Lietuvoje minėta Pagarbos mokesčių mokėtojams diena, kuri nežinia kada ateis…

Vakar, gegužės 11 dieną, šalyje oficialiai minint simbolinę Pagarbos mokesčių mokėtojų dieną, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipė dėmesį į vis dar gyventojams ir verslui tenkančią sunkią administracinę naštą. Instituto analizė parodė, kad skelbiama informacija apie biurokratijos sumažinimą, daugeliu atveju tėra „popierinė“.

Elena Leontjeva.

„Šiandien, pagerbdami mokesčių mokėtojus ir dėkodami jiems, norime sutelkti dėmesį į vis dar labai didelę administracinę naštą, kuri yra netiesioginis mokestis, trukdantis veikti, brangiai kainuojantis. Iškilus  krizei dar aiškiau pamatėme didžiulę administracinę naštą. Įsitikinome, kaip svarbu žmonėms greitas ir paprastas valstybės funkcijų administravimas. Jokios Vyriausybės pagalbos priemonės ilguoju laikotarpiu nepadės, jei laisvė veikti bus prispausta reguliavimų naštos, o pačios priemonės strigs biurokratijos spąstuose“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Vyriausybė oficialiose ataskaitose skelbia, kad administracinė našta verslui pernai buvo sumažinta 12,8 mln. eurų, o per pastaruosius šešerius metus daugiau nei 122 mln. eurų. Visgi, kiti pačios valdžios institucijų atliekami tyrimai rodo, kad tam tikrose situacijose gyventojai ir verslas susiduria ir su administracinės naštos didėjimu.

Pavyzdžiui, administracinės naštos mažinimo stebėsenos ataskaitose oficialiai teigiama, kad galimybė nebepildyti popierinių kasos aparatų žurnalų turėjo sumažinti administracinę naštą šalies įmonėms 70 mln. eurų, tačiau prisitaikymo prie naujos tvarkos išlaidos – daugiau kaip 68 milijonai, neįtraukiamos. Panaši situacija su išmaniąja mokesčių administravimo sistema. Ji turėjo atnešti naudos už 44 mln., tačiau auditas parodė, kad nauda buvo mažesnė nei milijonas. Diegiant Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) Aplinkos ministerija skaičiavo, jog mėnesinis pakuočių apskaitos žurnalo pildymas įmonėms užtruks mažiau kaip 3 val., tačiau jį jau įdiegus, apklausti praktikai teigė, kad tam kas mėnesį užtrunka kur kas ilgiau – pusdienį. Kiek kainavo įmonėms prisitaikyti prie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) – nevertinta iš viso.

Ieva Valeškaitė.

„Bandant spręsti įvairias viešojo gyvenimo problemas – nuo produktų saugumo, aplinkosaugos iki kovos su „šešėliu“ – kuriami nauji reguliavimai. Tada jie taisomi, tobulinami, o blogiausia, kad dažnai kurpiami papildomi. Savireguliacinės alternatyvos, paskatos ekonomikos dalyvių elgesio pokyčiams, švietimas – nepakankamai išnaudojamos, dėl to ir įvairios apklausos rodo, kad gyventojai nejaučia, kad mažėtų popierizmo“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Tai, kad brangiai kainuojančią naštą galima mažinti, rodo situacija savivaldybėse. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad iš savivaldybių lygmens teisės aktų kylanti administracinė našta skirtingose savivaldybėse vienai įmonei gali kainuoti keturis kartus brangiau nei kitose. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad iš savivaldybės lygmens teisės aktų kylanti reguliavimo našta vienai įmonei Vilniaus m. vidutiniškai siekė 39,5 tūkst. eurų, Kaune – apie 20,7 tūkst., Druskininkuose – 10,3 tūkst., o Visagine – beveik 37,8 tūkst.

Taip pat Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais skaičiuojamas Biurokratijos indeksas parodė, kad administraciniams formalumams – deklaracijoms, statistinėms ataskaitoms ir kitiems  dokumentams pildyti – mažoms Lietuvos įmonėms pernai teko skirti apie 244 val.

„Deja, tarp verslo ir jį prižiūrinčių institucijų, vis dar žioji milžiniška tarpusavio supratimo praraja. Valdžios tikslas turėtų būti užtikrinti, kad mokesčių įstatymai būtų kokybiški, efektyvūs, o netiesioginio, bet brangaus mokesčio – biurokratijos, būtų minimaliai. Reikia suprasti, kad ji ypač sunkiai gula ant smulkaus verslo, savarankiškai dirbančiųjų, kai tas pats žmogus būna ir vadovas, ir finansininkas, ir pardavėjas“, – sako I. Valeškaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kiekvienais metais tradiciškai skaičiuodavo ir simbolinę laisvės nuo mokesčių dieną. Pernai simbolinė diena, kiek ilgai statistiniam mokesčių mokėtojui reikia dirbti tam, kad sumokėtų visus mokesčius buvo gegužės 20 d. Šiemet šios dienos neįmanoma apskaičiuoti dėl susidariusios ekonominės padėties. Paprastai tariant, simbolinė laisvės nuo mokesčių diena skaičiuojama kaip valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis.

„Šiandien bet koks bandymas prognozuoti BVP yra panašesnis į spėliojimą. Iki šiol nežinome, kokio ekonomikos nuosmukio scenarijaus galime tikėtis (V, U, L o galbūt netgi W formos). Valstybės biudžeto išlaidos irgi bus didesnės, nei prognozuota metų pradžioje – tam jau skolinamasi, o kokios jos bus tiksliai – paaiškės tik metų pabaigoje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokesčių ekspertė.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2018 m.

 

Analizę „Reguliavimo našta – mažinti „popierizmą“ ne ant popieriaus“ skaityti galima čia.

 Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė

 

 

Hits: 100

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite