius rengia susitikimus su gerbėjais

Populiariausi XXI amžiaus Lietuvos keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kviečia visus į išskirtinį susitikimą.

Šiemet sukanka lygiai 15 metų, kai prasidėjo šių dviejų vyrų kelionės po pasaulį. Žurnalistai, rašytojai, TV laidų vedėjai savo titulų bagažą papildė dar vienu skambiu pavadinimu – kelionių didmeistriai.

Nuo Meksikos iki Japonijos, nuo Afrikos iki Kinijos driekėsi šių dviejų kelionių romantikų maršrutai. Dešimtys tūkstančių nuvažiuotų kilometrų „atgulė“  į TV laidas, knygas, interneto puslapius.

„Sunku patikėti, bet kurdami kelionines televizijos laidas mes keliaujame jau 15 metų. Turime ką papasakoti, o ypač apie tai, kas liko už kadro. Ir tai nėra liūdnos istorijos“, – sako keliautojas Martynas Starkus. Jam pritaria ir jo bendražygis Vytaras Radzevičius: „Prieš 15 metų pradėjome šias keliones kaip dar vieną gyvenimo avantiūrą. O dabar esame tvirtais saitais surišti su keliautojų gyvenimo būdu ir pasakorių amatu.“

15 metų sukakties proga vyrai rengia kelioninio humoro turą per Lietuvą ir pasaulį. „Mes neturime ko slėpti ir atvirai pasakojame tikrus bei neįtikėtinus nuotykius. Ir tai tikrai juokingos istorijos. Supratome tai, kai pamatėme, kad žmonės juokiasi iki ašarų“, – sako Vytaras. Tuo tarpu Martynas subtiliai pastebi, kad žmonės juokiasi iškirtinai iš Vytaro. „Jam net nieko sakyti nereikia. Pakanka į jį pažiūrėti. Ypač tai akivaizdu, kai žmonės jį pamato šalia manęs“.

Ilgai sukę galvą keliautojai penkiolikos metų proga pabandė prisiminti 10 įdomių faktų apie savo keliones. „Nors tokių dešimtukų galime prisiminti dar dešimt“, – linksmai tvirtina vyrai.

Starkaus & Radzevičiaus kelionės

10 įdomių faktų

  1. Dukart aplink pasaulį. Sudėjus visus nukeliautus kilometrus (be skrydžių), M. Starkus ir V. Radzevičius baigia apsukti antrą ratą aplink Žemę. Pirmas ratas baigtas 2010 metais Kinijoje. Iki antro rato aplink Žemės rutulį liko apie 5000 km
  2. Nuo rogučių iki dramblio. Išbandyta apie 20 keliavimo būdų: lėktuvai, sraigtasparniai, lengvieji automobiliai, traktoriai, sniego valymo mašina, sunkvežimiai, autobusai, motoroleriai, motociklai, tuk-tukai, dviračiai, oro keltuvai, laivai, rogės, traukiniai, drambliai, kupranugariai, žirgai, asilai. Gal reiktų priskaičiuoti ir rodeo bulius Australijoje? Tada tai buvo trumpiausios kelionės, trukusios vos po kelias sekundes.
  3. Antarktidos dvelksmas. Aplankyta ir prisiliesta prie visų kontinentų, išskyrus Antarktidą. Bet, švelniai tariant, gaivus jos dvelksmas taip pat buvo juntamas piečiausiame pasaulio mieste, Ušuajoje (Argentina), vos už 900 km nuo Antarktidos buvo išties šalta.
  4. Aukščiau tik dangus. Aukščiausias pasiektas miestas – Potosis Bolivijoje, 4067 metrai virš jūros lygio. Pakeliui į šį miestą aukštimačiai rodė ir 4351 m aukštį. Važiuojant į įkalnes tose Andų vietose keliautojų automobilį VW Combi „Snaigė“ lenkdavo pėsčios vietinės moteriškės su katiliukais, išėjusios druskos pas kaimynes.
  5. Dėmesio, siena! Keliautojai nebeskaičiuoja, kiek kartų jie kirto valstybines sienas. Antai užstrigus tarp Gvatemalos ir Salvadoro tapo gero tono požymiu nueiti iš vienos valstybės į kitą nusipirkti spragintų kukurūzų. Pasieniečiai nebedėjo antspaudų į pasą ir tik atsainiai mostelėdavo ranka – vis tiek vietiniai. Ir taip keliolika kartų.
  6. Skonio reikalas. Lietuvio gomuriui neįprasčiausi ragauti patiekalai – kepta jūrų kiaulytė, šviežiai nugalabyta kobra arba virti pašvinkę anties kiaušiniai. Vabalai, lervos, gyvos krevetės ar asiliena bei kupriena egzotinės nuostabos nebekelia.
  7. Nakvynė po žeme. Keisčiausia pasitaikiusi nakvynės vieta – buvusios opalų kasyklos CooberPedy miestelyje, Australijoje. Keliautojai miegojo kambariuose, kurie buvo įrengti apleistose šachtose po žeme. Kas skaitė H. Welso romaną „Laiko mašina“, gali prisiminti požemių gyventojus morlokus.
  8. Natūralūs nuostoliai. Kaip kariuomenės skaičiuoja natūralius nuostolius, taip ir M. Starkus bei V. Radzevičius per visas keliones neteko rankinio laikrodžio, vardinio peilio ir poros vaizdo kamerų.
  9. Įkalinimas. Keliautojai dusyk buvo įstrigę vietose, kuriose buvo galima mirti iš nuobodulio, bet ten reikėjo praleisti bent po 4 dienas. Taip išėjo. Tai sostinės Nuakšotas (Mauritanija) ir Taškentas (Uzbekistanas). Ir dabar keliautojai tokias priverstines prastovas vadina „taškentais“ (gilus atodūsis privalomas).
  10. Beveik du kartus apvažiavus Žemės rutulį, keliautojai pateko į vieną eismo įvykį. Ekspedicijoje „Šilko kelias“ sankryžoje V. Radzevičiaus ir M. Starkaus automobilis lengvai stuktelėjo kitą ekspedicijos automobilį. Tai įvyko… Balstogėje. Anot keliautojų, susidūrimo pasekmės aerodinaminėms automobilio savybėms įtakos neturėjo

Dviejų valandų programa

Dviejų valandų trukmės programoje išgirsite netikėčiausias istorijas, patirtus nuotykius, išgyventas dramas. Iki valiai prisijuoksite iš visų keliautojų nuotykių, bei išgirsite daugybę vertingų patarimų mėgstantiems keliauti.

Kas galima vienoje šalyje – tas visiškai neįmanoma kitoje. Bet apie visa tai – susitikus jūsų mieste!

pr2022/212

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite