Lietuvoje sparčiai nyksta mažosios gulbės

Portrait of a Bewick's Swan at Slimbridge (captive)

Kuršių marių pakrantėje bei Lietuvos-Latvijos pasienyje pasirodė iš arktinės Rusijos į Vakarų Europą migruojančios mažosios gulbės Daisy Clarke ir Leho. Šių, palydoviniais siųstuvais pažymėtų, gulbių kelionę šiemet seka ne tik mokslininkai, bet ir daugelio pasaulio šalių gyventojai. Norėdama  išsiaiškinti spartaus mažųjų gulbių nykimo priežastis, kartu su migruojančiomis gulbėmis parasparniu skrenda moterimi gulbe tituluojama britų gamtosaugininkė ir sportininkė Sacha Dench.

Iš arktinės Rusijos tundros pakilusi ekspedicijos „Gulbių skrydis“ lakūnė Sacha Dench šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais – prastu oru, techniniais gedimais, netgi – su sužeidimais. Panašių sunkumų patiria ir mažosios gulbės, tačiau jos, kaip ir kasmet, šiemet sėkmingai juda kelis tūkstančius kilometrų besidriekiančiu migracijos keliu į žiemojimo vietas Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Vokietijoje.

Mokslininkų duomenimis, pirmosios mažosios gulbės jau pasiekė Vakarų Europą, o pirmos GPS siųstuvais pažymėtos jų giminaitės pasiekė ir Lietuvą. Gulbė vardu Daisy Clark laiką leidžia Kuršių marių rytinėje pakrantėje ties Svencele, o Leho apsistojo žuvininkystės tvenkiniuose Latvijoje, visai netoli šiaurinės Lietuvos.

„Lietuva yra svarbi stotelė migruojančioms mažosioms gulbėms, o Nemuno deltai ir Kuršių marioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas, siekiant užtikrinti tinkamą šios sparčiai nykstančios rūšies tinkamą apsaugą. Čia plytinčiose šlapynėse pavasario ir rudens mėnesiais jos ilsisi ir maitinasi prieš tęsdamos kelionę į žiemojimo vietas ir atgal į perimvietes. Jos taip pat ilgesniam laikui apsistoja Vidurio Lietuvoje, Metelių regioninio parko ežeruose, kai kuriuose žuvininkystės tvenkiniuose. Labai svarbu išsaugoti šių šlapynių tinklą, kad kelionė link žiemojimo vietų gulbėms būtų svetinga“, – sako vienas iš ekspedicijos „Gulbių skrydis” organizatorių Lietuvoje, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Pastaraisiais metais mažųjų gulbių Europos populiacija sumažėjo nuo 29 000 porų 1995 m. iki vos 18 000 porų 2010 m. Mokslininkai iki šiol nežino tikrųjų grakščiųjų paukščių nykimo priežasčių. Spėjama, kad paukščiai intensyviai medžiojami priešmigracinių sankaupų vietose Rusijos šiaurėje. Tai patvirtina ir paukščių rentgeno analizės metu jų kūnuose aptikti medžiokliniai šratai. Kitos galimos priežastys – šlapynių nykimas, jų sausinimas, globali klimato kaita ir kt.

Garsus gamtos fotografas Marius Čepulis, tapęs ekspedicijos „Gulbių skrydis“ globėju Lietuvoje, apie mažosios gulbės reikšmę sako: „Kiekviena rūšis pasauliui yra milžiniškos reikšmės. Mūsų pasaulis yra kaip žaidimo „Jenga” kaladėlių bokštas, kuriame jau pusės kaladėlių nebėra, ir kuris bet kuriuo momentu gali sugriūti. Rūšys nyksta milžinišku greičiu. Ir kas žino, ar mažoji gulbė nebus ta paskutinė kaladėlė?..“

Siekdama išsiaiškinti tikrąsias grėsmes mažosioms gulbėms bei pakviesti vietos bendruomenes diskutuoti apie paukščių apsaugą, ekspedicija „Gulbių skrydis“ pasiryžo sudėtingai, 7000 km besitęsiančiai, kelionei per 11 šalių. Parasparnininkė Sacha Dench rugsėjo 19 d. pradėjo savo kelionę arktinėje Rusijoje, vėliau prie jos prisijungė gausi antžeminė komanda. Dėl Sachos Dench kelio traumos ekspedicija šiuo metu sustojo Rusijoje. Po kelių dienų, moteris gulbė tikisi vėl pakilti.

Ekspedicijos komanda planuoja spalio 28 d. lankytis Lietuvoje ir susitikti su Šilutės Vydūno gimnazijos auklėtiniais bei Šilutės apylinkių gyventojais.

„Net neabejojame, kad ekspedicijos komanda prikaustys šilutiškių dėmesį. Į susitikimus atvykusiųjų lauks įstabūs vaizdai ir neįtikėtinos istorijos. Sacha Dench jau pareiškė norą dalyvauti susitikime ir žadėjo daryti viską, kad į jį spėtų“, – sakė vienas iš ekspedicijos „Gulbių skrydis” organizatorių Lietuvoje, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Karščiausias ekspedicijos naujienas galite sekti ekspedicijos svetainėje www.flightoftheswans.org), socialiniuose tinkluose Twitter, Facebook bei Instagram. Apie kelionės eigą informuoja ir projekto partneriai Lietuvoje – Baltijos aplinkos forumas, Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centras.

Informacijos apie ekspediciją, renginius Lietuvoje gali suteikti Rita Norvaišaitė, Baltijos aplinkos forumas, tel. 8 622 37 720, rita.norvaisaite@bef.lt

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite