Lietuvoje minėta Pagarbos mokesčių mokėtojams diena, kuri nežinia kada ateis…

Vakar, gegužės 11 dieną, šalyje oficialiai minint simbolinę Pagarbos mokesčių mokėtojų dieną, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipė dėmesį į vis dar gyventojams ir verslui tenkančią sunkią administracinę naštą. Instituto analizė parodė, kad skelbiama informacija apie biurokratijos sumažinimą, daugeliu atveju tėra „popierinė“.

Elena Leontjeva.

„Šiandien, pagerbdami mokesčių mokėtojus ir dėkodami jiems, norime sutelkti dėmesį į vis dar labai didelę administracinę naštą, kuri yra netiesioginis mokestis, trukdantis veikti, brangiai kainuojantis. Iškilus  krizei dar aiškiau pamatėme didžiulę administracinę naštą. Įsitikinome, kaip svarbu žmonėms greitas ir paprastas valstybės funkcijų administravimas. Jokios Vyriausybės pagalbos priemonės ilguoju laikotarpiu nepadės, jei laisvė veikti bus prispausta reguliavimų naštos, o pačios priemonės strigs biurokratijos spąstuose“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Vyriausybė oficialiose ataskaitose skelbia, kad administracinė našta verslui pernai buvo sumažinta 12,8 mln. eurų, o per pastaruosius šešerius metus daugiau nei 122 mln. eurų. Visgi, kiti pačios valdžios institucijų atliekami tyrimai rodo, kad tam tikrose situacijose gyventojai ir verslas susiduria ir su administracinės naštos didėjimu.

Pavyzdžiui, administracinės naštos mažinimo stebėsenos ataskaitose oficialiai teigiama, kad galimybė nebepildyti popierinių kasos aparatų žurnalų turėjo sumažinti administracinę naštą šalies įmonėms 70 mln. eurų, tačiau prisitaikymo prie naujos tvarkos išlaidos – daugiau kaip 68 milijonai, neįtraukiamos. Panaši situacija su išmaniąja mokesčių administravimo sistema. Ji turėjo atnešti naudos už 44 mln., tačiau auditas parodė, kad nauda buvo mažesnė nei milijonas. Diegiant Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) Aplinkos ministerija skaičiavo, jog mėnesinis pakuočių apskaitos žurnalo pildymas įmonėms užtruks mažiau kaip 3 val., tačiau jį jau įdiegus, apklausti praktikai teigė, kad tam kas mėnesį užtrunka kur kas ilgiau – pusdienį. Kiek kainavo įmonėms prisitaikyti prie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) – nevertinta iš viso.

Ieva Valeškaitė.

„Bandant spręsti įvairias viešojo gyvenimo problemas – nuo produktų saugumo, aplinkosaugos iki kovos su „šešėliu“ – kuriami nauji reguliavimai. Tada jie taisomi, tobulinami, o blogiausia, kad dažnai kurpiami papildomi. Savireguliacinės alternatyvos, paskatos ekonomikos dalyvių elgesio pokyčiams, švietimas – nepakankamai išnaudojamos, dėl to ir įvairios apklausos rodo, kad gyventojai nejaučia, kad mažėtų popierizmo“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Tai, kad brangiai kainuojančią naštą galima mažinti, rodo situacija savivaldybėse. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad iš savivaldybių lygmens teisės aktų kylanti administracinė našta skirtingose savivaldybėse vienai įmonei gali kainuoti keturis kartus brangiau nei kitose. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad iš savivaldybės lygmens teisės aktų kylanti reguliavimo našta vienai įmonei Vilniaus m. vidutiniškai siekė 39,5 tūkst. eurų, Kaune – apie 20,7 tūkst., Druskininkuose – 10,3 tūkst., o Visagine – beveik 37,8 tūkst.

Taip pat Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais skaičiuojamas Biurokratijos indeksas parodė, kad administraciniams formalumams – deklaracijoms, statistinėms ataskaitoms ir kitiems  dokumentams pildyti – mažoms Lietuvos įmonėms pernai teko skirti apie 244 val.

„Deja, tarp verslo ir jį prižiūrinčių institucijų, vis dar žioji milžiniška tarpusavio supratimo praraja. Valdžios tikslas turėtų būti užtikrinti, kad mokesčių įstatymai būtų kokybiški, efektyvūs, o netiesioginio, bet brangaus mokesčio – biurokratijos, būtų minimaliai. Reikia suprasti, kad ji ypač sunkiai gula ant smulkaus verslo, savarankiškai dirbančiųjų, kai tas pats žmogus būna ir vadovas, ir finansininkas, ir pardavėjas“, – sako I. Valeškaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kiekvienais metais tradiciškai skaičiuodavo ir simbolinę laisvės nuo mokesčių dieną. Pernai simbolinė diena, kiek ilgai statistiniam mokesčių mokėtojui reikia dirbti tam, kad sumokėtų visus mokesčius buvo gegužės 20 d. Šiemet šios dienos neįmanoma apskaičiuoti dėl susidariusios ekonominės padėties. Paprastai tariant, simbolinė laisvės nuo mokesčių diena skaičiuojama kaip valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis.

„Šiandien bet koks bandymas prognozuoti BVP yra panašesnis į spėliojimą. Iki šiol nežinome, kokio ekonomikos nuosmukio scenarijaus galime tikėtis (V, U, L o galbūt netgi W formos). Valstybės biudžeto išlaidos irgi bus didesnės, nei prognozuota metų pradžioje – tam jau skolinamasi, o kokios jos bus tiksliai – paaiškės tik metų pabaigoje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokesčių ekspertė.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2018 m.

 

Analizę „Reguliavimo našta – mažinti „popierizmą“ ne ant popieriaus“ skaityti galima čia.

 Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau keliauja į Šilutės H. Šojaus muziejų

Laba diena, turime džiugią žinią! Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau ruošia roges ir elnius kelionei į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Kalėdų senelis visų – mažų ir didelių draugų lauks gruodžio 11 ir 18 d. nuo 10:00 iki 16:00 val., o pagalbininkė Kalėdų Senelio rezidenciją aprodys gruodžio 10 ir 16 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Visus pasitiksime su dovanėlėmis ir šventine nuotaika, o susitikimo akimirkos bus įamžintos nuotrauka. Įėjimo kaina 5 eurai. Išsami informacija tel. 8 682 29145, 8

Švėkšnoje kuriama „Stebuklinga kalėdinė žydinti pieva“

Švėkšnos seniūnijos gyventojai, jauni ir brandaus amžiaus, ruošiasi artėjančioms didžiosioms metų šventėms – Kalėdinės eglės įžiebimui tradicinėje miestelio vietoje šalia šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Ir ne tik… Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad eglė būsianti karkasinė, kaip jau įprasta, ne žaliaskarė: „Prisidedame prie medžių išsaugojimo…“ Eglę planuojama įžiebti gruodžio 16 d. 16.30 val. Puošimo darbai prasidės gruodžio 8 d. „Jeigu COVID-19 neplis, jeigu šiek tiek nurimusi banga nepakils, ruošiamės švęsti prie eglės. Susirenka žmonės. Savaitę iki eglės įžiebimo švėkšniškiai puoš

Šilutėje duris atvers paramos valgykla

Šia gera žinia pasidalino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Tik prieš keliolika metų Šilutėje nepasiturintys gyventojai gaudavo talonus ir eidavo pavalgyti nemokamų pietų į „Šilutės baldų“ valgyklą. Vėliau tokios paramos nebuvo, o artėjant Kalėdų šventėms Savivaldybė kviečia į paramos valgyklos atidarymą. Tilps 20 žmonių Iš A. Šimelionio išgirdome prašymą neviešinti šios valgyklos atidarymo datos, nes ten pavalgyti būsią tik 20 vietų, jeigu susirinktų gausiai, būtų nesmagu palikti žmones už durų. Valgyklos atidarymo renginys planuojamas lapkričio pabaigoje. 

Taip pat skaitykite