Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto maldynas trumpam grįžta į Vilnių

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai, Mūrinių Geranainių grafui Albertui Goštautui (apie 1480–1539). Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas.

Sugrįžta dviem mėnesiams

Dviem mėnesiams į Valdovų rūmų muziejų sugrįžtanti relikvija pirmiausia primena jo savininką – Albertą Goštautą, aktyviai veikusį ir faktiškai valdžiusį Lietuvą ne vieną dešimtmetį didiką, kuris istorikų dažnai vertinamas, kaip vienas žymiausių, įtakingiausių ir turtingiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų, siekusių stiprios, nepriklausomos Lietuvos valstybės. Įdomu, kad karjerą Albertas Goštautas pradėjo kaip Naugarduko vietininkas, Lietuvos taurininkas, Polocko ir Trakų vaivada, o vėliau net 17 metų buvo faktinis Lietuvos vyriausybės vadovas – didysis kancleris, dar didikų vadintas Lietuvos vicekaraliumi.

1528 m. Albertas Goštautas užsisakė įspūdingai puoštą maldyną, sekdamas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei jo žmonos Bonos Sforcos pavyzdžiu. Jį sukūrė tuo metu Krokuvos mieste dirbtuves turėjęs vienuolis Stanislovas Samostšelnikas su pagalbininkais. Šis maldynas, artimas valdovų turėtiesiems, istorikų teigimu, greičiausiai buvo vienas iš statuso įtvirtinimo atributų.

232 pergamento lapai

Lietuvos kancleris, kaip užsakovas ir savininkas, su charakteringais veido bruožais ir pasaulietiniais drabužiais maldyne pavaizduotas du kartus su greta nupieštais renesansinių formų herbiniais skydeliais. Jo šeimos herbas „Abdankas“, primenantis raidę „W“, puošia maldyno paraštes. Maldyną sudaro 232 pergamento lapai, sunumeruoti pieštuku. Jis pirmiausia išsiskiria meistriškai atliktomis miniatiūromis, užimančiomis visą puslapį, įrėmintomis apvadais su viršuje išlenkta arka. Jų nupiešta – šešiolika.

Šiandien Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas priklauso Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto bibliotekai (Bavarija, Vokietija) ir saugomas kaip viena reikšmingiausių Rankraščių skyriaus vertybių.

Kaip relikvija atsidūrė Vokietijoje?

Rankraštinę knygą po Alberto Goštauto mirties turėjo paveldėti sūnus, Stanislovas Goštautas (apie 1507–1542), tačiau jis mirė nepalikęs palikuonių ir didžiuliai užgesusios Goštautų giminės turtai pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisę atiteko valdovui Žygimantui Senajam. Šis savo ruožtu Goštautų paveldą padovanojo sūnui Žygimantui Augustui, jau 1544 m. tapusiam faktiniu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o 1547 m. slapta vedusiam Stanislovo Goštauto našlę Barborą Radvilaitę.

Istorikai spėja, kad maldyną, kaip kraitį, galėjo išvežti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos duktė Ona Kotryna Konstancija, 1642 m. ištekėjusi už būsimojo Šventosios Romos imperijos kurfiursto, Reino pfalcgrafo ir Noiburgo kunigaikščio Pilypo Vilhelmo Vitelsbacho (Philip Wilhelm Wittelsbach). Galima ir kita hipotezė, kad Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas Vokietijoje galėjo atsidurti ir kaip švedų karo grobis, nes XVII a. viduryje priešai išplėšė ir išgrobstė daugelį Abiejų Tautų Respublikoje buvusių valdovų, didikų dvarų, vienuolynų ir kitų bibliotekų, o jų knygos pasklido po įvairius Europos kraštus.

Bus rodoma iki rugpjūčio 28 d.

Vertindami vieną unikaliausių lituanistinių vertybių, išsaugotų bemaž 500 metų ir menančių vieną garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyrų, parodos globėjais sutiko tapti Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Bavarijos Ministras Pirmininkas dr. Markusas Söderis.

Parodos kuratoriai – dr. Vydas Dolinskas, dr. Sven Kuttner.

Paroda skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai paminėti, nes Albertas Goštautas ilgus metus buvo Vilniaus vaivada.

  • Birželio 22 d. atidaroma paroda veiks iki rugpjūčio 28 d., o norintieji išvysti trumpam sugrįžusią relikviją kviečiami užsukti į Valdovų rūmų muziejaus Atkurtų istorinių interjerų ekspoziciją.

Valdovų rūmų muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite