Šilutės medikai neatsisako skiepytis (atnaujinta)

Pirmąją vakcinavimo dieną iki 17 valandos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paskiepyta 160 medikų.

Vakar į Šilutės ligoninę iš Klaipėdos universitetinės ligoninės buvo pargabenta 40 vakcinų, dar tiek pat vakcinų bus gauta šiandien, antradienį. Prieš 8 val. buvo paskiepytas pirmasis ligoninės darbuotojas.

Pasak Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo medicinai Tomo Grenovecko, pirmiausia skiepijami gydytojai, slaugytojos ir jų padėjėjos, kurie dirba COVID-19 skyriuje, taip pat dirbantieji reabilitacijos, priėmimo-skubios pagalvos skyriuose, mobiliajame patikros punkte, izoliatoriuje.

Kurie nepaskiepyti vakar, bus skiepijami šiandien.

Vėliau bus skiepijami asmenys, kurie teikia skubią ir būtinąją pagalbą, budintys gydytojai, pavyzdžiui, chirurgai, ortopedai-traumatologai.

Pasakoja vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Tomas Grenoveckas:  „Skiepijimas yra savanoriškas, todėl džiaugiamės, kad visi darbuotojai sutinka būti paskiepyti. Tai didžiausia ir geriausia kalėdinė dovana, kurią gavome.

Kada bus gauta daugiau vakcinų, dar nežinome. Kaip ir su pirmąja vakcinų partija, iki pat paskutinės minutės nebuvo žinoma nei kiek gausime, nei kaip tai vyks. Tikslesnę informaciją sužinojome tik antrą Kalėdų dieną. Mūsų slaugos administratorė Birutė Jurjonienė vyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur susipažino su šios vakcinos specifikacija, paruošimu, naudojimo būdu ir kita. Visas pasiruošimas skiepijimui vyko gruodžio 27 dieną“.

„Pamario“ inf.

Anksčiau rašyta:

Sekmadienį prasidėjo medicinos įstaigų darbuotojų skiepijimas nuo koronaviruso (COVID-19).  Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės sutartinai vakcinacijos procesą pradėjo vienu metu – 8 val. ryto. Planuojama, kad visi šalies medikai bus paskiepyti per pirmąjį kitų metų ketvirtį.

Penki vakcinacijos centrai – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinės ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė – gautą vakciną paskirstė savo regione esančioms, COVID-19 liga sergančių pacientų gydymu besirūpinančioms, stacionarioms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios kasdien akis į akį susiduria su koronavirusu.

„Prasminga, kad Lietuvoje vienu metu pradėta skiepyti penkių organizuojančių ir pagrindinių ligoninių medikus. Tai rodo visų mūsų medikų vienybę šioje kovoje. Labai svarbu, kad priešakinėse linijose su COVID-19 liga sergančiais pacientais dirbantys sveikatos priežiūros specialistai skiepijami pirmieji. Tai – didžiausia dovana sveikatos sektoriaus žmonėms“, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Pirmosios vakcinos dozės skirtos COVID-19 skyriuose dirbantiems darbuotojams, skubiosios pagalbos – priėmimo skyriuose paslaugas teikiantiems darbuotojams ir kitiems, kurie turi didelę riziką susirgti COVID-19 liga. Anot vienos didžiausių COVID-19 gydymo įstaigų – Santaros klinikų – vadovo prof. Felikso Jankevičiaus, nuo šios akimirkos – viskas tik geryn!

„Skiepai – pagrįsti mokslu. Tai viltis grįžti į įprastą darbo ritmą ir gyvenimą. Lyg žiburys itin įtemptais pastaraisiais mėnesiais. Tikiu, kad vakcina, medikų bendruomeniškumas, sutelktumas ir bendras darbas nugalės klastingą virusą“, – mintimis dalijosi sekmadienį pasiskiepijusi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinio korpuso slaugytoja.

Pirmąją vakcinavimo dieną iki 17 valandos paskiepyta 2270 medicinos darbuotojų: Vilniuje – 700, Kaune – 440, Klaipėdoje – 160, Šiauliuose – 120, Panevėžyje – 850 asmenų. Procedūra vyko 26 skiepijimo punktuose.

„Medikams šis skiepas labai svarbus, nes juo bus pradėta reguliuoti žmonių į gydymo įstaigas  srautą, o  medikai vėl galės grįžti į įprastą gyvenimą, galės gydyti ir kitas infekcines ligas, kurių dabar tarsi nebėra“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjas  Aidas Kaušas.

Lietuva yra sudariusi sutartis su šešiais vakcinų gamintojais ir iš jų ketina įsigyti daugiau nei 7 mln. vakcinos dozių. Jų turėtų užtekti paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskiepytų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

SAM Spaudos tarnyba

Hits: 350

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Puikios kokybės manikiūro priemonės

Įvairios manikiūro priemonės padės mėgautis gražia nagų išvaizda, kuri išliks nepakitusi ilgą laiką. Skaitydami šį straipsnį sužinosite apie įvairiems poreikiams pritaikytą manikiūro asortimentą ir galėsite įsigyti aukštos kokybės manikiūro įrankių pagal individualius poreikius. Tiek pradedantieji, tiek pažengusieji manikiūro meistrai ras daug naudingos informacijos ir sau tinkamų priemonių asortimentą.    Įvairus manikiūro priemonių asortimentas Sunku būtų įsivaizduoti manikiūrą ar pedikiūrą be reikalingų geros kokybės priemonių. Patikimi tiekėjai bendradarbiauja su profesionaliais manikiūro priemonių gamintojais, todėl gali pasiūlyti patikimų ir kokybiškų gaminių už

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Taip pat skaitykite