Literatūrinis ruduo rudenėjančioje Šilutėje

Baigiamieji 6–ojo Literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį… 2018“ akcentai vyko Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje spalio 11 ir 12 d. Lietuvos šimtmečiui skirtas rudeninis literatų renginys praėjo iškilmingai ir šventiškai. Į biblioteką suvažiavo kūrėjai ir eiliuotojai, literatūros tyrinėtojai ir komisijos nariai, išsimėtę po visą Lietuvą.

Nominacija už ištikimybę Šilutei ir jos kraštui paskirta A. Žibaičiui už knygą „Gardamo istorijos vingiai“.

Buvo eksponuojama konkursui pateiktos kūrybos pažintinė paroda. Renginiai vyko bibliotekoje ir jos filialuose, susitikimams su kūrėjais vadovavo Marijus Budraitis ir Saulius Sodonis, muzikinį foną kūrė grupė „Karčema“. Apie  kūrybą kalbėjo ir laureatus antrąją šventės dieną paskelbė komisijos pirmininkė, literatūrologė, vertėja Alma Lapinskienė. Nugalėtojams įteiktos Literatūrinio rudens plaketės ir gėlių puokštės.
Pirmoji diena
Iš pat ankstaus ryto bibliotekoje rinkosi ir registravosi atvykę kūrėjai. Vidudienį konkurso dalyvius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir bibliotekos direktorė Laima Dumšienė. Tada kūrėjai išsivažinėjo po Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos filialus, kur susitiko su kraštiečiais, kaimo bibliotekų skaitytojais. Gėlių puokštėmis nešinos išvažiavo dvi kūrėjos mokytojos, kuriomis jas apdovanojo pirmuosius literatūrinius bandymus pradedanti gimnazistė Ugnė Bertašiūtė, abi dienas dalyvavusi bibliotekos renginiuose.

Literatūrinio rudens popietė Kintų bibliotekoje.

Vakarop sugrįžus visiems literatūrinio konkurso dalyviams, vyko rašytojos ir dailininkės Giedrės Bulotaitės–Jurkūnienės akvarelės parodos „Žemaičių žemė“ atidarymas. Dailininkė papasakojo, kad plenerui vykstant žaliuoju laikotarpiu nėra tiek daug spalvų, o ir akvarelę lieti ant šlapio lapo reikia per 10-14 minučių be jokio eskizo. „Nepasiseka – meti į šiukšlinę, imi kitą lapą ir dirbi toliau. Visi darbai, kuriuos matote, yra sukurti vieno plenero metu“, – dalijosi kūrybos paslaptimis dailininkė.
Šilutiškė poetė Dalia Žibaitienė sakė, kad akvarelės darbai jai labai susišaukia su žodine kūryba – tai tarsi poezijos tęsinys.
Trumpi pasikalbėjimai
Vėliau vakaro moderatorius Saulius Sodonis (buvo ir vertinimo komisijos narys) paskelbė, kad nuo šiandien šią bibliotekos parodų ir susitikimų erdvę galima laikyti atidarytą. Trumpai apžvelgė rašytojų  ir poetų pateiktus komisijai vertinti kūrinius. Atsiprašė tų, apie kuriuos nebuvo spėta užsiminti. Įdomu buvo klausytis profesionalių atsiliepimų ir vertinimų, klausytis konkurso dalyvių atsakymų į moderatoriaus pateiktus klausimus. Po to pokalbiai persikėlė prie apvalaus stalo, prie kavos puodelio, kur kiekvienas galėjo pasisakyti, padiskutuoti apie šiuolaikinę poeziją ar literatūrą, knygų iliustracijų svarbą ar šiaip maloniai pasikalbėti jaukioje aplinkoje.

Pirmas iš kairės nominantas Kęstutis Demereckas (už leidinį „Klaipėdos vaizdų albumas“) ir konkurso laureatas Dovydas Pancerovas.

Paskelbti laureatai 
Antrąją dieną šventės–konkurso dalyviai susipažino su Šilutės Hugo Šojaus muziejumi, jame esančiomis naujomis ekspozicijomis.
Tryliktą valandą į biblioteką besirenkančius konkurso dalyvius linksma muzika pasveikino kantri muzikos grupė „Karčema“ (vadovas Vygantas Stoškus). Ant stalų buvo išdėlioti Literatūrinio festivalio apdovanojimai – plaketės ir raštai.
Šventės vedėjas M. Budraitis, prieš suteikdamas žodį komisijos pirmininkei A. Lapinskienei, susirinkusiems dar kartą priminė, kad konkurse dalyvavo 61 žmogus, iš viso buvo vertinamas 81 leidinys, išleistas per pastaruosius trejus metus, iš kurių 52 atitiko konkurso nuostatus. Po to išvardijo  komisijos narius, tarp kurių buvo ir Šilutėje besidarbuojančių literatūros studijas baigusių žmonių.
Komisijos pirmininkė A. Lapinskienė aptarė konkurso dalyvių kūrybą, suskirstytą į žanrus: poezijos, prozos, jaunimo literatūros, vertimų ir kt.  Kalbėdama aptarė kūrėjų išskirtinumą, vertino literatūrinio žodžio taiklumą, meninę kūrinių vertę, įtaigumą, spalvingumą, redagavimo kokybę, nevengdama ir kritikos.
Visi ypač laukė svarbiausios akimirkos – konkurso nugalėtojų apdovanojimo. Pirmoji nominacija už ištikimybę Šilutei ir jos kraštui paskirta Anatolijui Žibaičiui už knygą „Gardamo istorijos vingiai“. Poezijos kūrėjo laurai atiteko Antanui Žukauskui už eilėraščių knygą „Lašai į akmenį“.

Jaunojo kūrėjo nominacija atiteko Ignei Zarambaitei.

Geriausia jaunąja kūrėja nominuota šilutiškė Ignė Zarambaitė.
Mokslinės arba mokslo populiarinimo  literatūros nominacija paskirta Arnoldui Piročkinui už knygą „Lietuvių kalbos savitumas: lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“. Tarp publicistikos, memuarų kūrėjų apdovanotas Vytautas Toleikis už atsiminimų knygą „Pasakojimai prabudus“. Literatūros vertimų nominacija apdovanota Jurgita Marija Abraitytė. Sigitas Poškus pagerbtas kūrinių vaikams ir jaunimui nominacija. Vizualinės raiškos nominacija atiteko Kęstučiui Demereckui už leidinį „Klaipėdos vaizdų albumas“. Lietuvos šimtmečio nominacija paskirta  Mindaugui Miliniui už istorinį romaną „Partizanas“.
Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laureatu tapo Dovydas Pancerovas už  knygą „Kiborgų žemė“ (apie D .Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pristatymą Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje „Pamarys“ rašė 2017 m. liepos 5 d. –  „Į Maidaną – su striuke, sportbačiais ir … kvepalų buteliuku“, Nr. 51). Pasidžiaugęs apdovanojimu ir padėkojęs komisijai už įvertinimą, Dovydas dalijosi įspūdžiais iš kelionių į Maidaną, apie tai, kaip sekėsi rašyti knygą. Papasakojo, kad yra parašęs dar vieną romaną, tačiau jo leidybą atidėjęs kitiems metams: „Supratau, kad dar turiu prie jo padirbėti“.
Literatūrinio rudens renginiai pasibaigė, tačiau neblėsta viltis, kad po trejų metų vyksiančiam konkursui bus pateikta dar daugiau šilutiškių kūrybos knygų.
Birutė Morkevičienė

Hits: 497

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip jaunimui „taisyklingai“ išnaudoti laiką virtualioje erdvėje?

Dažnas, ypač jaunas, daug laiko praleidžia prie kompiuterio, telefono ar išmaniojo įrenginio. Tačiau, ar galima teigti, jog laikas išnaudojamas naudingai? Dažniausiu atveju atsakymas neigiamas. Štai keli pasiūlymai, kaip kiekvienas jaunas žmogus gali turiningai leisti laiką. Žaisti kompiuterinius žaidimus, o gal patiems juos kurti? Ištisas valandas tiesiog šiaip sau „sėdėti“ socialiniuose tinkluose, o gal geriau užsiimti socialiniu marketingu ar tapti influencere (-iu) Instagrame? „Shopintis“ el. parduotuvėse, kad jau nėr kur dėti naujų drabužėlių ar kitų daikčiukų, o gal jau metas pardavinėti pačioms

Kodėl ir kaip dovanojame sužadėtuvių žiedus?

Sužadėtuvių žiedas yra daugiau nei papuošalas. Jis simbolizuoja svarbų pažadą poros santykiuose. Ar kada pagalvojote, kodėl dovanojame būtent deimantais papuoštus žiedus? Sužadėtuvių žiedų istorija prasidėjo labai seniai, tačiau jų populiarumas stipriai išaugo, kai žiedus buvo pradėta reklamuoti. Sužinokite, kaip atsirado šis papuošalas, ir kaip keitėsi jo stilius pastaraisiais dešimtmečiais. Įdomia sužadėtuvių istorija dalinasi „Žiedelis.lt“ juvelyrai.   Sužadėtuvių žiedų istorija prasidėjo Senovės Egipte ir Romoje Sužadėtuvių žiedų dovanojimas yra senovės egiptiečių tradicija. Jie tvirtai tikėjo, kad apskritimas yra amžinybės simbolis, todėl

Policija praneša

Tauragės AVPK praneša, kad Pagėgių savivaldybėje pranešimų apie nusikalstamas veikas neužregistruota. Tuo tarpu Šilutės r. savivaldybėje jų gauta. Kovo 6 d. apie 16.20 val. kelyje ties Juknaičiais sustabdytas automobilis PEUGEOT, kurį vairavo neblaivus (2,55 prom.) vyras, gim. 1996 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. d. 19.40 val. prie parduotuvės Macikų k. du jauni vyrai sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (3,59 prom.) 32-ejų metų vyrui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. Kovo 7 d. gautas dvidešimtmečio

Šveicarai referendume sprendžia, ar uždrausti burkas

Ženeva, kovo 7 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Šveicarija referendume balsuoja, ar uždrausti dėvėti burkas – visą kūną dengiančius musulmonių moterų drabužius – bei kitus viso veido apdangalus. Siūloma, kad, išskyrus kelias išimtis, visiems gyventojams būtų draudžiama viešose vietose dengti savo veidus. Tokį pasiūlymą pateikė dešiniųjų pažiūrų antiislamistinė grupė, kuriai 2009 metais referendume pavyko pasiekti, kad būtų uždrausta naujų minaretų statyba šioje šalyje. Panašūs burkų draudimai jau galioja Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Nors iš pradžių gyventojai šią iniciatyvą užtikrintai palaikė, dabar, remiantis

Taip pat skaitykite