Baigiamieji 6–ojo Literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį… 2018“ akcentai vyko Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje spalio 11 ir 12 d. Lietuvos šimtmečiui skirtas rudeninis literatų renginys praėjo iškilmingai ir šventiškai. Į biblioteką suvažiavo kūrėjai ir eiliuotojai, literatūros tyrinėtojai ir komisijos nariai, išsimėtę po visą Lietuvą.
Nominacija už ištikimybę Šilutei ir jos kraštui paskirta A. Žibaičiui už knygą „Gardamo istorijos vingiai“.
Buvo eksponuojama konkursui pateiktos kūrybos pažintinė paroda. Renginiai vyko bibliotekoje ir jos filialuose, susitikimams su kūrėjais vadovavo Marijus Budraitis ir Saulius Sodonis, muzikinį foną kūrė grupė „Karčema“. Apie kūrybą kalbėjo ir laureatus antrąją šventės dieną paskelbė komisijos pirmininkė, literatūrologė, vertėja Alma Lapinskienė. Nugalėtojams įteiktos Literatūrinio rudens plaketės ir gėlių puokštės.
Pirmoji diena
Iš pat ankstaus ryto bibliotekoje rinkosi ir registravosi atvykę kūrėjai. Vidudienį konkurso dalyvius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir bibliotekos direktorė Laima Dumšienė. Tada kūrėjai išsivažinėjo po Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos filialus, kur susitiko su kraštiečiais, kaimo bibliotekų skaitytojais. Gėlių puokštėmis nešinos išvažiavo dvi kūrėjos mokytojos, kuriomis jas apdovanojo pirmuosius literatūrinius bandymus pradedanti gimnazistė Ugnė Bertašiūtė, abi dienas dalyvavusi bibliotekos renginiuose.
Literatūrinio rudens popietė Kintų bibliotekoje.
Vakarop sugrįžus visiems literatūrinio konkurso dalyviams, vyko rašytojos ir dailininkės Giedrės Bulotaitės–Jurkūnienės akvarelės parodos „Žemaičių žemė“ atidarymas. Dailininkė papasakojo, kad plenerui vykstant žaliuoju laikotarpiu nėra tiek daug spalvų, o ir akvarelę lieti ant šlapio lapo reikia per 10-14 minučių be jokio eskizo. „Nepasiseka – meti į šiukšlinę, imi kitą lapą ir dirbi toliau. Visi darbai, kuriuos matote, yra sukurti vieno plenero metu“, – dalijosi kūrybos paslaptimis dailininkė.
Šilutiškė poetė Dalia Žibaitienė sakė, kad akvarelės darbai jai labai susišaukia su žodine kūryba – tai tarsi poezijos tęsinys.
Trumpi pasikalbėjimai
Vėliau vakaro moderatorius Saulius Sodonis (buvo ir vertinimo komisijos narys) paskelbė, kad nuo šiandien šią bibliotekos parodų ir susitikimų erdvę galima laikyti atidarytą. Trumpai apžvelgė rašytojų ir poetų pateiktus komisijai vertinti kūrinius. Atsiprašė tų, apie kuriuos nebuvo spėta užsiminti. Įdomu buvo klausytis profesionalių atsiliepimų ir vertinimų, klausytis konkurso dalyvių atsakymų į moderatoriaus pateiktus klausimus. Po to pokalbiai persikėlė prie apvalaus stalo, prie kavos puodelio, kur kiekvienas galėjo pasisakyti, padiskutuoti apie šiuolaikinę poeziją ar literatūrą, knygų iliustracijų svarbą ar šiaip maloniai pasikalbėti jaukioje aplinkoje.
Pirmas iš kairės nominantas Kęstutis Demereckas (už leidinį „Klaipėdos vaizdų albumas“) ir konkurso laureatas Dovydas Pancerovas.
Paskelbti laureatai
Antrąją dieną šventės–konkurso dalyviai susipažino su Šilutės Hugo Šojaus muziejumi, jame esančiomis naujomis ekspozicijomis.
Tryliktą valandą į biblioteką besirenkančius konkurso dalyvius linksma muzika pasveikino kantri muzikos grupė „Karčema“ (vadovas Vygantas Stoškus). Ant stalų buvo išdėlioti Literatūrinio festivalio apdovanojimai – plaketės ir raštai.
Šventės vedėjas M. Budraitis, prieš suteikdamas žodį komisijos pirmininkei A. Lapinskienei, susirinkusiems dar kartą priminė, kad konkurse dalyvavo 61 žmogus, iš viso buvo vertinamas 81 leidinys, išleistas per pastaruosius trejus metus, iš kurių 52 atitiko konkurso nuostatus. Po to išvardijo komisijos narius, tarp kurių buvo ir Šilutėje besidarbuojančių literatūros studijas baigusių žmonių.
Komisijos pirmininkė A. Lapinskienė aptarė konkurso dalyvių kūrybą, suskirstytą į žanrus: poezijos, prozos, jaunimo literatūros, vertimų ir kt. Kalbėdama aptarė kūrėjų išskirtinumą, vertino literatūrinio žodžio taiklumą, meninę kūrinių vertę, įtaigumą, spalvingumą, redagavimo kokybę, nevengdama ir kritikos.
Visi ypač laukė svarbiausios akimirkos – konkurso nugalėtojų apdovanojimo. Pirmoji nominacija už ištikimybę Šilutei ir jos kraštui paskirta Anatolijui Žibaičiui už knygą „Gardamo istorijos vingiai“. Poezijos kūrėjo laurai atiteko Antanui Žukauskui už eilėraščių knygą „Lašai į akmenį“.
Jaunojo kūrėjo nominacija atiteko Ignei Zarambaitei.
Geriausia jaunąja kūrėja nominuota šilutiškė Ignė Zarambaitė.
Mokslinės arba mokslo populiarinimo literatūros nominacija paskirta Arnoldui Piročkinui už knygą „Lietuvių kalbos savitumas: lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“. Tarp publicistikos, memuarų kūrėjų apdovanotas Vytautas Toleikis už atsiminimų knygą „Pasakojimai prabudus“. Literatūros vertimų nominacija apdovanota Jurgita Marija Abraitytė. Sigitas Poškus pagerbtas kūrinių vaikams ir jaunimui nominacija. Vizualinės raiškos nominacija atiteko Kęstučiui Demereckui už leidinį „Klaipėdos vaizdų albumas“. Lietuvos šimtmečio nominacija paskirta Mindaugui Miliniui už istorinį romaną „Partizanas“.
Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laureatu tapo Dovydas Pancerovas už knygą „Kiborgų žemė“ (apie D .Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pristatymą Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje „Pamarys“ rašė 2017 m. liepos 5 d. – „Į Maidaną – su striuke, sportbačiais ir … kvepalų buteliuku“, Nr. 51). Pasidžiaugęs apdovanojimu ir padėkojęs komisijai už įvertinimą, Dovydas dalijosi įspūdžiais iš kelionių į Maidaną, apie tai, kaip sekėsi rašyti knygą. Papasakojo, kad yra parašęs dar vieną romaną, tačiau jo leidybą atidėjęs kitiems metams: „Supratau, kad dar turiu prie jo padirbėti“.
Literatūrinio rudens renginiai pasibaigė, tačiau neblėsta viltis, kad po trejų metų vyksiančiam konkursui bus pateikta dar daugiau šilutiškių kūrybos knygų.
Birutė Morkevičienė