Lietuvos pieno gamintojai Briuselyje barstė pieno miltelius

Briuselyje, prie Europos Sąjungos (ES) Tarybos pastato, vykstančioje protesto akcijoje Lietuvos pieno gamintojai ir kitų šalių ūkininkai barstė pieno miltelius, taip siekdami atkreipti institucijų dėmesį į itin trapią situaciją pieno sektoriuje. Pirmadienį posėdžiavusios ES Žemės ūkio ministrų tarybos metu protestuotojai ragino imtis nuolatinio pieno rinkos reguliavimo, akcentavo didžiules per intervencinius pirkimus surinktas pieno miltelių atsargas. Esą, jeigu Europos Komisija (EK) tas atsargas patiektų į rinką, gali kristi žaliavinio pieno kainos.

Lietuvos pieno gamintojai Briuselyje barstė pieno miltelius. EPA-ELTA nuotr.

Lietuvos pieno gamintojai Briuselyje barstė pieno miltelius. EPA-ELTA nuotr.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis tikina, kad Lietuvos ūkininkų padėtis ypač sunki.
„Gaudami gerokai mažesnes tiesiogines išmokas nei kitų ES šalių žemdirbiai, tačiau patirdami analogiškus gamybos kaštus, Lietuvos pieno gamintojai priversti konkuruoti bendroje ES rinkoje ir išgyvena itin sudėtingus laikus. Visiškai palaikome Europos pieno tarybos reikalavimą skubiai įvesti nuolatinę ES pieno rinkos reguliavimo priemonę, kuri būtų alternatyvi panaikintam pieno kvotų režimui“, – pabrėžia J. Vilionis, į Europos pieno tarybos organizuotą protesto akciją atlydėjęs būrį pieno gamintojų iš Lietuvos.
Jis pridūrė besitikintis, kad pastarąjį reikalavimą palaikys ir į ES Žemės ūkio ministrų tarybą atvykęs Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė remia Lietuvos pieno gamintojų lūkesčius sąžiningomis sąlygomis konkuruoti bendroje Europos Sąjungos rinkoje.
„Situacijos pieno sektoriuje klausimas yra vienas pagrindinių (EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros) komiteto darbotvarkės klausimų. Europos Parlamentas jau ne kartą pripažino, kad pieno kvotų atsisakymas buvo esminė klaida, sukėlusi visišką chaosą sektoriuje ir nuvariusi ne vieną ūkininką į bankrotą. Todėl pieno rinkos negalima palikti visiškai liberalios“, – teigia europarlamentaras B. Ropė.
2015 m. balandį panaikinus dešimtmečius galiojusią pieno kvotų sistemą, ES pieno sektoriuje kilo didelė krizė.
Eltos korespondentas Vytautas Budzinauskas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.