Lietuvos banko prognozė: spartesnės plėtros staigmeną keis pasaulio ekonomikos darganos

Lietuvos ekonomika iki šiol buvo stebėtinai atspari bjurstančioms nuotaikoms tarptautinėse rinkose ir šiemet ji augo netgi sparčiau, nei tikėtasi. Vis dėlto iš kitų šalių atslenkančios ekonominės darganos netruks pasiekti ir Lietuvą. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra bus gerokai lėtesnė nei šiemet.

„Muitų ir prekybos apribojimų antausiais besitalžančios galingiausios pasaulio ekonomikos stingdo tarptautinės prekybos srautus, o tai anksčiau ar vėliau atsilieps atvirai ir nuo tarptautinės aplinkos priklausomai mūsų šalies ekonomikai“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Nesibaigianti Brexito drama dar labiau jaukia neaiškias tarptautinės aplinkos perspektyvas. Pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję ES paramos srautai padėjo šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą. Šalies ūkis šiemet augo sparčiau, nei prognozuota, ir sparčiau nei pernai. Vis dėlto toks išskirtinis ekonomikos atsparumas nebus amžinas. Viena po kitos yra karpomos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės, tad ir Lietuvos BVP ateityje augs lėčiau. Numatoma, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,7, o kitąmet plėtra sulėtės iki 2,5 proc.

Nors tarptautinėje aplinkoje nestinga trikdžių, ūkio aktyvumas Lietuvoje nuosekliai auga veikiamas vidaus rinkos svertų – investicijų ir gyventojams palankios darbo rinkos. Dar prieš keletą metų išaugusios investicijos leido gerokai išplėsti gamybos pajėgumus, todėl iki šiol nemenkai auga pramonė ir eksportas. 2019 m. išskirtiniai tuo, kad gerokai suintensyvėjo lėšų iš ES paramos fondų panaudojimas. Šiemet šių lėšų, skirtų investicijoms, į Lietuvą atkeliavo 68 proc. daugiau nei pernai.

Sąlygos darbo rinkoje vis dar palankios gyventojams – darbuotojų trūksta, o tai lemia gana spartų darbo užmokesčio augimą. Vis dėlto darbo jėgos trūkumo nulemta įtampa darbo rinkoje nustojo didėti dėl palankesnių migracijos srautų ir santūriau vertinamo darbuotojų poreikio ateityje, išaugus užsienio aplinkos neapibrėžtumui. Todėl ir darbo užmokestis artimiausiais metais turėtų kilti lėčiau. Numatoma, kad šiemet 8,5 proc. sieksiantis atlyginimų augimas kitąmet sulėtės iki 6,7 proc.

„Nors iš pažiūros tęsiasi darbuotojų „aukso amžius“ ir atlyginimai kyla gerokai sparčiau nei kainos, privalome išlikti budrūs, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir prireikus kaupti finansinį rezervą. Tam dabar palankus metas“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Šiuo metu infliacija yra maždaug tokia, kokia buvo pernai, t. y. šiek tiek viršija 2 proc. Tokia ji turėtų būti ir ateityje: prognozuojama, kad 2020 m. kainos didės 2,2 proc. Bene daugiausia brangs paslaugos. Jų kainos didėja maždaug 5 proc. per metus. Tam tikro paslaugų brangimo atokvėpio galima tikėtis tik tuo metu, kai jau aiškiai pradės lėčiau kilti ir darbo užmokestis. Tai reiškia, kad paslaugų kainos ir toliau labiausiai prisidės prie bendro kainų augimo ir lems maždaug pusę visos infliacijos.

Išsamią Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir ekonomikos prognozes rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite