Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas.

„Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas. Mūsų skaičiavimu, oficialiose Lietuvos gyventojų duomenų bazėse yra apytikriai 100 tūkst. adresų, kuriuose nurodyta tik gyvenvietė – be gatvės pavadinimo ir namo numerio. Tai yra rimta problema, kurią svarbu spręsti ne tik korespondencijos pristatymo kontekste, bet ir formuojant kokybišką valstybinių duomenų bazę“, – sako AB Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.

Nuo kovo mėn. Lietuvos pašto logistikos centre pradėti naudoti automatizuoti įrenginiai gali nuskaityti tik korektiškai nurodytus adresus. Bendrovė, pastebėjusi problemą, šiuo metu tokius laiškus papildomai skirsto rankomis, o trūkstamus adresus pagal galimybes bando patikslinti savarankiškai. Visgi nemažą dalį tokių laiškų tenka grąžinti siuntėjui. Dėl to grąžinama ir dalis valstybės institucijų siunčiamų laiškų.

Anot N. Žiobos, dėl šios situacijos Lietuvos paštas bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, kad kuo daugiau gyventojų adresų būtų užregistruota tinkamai, nuolat atnaujina ir savo naudojamas sistemas, jose esančius gyventojų adresus.

„Daugiausia iššūkių kyla dėl nekorektiškų gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų, kurie tvarkomi Gyventojų registre, – būtent jais naudojasi daugelis valstybinių institucijų. Dalis gyventojų deklaruodami savo gyvenamąją vietą yra nurodę netikslius ar nepilnus adreso duomenis, pavyzdžiui, tik kaimo pavadinimą. Tokie atvejai dažnesni su kaimo vietovių adresais, tačiau pasitaiko ir miestuose“, – pasakoja N. Žioba.

Gyventojai raginami patys atnaujinti savo adresų informaciją, ypač tie, kurie gyvena senose gyvenvietėse ir savo gyvenamąją vietą deklaravo seniai, taip pat tie, kurie gyvena naujose gyvenvietėse arba tokiose, kur neseniai atsirado gatvių pavadinimai, namų numeriai. Gyventojai tai gali padaryti kreipdamiesi į savivaldybę ar seniūniją. Turimus adresų sąrašus rekomenduojama reguliariai atsinaujinti ir institucijoms.

„Susidariusi situacija kartais siejama su Lietuvos pašto perėjimu prie išmanaus skirstymo. Tačiau svarbu pažymėti, kad visų Europos Sąjungos šalių paštuose jau ne vienerius metus skirstymas atliekamas automatizuotai – buvome paskutinis paštas Europoje, kuris skirstymą atliko rankiniu būdu. Perėjimas prie automatizuoto skirstymo tiesiog atskleidė problemos mastą, o ne ją sukėlė. Anksčiau mažą dalį tokių laiškų pavykdavo pristatyti tik dėl to, kad laiškininkas asmeniškai pažinodavo gavėją, žinodavo jo adresą. Tačiau didžioji dalis nekorektiškai adresuotų laiškų ar siuntų grįždavo siuntėjams net nepasiekę laiškininko“, – sako N. Žioba.

AB Lietuvos pašto informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuva pereina prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos

Laisva elektros energijos rinka Lietuvoje tai – valstybės sprendimas nuosekliai atsisakyti monopolinių sąlygų, nebereguliuoti elektros energijos kainos ir pereiti prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos. Patirtis rodo, kad tai užtikrins aukštą paslaugų kokybę už geriausią kainą – Lietuvoje anksčiau atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobilaus ryšio sektorius, kuris dabar yra vienas iš efektyviausių Europoje. „Kalbant apie patį procesą, svarbu suprasti, kad parduodama yra tik prekė, kaip, pavyzdžiui, yra su telekomunikacijų paslaugomis. Elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas ir tiekimas yra atskirtas. Kas

Vizija, o gal vis dėlto realybė,  arba Nuo geltonojo tilto – iki šviesoforo

Mintis parašyti rašinį kilo besižvalgant į senojo turgaus aikštėje vykstančius darbus. Ir smagu, ir neramu, kas bus, kaip atrodys miesto aikštė baigus darbus. Taip norėtųsi, kad galėtume ja didžiuotis, kaip tai daro kitų miestų gyventojai. Pasidairius svetur Kadangi beveik visi Lietuvoje esantys apžvalgos bokštai aplankyti, tad vasarą keliaudami po Aukštaitijos miestus – Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį – domėjomės jų aikštėmis (žinoma, ir kitais objektais). Grįždami pasivaikščiojome Kuršėnų pėsčiųjų tiltu – vienu ilgiausių, 262 metrų, gražiausių ir moderniausių Lietuvoje, per Ventos

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną. Rugsėjo 27 d. būtina keliauti ir patirti naujų įspūdžių!   Nuo 12 val. SKONIŲ KELIONĖ ŠILUTĖJE! Atrask Pasaulio skonius savo pietų lėkštėje Paragauk ITALIJOS – restoranas KITCHEN INN (Saulės akl.10, Šilutė) Paragauk JAPONIJOS – kavinė KULINARAI (Tilžės g. 6) Paragauk GRUZIJOS – kavinė MAGNOLIJA (Lietuvininkų g. 29) Paragauk LIETUVOS – kavinė KLUMPĖ (Gluosnių g. 13) Paragauk VOKIETIJOS – kepyklėlė HEYDEKRUG (Saulės akl.3) Paragauk AUSTRIJOS – restoranas GILJA (Vytauto g. 17) Paragauk KINIJOS

Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto. Švietimo, mokslo ir

Taip pat skaitykite