Lietuvoje minėta Pagarbos mokesčių mokėtojams diena, kuri nežinia kada ateis…

Vakar, gegužės 11 dieną, šalyje oficialiai minint simbolinę Pagarbos mokesčių mokėtojų dieną, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipė dėmesį į vis dar gyventojams ir verslui tenkančią sunkią administracinę naštą. Instituto analizė parodė, kad skelbiama informacija apie biurokratijos sumažinimą, daugeliu atveju tėra „popierinė“.

Elena Leontjeva.

„Šiandien, pagerbdami mokesčių mokėtojus ir dėkodami jiems, norime sutelkti dėmesį į vis dar labai didelę administracinę naštą, kuri yra netiesioginis mokestis, trukdantis veikti, brangiai kainuojantis. Iškilus  krizei dar aiškiau pamatėme didžiulę administracinę naštą. Įsitikinome, kaip svarbu žmonėms greitas ir paprastas valstybės funkcijų administravimas. Jokios Vyriausybės pagalbos priemonės ilguoju laikotarpiu nepadės, jei laisvė veikti bus prispausta reguliavimų naštos, o pačios priemonės strigs biurokratijos spąstuose“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Vyriausybė oficialiose ataskaitose skelbia, kad administracinė našta verslui pernai buvo sumažinta 12,8 mln. eurų, o per pastaruosius šešerius metus daugiau nei 122 mln. eurų. Visgi, kiti pačios valdžios institucijų atliekami tyrimai rodo, kad tam tikrose situacijose gyventojai ir verslas susiduria ir su administracinės naštos didėjimu.

Pavyzdžiui, administracinės naštos mažinimo stebėsenos ataskaitose oficialiai teigiama, kad galimybė nebepildyti popierinių kasos aparatų žurnalų turėjo sumažinti administracinę naštą šalies įmonėms 70 mln. eurų, tačiau prisitaikymo prie naujos tvarkos išlaidos – daugiau kaip 68 milijonai, neįtraukiamos. Panaši situacija su išmaniąja mokesčių administravimo sistema. Ji turėjo atnešti naudos už 44 mln., tačiau auditas parodė, kad nauda buvo mažesnė nei milijonas. Diegiant Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) Aplinkos ministerija skaičiavo, jog mėnesinis pakuočių apskaitos žurnalo pildymas įmonėms užtruks mažiau kaip 3 val., tačiau jį jau įdiegus, apklausti praktikai teigė, kad tam kas mėnesį užtrunka kur kas ilgiau – pusdienį. Kiek kainavo įmonėms prisitaikyti prie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) – nevertinta iš viso.

Ieva Valeškaitė.

„Bandant spręsti įvairias viešojo gyvenimo problemas – nuo produktų saugumo, aplinkosaugos iki kovos su „šešėliu“ – kuriami nauji reguliavimai. Tada jie taisomi, tobulinami, o blogiausia, kad dažnai kurpiami papildomi. Savireguliacinės alternatyvos, paskatos ekonomikos dalyvių elgesio pokyčiams, švietimas – nepakankamai išnaudojamos, dėl to ir įvairios apklausos rodo, kad gyventojai nejaučia, kad mažėtų popierizmo“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Tai, kad brangiai kainuojančią naštą galima mažinti, rodo situacija savivaldybėse. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad iš savivaldybių lygmens teisės aktų kylanti administracinė našta skirtingose savivaldybėse vienai įmonei gali kainuoti keturis kartus brangiau nei kitose. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad iš savivaldybės lygmens teisės aktų kylanti reguliavimo našta vienai įmonei Vilniaus m. vidutiniškai siekė 39,5 tūkst. eurų, Kaune – apie 20,7 tūkst., Druskininkuose – 10,3 tūkst., o Visagine – beveik 37,8 tūkst.

Taip pat Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais skaičiuojamas Biurokratijos indeksas parodė, kad administraciniams formalumams – deklaracijoms, statistinėms ataskaitoms ir kitiems  dokumentams pildyti – mažoms Lietuvos įmonėms pernai teko skirti apie 244 val.

„Deja, tarp verslo ir jį prižiūrinčių institucijų, vis dar žioji milžiniška tarpusavio supratimo praraja. Valdžios tikslas turėtų būti užtikrinti, kad mokesčių įstatymai būtų kokybiški, efektyvūs, o netiesioginio, bet brangaus mokesčio – biurokratijos, būtų minimaliai. Reikia suprasti, kad ji ypač sunkiai gula ant smulkaus verslo, savarankiškai dirbančiųjų, kai tas pats žmogus būna ir vadovas, ir finansininkas, ir pardavėjas“, – sako I. Valeškaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kiekvienais metais tradiciškai skaičiuodavo ir simbolinę laisvės nuo mokesčių dieną. Pernai simbolinė diena, kiek ilgai statistiniam mokesčių mokėtojui reikia dirbti tam, kad sumokėtų visus mokesčius buvo gegužės 20 d. Šiemet šios dienos neįmanoma apskaičiuoti dėl susidariusios ekonominės padėties. Paprastai tariant, simbolinė laisvės nuo mokesčių diena skaičiuojama kaip valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis.

„Šiandien bet koks bandymas prognozuoti BVP yra panašesnis į spėliojimą. Iki šiol nežinome, kokio ekonomikos nuosmukio scenarijaus galime tikėtis (V, U, L o galbūt netgi W formos). Valstybės biudžeto išlaidos irgi bus didesnės, nei prognozuota metų pradžioje – tam jau skolinamasi, o kokios jos bus tiksliai – paaiškės tik metų pabaigoje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokesčių ekspertė.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2018 m.

 

Analizę „Reguliavimo našta – mažinti „popierizmą“ ne ant popieriaus“ skaityti galima čia.

 Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

4 būdai, kaip įsirengti maksimaliai patogią svetainę

Nepaisant to, kokia stilinga ir estetiška bebūtų svetainė, itin svarbu joje patogumas. Komfortiški ir patogiai išdėstyti baldai, apgalvotai priderinti aksesuarai ir kitos detalės leidžia pasimėgauti idealiu komfortu. Į ką verta atkreipti dėmesį, norint tai įgyvendinti savo namuose? 1. Kurkite įvairiems poreikiams pritaikytą sėdėjimo zoną Svetainėje dažnai leidžiamas laisvalaikis su šeima ir draugais. Joje ne tik ilsimasi, bet ir pramogaujama: žiūrimi filmai, žaidžiami kompiuteriniai žaidimai ir panašiai. Tam, kad šiomis veiklomis užsiimti būtų patogu, reikalingi sėdimieji baldai. Todėl svetainė daugeliu atveju

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo