M. Starkus ir V. Radzevičius rengia susitikimus su gerbėjais

Populiariausi XXI amžiaus Lietuvos keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kviečia visus į išskirtinį susitikimą.

Šiemet sukanka lygiai 15 metų, kai prasidėjo šių dviejų vyrų kelionės po pasaulį. Žurnalistai, rašytojai, TV laidų vedėjai savo titulų bagažą papildė dar vienu skambiu pavadinimu – kelionių didmeistriai.

Nuo Meksikos iki Japonijos, nuo Afrikos iki Kinijos driekėsi šių dviejų kelionių romantikų maršrutai. Dešimtys tūkstančių nuvažiuotų kilometrų „atgulė“  į TV laidas, knygas, interneto puslapius.

„Sunku patikėti, bet kurdami kelionines televizijos laidas mes keliaujame jau 15 metų. Turime ką papasakoti, o ypač apie tai, kas liko už kadro. Ir tai nėra liūdnos istorijos“, – sako keliautojas Martynas Starkus. Jam pritaria ir jo bendražygis Vytaras Radzevičius: „Prieš 15 metų pradėjome šias keliones kaip dar vieną gyvenimo avantiūrą. O dabar esame tvirtais saitais surišti su keliautojų gyvenimo būdu ir pasakorių amatu.“

15 metų sukakties proga vyrai rengia kelioninio humoro turą per Lietuvą ir pasaulį. „Mes neturime ko slėpti ir atvirai pasakojame tikrus bei neįtikėtinus nuotykius. Ir tai tikrai juokingos istorijos. Supratome tai, kai pamatėme, kad žmonės juokiasi iki ašarų“, – sako Vytaras. Tuo tarpu Martynas subtiliai pastebi, kad žmonės juokiasi iškirtinai iš Vytaro. „Jam net nieko sakyti nereikia. Pakanka į jį pažiūrėti. Ypač tai akivaizdu, kai žmonės jį pamato šalia manęs“.

Ilgai sukę galvą keliautojai penkiolikos metų proga pabandė prisiminti 10 įdomių faktų apie savo keliones. „Nors tokių dešimtukų galime prisiminti dar dešimt“, – linksmai tvirtina vyrai.

Starkaus & Radzevičiaus kelionės

10 įdomių faktų

  1. Dukart aplink pasaulį. Sudėjus visus nukeliautus kilometrus (be skrydžių), M. Starkus ir V. Radzevičius baigia apsukti antrą ratą aplink Žemę. Pirmas ratas baigtas 2010 metais Kinijoje. Iki antro rato aplink Žemės rutulį liko apie 5000 km
  2. Nuo rogučių iki dramblio. Išbandyta apie 20 keliavimo būdų: lėktuvai, sraigtasparniai, lengvieji automobiliai, traktoriai, sniego valymo mašina, sunkvežimiai, autobusai, motoroleriai, motociklai, tuk-tukai, dviračiai, oro keltuvai, laivai, rogės, traukiniai, drambliai, kupranugariai, žirgai, asilai. Gal reiktų priskaičiuoti ir rodeo bulius Australijoje? Tada tai buvo trumpiausios kelionės, trukusios vos po kelias sekundes.
  3. Antarktidos dvelksmas. Aplankyta ir prisiliesta prie visų kontinentų, išskyrus Antarktidą. Bet, švelniai tariant, gaivus jos dvelksmas taip pat buvo juntamas piečiausiame pasaulio mieste, Ušuajoje (Argentina), vos už 900 km nuo Antarktidos buvo išties šalta.
  4. Aukščiau tik dangus. Aukščiausias pasiektas miestas – Potosis Bolivijoje, 4067 metrai virš jūros lygio. Pakeliui į šį miestą aukštimačiai rodė ir 4351 m aukštį. Važiuojant į įkalnes tose Andų vietose keliautojų automobilį VW Combi „Snaigė“ lenkdavo pėsčios vietinės moteriškės su katiliukais, išėjusios druskos pas kaimynes.
  5. Dėmesio, siena! Keliautojai nebeskaičiuoja, kiek kartų jie kirto valstybines sienas. Antai užstrigus tarp Gvatemalos ir Salvadoro tapo gero tono požymiu nueiti iš vienos valstybės į kitą nusipirkti spragintų kukurūzų. Pasieniečiai nebedėjo antspaudų į pasą ir tik atsainiai mostelėdavo ranka – vis tiek vietiniai. Ir taip keliolika kartų.
  6. Skonio reikalas. Lietuvio gomuriui neįprasčiausi ragauti patiekalai – kepta jūrų kiaulytė, šviežiai nugalabyta kobra arba virti pašvinkę anties kiaušiniai. Vabalai, lervos, gyvos krevetės ar asiliena bei kupriena egzotinės nuostabos nebekelia.
  7. Nakvynė po žeme. Keisčiausia pasitaikiusi nakvynės vieta – buvusios opalų kasyklos CooberPedy miestelyje, Australijoje. Keliautojai miegojo kambariuose, kurie buvo įrengti apleistose šachtose po žeme. Kas skaitė H. Welso romaną „Laiko mašina“, gali prisiminti požemių gyventojus morlokus.
  8. Natūralūs nuostoliai. Kaip kariuomenės skaičiuoja natūralius nuostolius, taip ir M. Starkus bei V. Radzevičius per visas keliones neteko rankinio laikrodžio, vardinio peilio ir poros vaizdo kamerų.
  9. Įkalinimas. Keliautojai dusyk buvo įstrigę vietose, kuriose buvo galima mirti iš nuobodulio, bet ten reikėjo praleisti bent po 4 dienas. Taip išėjo. Tai sostinės Nuakšotas (Mauritanija) ir Taškentas (Uzbekistanas). Ir dabar keliautojai tokias priverstines prastovas vadina „taškentais“ (gilus atodūsis privalomas).
  10. Beveik du kartus apvažiavus Žemės rutulį, keliautojai pateko į vieną eismo įvykį. Ekspedicijoje „Šilko kelias“ sankryžoje V. Radzevičiaus ir M. Starkaus automobilis lengvai stuktelėjo kitą ekspedicijos automobilį. Tai įvyko… Balstogėje. Anot keliautojų, susidūrimo pasekmės aerodinaminėms automobilio savybėms įtakos neturėjo

Dviejų valandų programa

Dviejų valandų trukmės programoje išgirsite netikėčiausias istorijas, patirtus nuotykius, išgyventas dramas. Iki valiai prisijuoksite iš visų keliautojų nuotykių, bei išgirsite daugybę vertingų patarimų mėgstantiems keliauti.

Kas galima vienoje šalyje – tas visiškai neįmanoma kitoje. Bet apie visa tai – susitikus jūsų mieste!

pr2022/212

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite