Lietuvos banko prognozė: spartesnės plėtros staigmeną keis pasaulio ekonomikos darganos

Lietuvos ekonomika iki šiol buvo stebėtinai atspari bjurstančioms nuotaikoms tarptautinėse rinkose ir šiemet ji augo netgi sparčiau, nei tikėtasi. Vis dėlto iš kitų šalių atslenkančios ekonominės darganos netruks pasiekti ir Lietuvą. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra bus gerokai lėtesnė nei šiemet.

„Muitų ir prekybos apribojimų antausiais besitalžančios galingiausios pasaulio ekonomikos stingdo tarptautinės prekybos srautus, o tai anksčiau ar vėliau atsilieps atvirai ir nuo tarptautinės aplinkos priklausomai mūsų šalies ekonomikai“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Nesibaigianti Brexito drama dar labiau jaukia neaiškias tarptautinės aplinkos perspektyvas. Pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję ES paramos srautai padėjo šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą. Šalies ūkis šiemet augo sparčiau, nei prognozuota, ir sparčiau nei pernai. Vis dėlto toks išskirtinis ekonomikos atsparumas nebus amžinas. Viena po kitos yra karpomos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės, tad ir Lietuvos BVP ateityje augs lėčiau. Numatoma, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,7, o kitąmet plėtra sulėtės iki 2,5 proc.

Nors tarptautinėje aplinkoje nestinga trikdžių, ūkio aktyvumas Lietuvoje nuosekliai auga veikiamas vidaus rinkos svertų – investicijų ir gyventojams palankios darbo rinkos. Dar prieš keletą metų išaugusios investicijos leido gerokai išplėsti gamybos pajėgumus, todėl iki šiol nemenkai auga pramonė ir eksportas. 2019 m. išskirtiniai tuo, kad gerokai suintensyvėjo lėšų iš ES paramos fondų panaudojimas. Šiemet šių lėšų, skirtų investicijoms, į Lietuvą atkeliavo 68 proc. daugiau nei pernai.

Sąlygos darbo rinkoje vis dar palankios gyventojams – darbuotojų trūksta, o tai lemia gana spartų darbo užmokesčio augimą. Vis dėlto darbo jėgos trūkumo nulemta įtampa darbo rinkoje nustojo didėti dėl palankesnių migracijos srautų ir santūriau vertinamo darbuotojų poreikio ateityje, išaugus užsienio aplinkos neapibrėžtumui. Todėl ir darbo užmokestis artimiausiais metais turėtų kilti lėčiau. Numatoma, kad šiemet 8,5 proc. sieksiantis atlyginimų augimas kitąmet sulėtės iki 6,7 proc.

„Nors iš pažiūros tęsiasi darbuotojų „aukso amžius“ ir atlyginimai kyla gerokai sparčiau nei kainos, privalome išlikti budrūs, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir prireikus kaupti finansinį rezervą. Tam dabar palankus metas“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Šiuo metu infliacija yra maždaug tokia, kokia buvo pernai, t. y. šiek tiek viršija 2 proc. Tokia ji turėtų būti ir ateityje: prognozuojama, kad 2020 m. kainos didės 2,2 proc. Bene daugiausia brangs paslaugos. Jų kainos didėja maždaug 5 proc. per metus. Tam tikro paslaugų brangimo atokvėpio galima tikėtis tik tuo metu, kai jau aiškiai pradės lėčiau kilti ir darbo užmokestis. Tai reiškia, kad paslaugų kainos ir toliau labiausiai prisidės prie bendro kainų augimo ir lems maždaug pusę visos infliacijos.

Išsamią Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir ekonomikos prognozes rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Valstybės dienai – Kintų muzikos festivalio pradžia

Po ilgo ir niūraus periodo visada ateina šviesa. Kintų muzikos festivalis, stipriai redaguotas dėl karantino, vis dėlto paskelbs gyvenimo džiugesio šventę Valstybės dienos proga. „Ir visos sutemos tebūnie šviesios“ – žodžiai iš Vaclovo Augustino koncertinės programos, atliekamos choro „Jauna muzika“, tapo viso festivalio devizu. Suvieniję jėgas su Šilutės kultūros ir pramogų centru, šiemet pakviesime klausytojus jautriai muzikai Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje liepos 6 d. 19 val. Prieš koncertą – 17 val. atsinaujinusioje po remonto Kintų meno rezidencijoje maloniai pakviesime neabejingus

Naujasis Telšių vyskupas – Algirdas Jurevičius

Birželio 29 d., pirmadienį, šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, Telšių katedroje įvyko naujojo vyskupo Algirdo Jurevičiaus ingresas – iškilminga pareigų ėjimo pradžia. Popiežius Pranciškus A. Jurevičių Telšių vyskupu paskyrė birželio 1 d. Pareigas jis perėmė iš Kęstučio Kėvalo, neseniai pradėjusio eiti Kauno arkivyskupo metropolito pareigas. Laiškas Birželio 22 d. paskelbtas A. Jurevičiaus laiškas: „Brangūs Telšių vyskupijos dvasininkai, pašvęstojo gyvenimo atstovai bei pasauliečiai, Dievo valia ir popiežiaus Pranciškaus skyrimu netrukus pradėsiu eiti Telšių vyskupijos ganytojo pareigas. Suprantu Jūsų liūdesį išleidžiant

Politikos katilas vėl kunkuliuoja…

Birželio 26 d. „Pamario“ laikraščio numeryje išspausdintas rašinys „Vaikų gyvenimas tarsi skervėjyje…“ informavo, kad nuo kitų metų Lietuvoje nebebus vaikų globos namų, juos pakeičia bendruomeniniai vaikų namai, kai gyvenama po 8 šeimynose. Gal ir gerai, kai po vienu valdišku stogu nebūna kelių dešimčių globotinių. Tad nelieka ir Saugų vaikų globos namų. Ir Šilutės rajone mažėja globojamų vaikų, jų šeimynų, dvi gyvena sodybose Šilutėje, 1 – Švėkšnoje ir tik viena belikusi Saugų vaikų globos namuose. Tad valdžia sumažino ir vaikus globojančių

Per karantiną darbai nesustojo

Liepos 2-ąją Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Sigitas Šeputis ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė rajono reikalus: darbus, susitikimus ministerijose ir kitas naujienas. Dėl COVID-19 viruso grėsmės per karantiną tokių konferencijų nebuvo, tad sugrįžtama prie tradicijos su žurnalistais pabendrauti kartą per mėnesį. „Per karantiną darbai nesustojo“, – sakė meras Vytautas Laurinaitis ir priminė, jog Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijai papildomai gauta 2,3 mln. Eur, Šilutėje tvarkomam sporto centrui su baseinu –