Literatūrinis ruduo rudenėjančioje Šilutėje

Baigiamieji 6–ojo Literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį… 2018“ akcentai vyko Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje spalio 11 ir 12 d. Lietuvos šimtmečiui skirtas rudeninis literatų renginys praėjo iškilmingai ir šventiškai. Į biblioteką suvažiavo kūrėjai ir eiliuotojai, literatūros tyrinėtojai ir komisijos nariai, išsimėtę po visą Lietuvą.

Nominacija už ištikimybę Šilutei ir jos kraštui paskirta A. Žibaičiui už knygą „Gardamo istorijos vingiai“.

Buvo eksponuojama konkursui pateiktos kūrybos pažintinė paroda. Renginiai vyko bibliotekoje ir jos filialuose, susitikimams su kūrėjais vadovavo Marijus Budraitis ir Saulius Sodonis, muzikinį foną kūrė grupė „Karčema“. Apie  kūrybą kalbėjo ir laureatus antrąją šventės dieną paskelbė komisijos pirmininkė, literatūrologė, vertėja Alma Lapinskienė. Nugalėtojams įteiktos Literatūrinio rudens plaketės ir gėlių puokštės.
Pirmoji diena
Iš pat ankstaus ryto bibliotekoje rinkosi ir registravosi atvykę kūrėjai. Vidudienį konkurso dalyvius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir bibliotekos direktorė Laima Dumšienė. Tada kūrėjai išsivažinėjo po Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos filialus, kur susitiko su kraštiečiais, kaimo bibliotekų skaitytojais. Gėlių puokštėmis nešinos išvažiavo dvi kūrėjos mokytojos, kuriomis jas apdovanojo pirmuosius literatūrinius bandymus pradedanti gimnazistė Ugnė Bertašiūtė, abi dienas dalyvavusi bibliotekos renginiuose.

Literatūrinio rudens popietė Kintų bibliotekoje.

Vakarop sugrįžus visiems literatūrinio konkurso dalyviams, vyko rašytojos ir dailininkės Giedrės Bulotaitės–Jurkūnienės akvarelės parodos „Žemaičių žemė“ atidarymas. Dailininkė papasakojo, kad plenerui vykstant žaliuoju laikotarpiu nėra tiek daug spalvų, o ir akvarelę lieti ant šlapio lapo reikia per 10-14 minučių be jokio eskizo. „Nepasiseka – meti į šiukšlinę, imi kitą lapą ir dirbi toliau. Visi darbai, kuriuos matote, yra sukurti vieno plenero metu“, – dalijosi kūrybos paslaptimis dailininkė.
Šilutiškė poetė Dalia Žibaitienė sakė, kad akvarelės darbai jai labai susišaukia su žodine kūryba – tai tarsi poezijos tęsinys.
Trumpi pasikalbėjimai
Vėliau vakaro moderatorius Saulius Sodonis (buvo ir vertinimo komisijos narys) paskelbė, kad nuo šiandien šią bibliotekos parodų ir susitikimų erdvę galima laikyti atidarytą. Trumpai apžvelgė rašytojų  ir poetų pateiktus komisijai vertinti kūrinius. Atsiprašė tų, apie kuriuos nebuvo spėta užsiminti. Įdomu buvo klausytis profesionalių atsiliepimų ir vertinimų, klausytis konkurso dalyvių atsakymų į moderatoriaus pateiktus klausimus. Po to pokalbiai persikėlė prie apvalaus stalo, prie kavos puodelio, kur kiekvienas galėjo pasisakyti, padiskutuoti apie šiuolaikinę poeziją ar literatūrą, knygų iliustracijų svarbą ar šiaip maloniai pasikalbėti jaukioje aplinkoje.

Pirmas iš kairės nominantas Kęstutis Demereckas (už leidinį „Klaipėdos vaizdų albumas“) ir konkurso laureatas Dovydas Pancerovas.

Paskelbti laureatai 
Antrąją dieną šventės–konkurso dalyviai susipažino su Šilutės Hugo Šojaus muziejumi, jame esančiomis naujomis ekspozicijomis.
Tryliktą valandą į biblioteką besirenkančius konkurso dalyvius linksma muzika pasveikino kantri muzikos grupė „Karčema“ (vadovas Vygantas Stoškus). Ant stalų buvo išdėlioti Literatūrinio festivalio apdovanojimai – plaketės ir raštai.
Šventės vedėjas M. Budraitis, prieš suteikdamas žodį komisijos pirmininkei A. Lapinskienei, susirinkusiems dar kartą priminė, kad konkurse dalyvavo 61 žmogus, iš viso buvo vertinamas 81 leidinys, išleistas per pastaruosius trejus metus, iš kurių 52 atitiko konkurso nuostatus. Po to išvardijo  komisijos narius, tarp kurių buvo ir Šilutėje besidarbuojančių literatūros studijas baigusių žmonių.
Komisijos pirmininkė A. Lapinskienė aptarė konkurso dalyvių kūrybą, suskirstytą į žanrus: poezijos, prozos, jaunimo literatūros, vertimų ir kt.  Kalbėdama aptarė kūrėjų išskirtinumą, vertino literatūrinio žodžio taiklumą, meninę kūrinių vertę, įtaigumą, spalvingumą, redagavimo kokybę, nevengdama ir kritikos.
Visi ypač laukė svarbiausios akimirkos – konkurso nugalėtojų apdovanojimo. Pirmoji nominacija už ištikimybę Šilutei ir jos kraštui paskirta Anatolijui Žibaičiui už knygą „Gardamo istorijos vingiai“. Poezijos kūrėjo laurai atiteko Antanui Žukauskui už eilėraščių knygą „Lašai į akmenį“.

Jaunojo kūrėjo nominacija atiteko Ignei Zarambaitei.

Geriausia jaunąja kūrėja nominuota šilutiškė Ignė Zarambaitė.
Mokslinės arba mokslo populiarinimo  literatūros nominacija paskirta Arnoldui Piročkinui už knygą „Lietuvių kalbos savitumas: lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“. Tarp publicistikos, memuarų kūrėjų apdovanotas Vytautas Toleikis už atsiminimų knygą „Pasakojimai prabudus“. Literatūros vertimų nominacija apdovanota Jurgita Marija Abraitytė. Sigitas Poškus pagerbtas kūrinių vaikams ir jaunimui nominacija. Vizualinės raiškos nominacija atiteko Kęstučiui Demereckui už leidinį „Klaipėdos vaizdų albumas“. Lietuvos šimtmečio nominacija paskirta  Mindaugui Miliniui už istorinį romaną „Partizanas“.
Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laureatu tapo Dovydas Pancerovas už  knygą „Kiborgų žemė“ (apie D .Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pristatymą Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje „Pamarys“ rašė 2017 m. liepos 5 d. –  „Į Maidaną – su striuke, sportbačiais ir … kvepalų buteliuku“, Nr. 51). Pasidžiaugęs apdovanojimu ir padėkojęs komisijai už įvertinimą, Dovydas dalijosi įspūdžiais iš kelionių į Maidaną, apie tai, kaip sekėsi rašyti knygą. Papasakojo, kad yra parašęs dar vieną romaną, tačiau jo leidybą atidėjęs kitiems metams: „Supratau, kad dar turiu prie jo padirbėti“.
Literatūrinio rudens renginiai pasibaigė, tačiau neblėsta viltis, kad po trejų metų vyksiančiam konkursui bus pateikta dar daugiau šilutiškių kūrybos knygų.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite