Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Ugniagesys savanoris Gabrielius Česonis

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių.

„Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius.

Jo teigimu, kita dalis – 25 proc. – savanorių mūsų šalies savivaldybėse telkia vietos gyventojus aktyviau įgyvendinant gaisrų prevencijos priemones, saugant nuo gaisrų žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir aplinką. Jie taip pat organizuoja priešgaisrinės saugos mokymus, aiškina gaisrų priežastis ir supažindina su priešgaisrinės saugos reikalavimais.

PAGD duomenys rodo, kad daugiausia savanorių dirba ne didžiuosiuose šalies miestuose, o Skuodo, Jonavos, Naujosios Akmenės, Jurbarko, Varėnos ir Telšių rajonuose.

Po mokymų – gesinti gaisrų

Pasak K.Lukošiaus, Lietuvos žmones tapti ugniagesiais savanoriais paskatina itin skirtingi dalykai. „Vieniems svarbu rūpintis bendruomene, prisiimti atsakomybę už artimųjų ir aplinkinių gerovę. Kiti nori tapti pavyzdžiu aplinkiniams.  Pastebime, kad nemažai žmonių savanoriauti pradeda norėdami patirti veiklos ekstremalumą. Vidurinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai dažnai savanoriais tampa norėdami pasitikrinti, ar ugniagesio gelbėtojo profesija gali būti jų gyvenimo kelias. Taip pat vis daugėja tų, kurie nori tiesiog gelbėti žmones“, – pasakojo PAGD vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad jokių ugniagesių savanorių skaičiaus apribojimų nėra, todėl visi norintieji jais tapti, yra laukiami ir gali prisijungti prie Lietuvos ugniagesių gelbėtojų.

K.Lukošiaus teigimu, ugniagesiai savanoriai šiai veiklai atsakingai ruošiami. „Jie mokosi ir teorijos, ir praktikos, kurią įgyja bendradarbiaudami su statutiniais ugniagesiais gelbėtojais. Mokymai užbaigiami egzaminu, kurį išlaikę žmonės prisijungia prie ugniagesių gelbėtojų komandų ir pradeda budėjimus. Kartą per 4 metus ugniagesiai savanoriai privalo tobulinti kvalifikaciją kursuose ir pratybose“, – sakė PAGD direktorius.

Ugniagesiams savanoriams, už kiekvieną sugaištą valandą, mokamas ne didesnis kaip 1 proc. Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.

Atvedė noras padėti kitiems

Verslo bendrovės rinkodaros vadovas Gabrielius Česonis, vos prieš kelias savaites išlaikęs egzaminą, tapo ugniagesiu savanoriu.

„Man patinka padėti žmonėms, kuriems išties reikia pagalbos. Ne kartą važiuodamas esu sustojęs transporto priemonių avarijos vietoje. Moku suteikti pirmąją pagalbą, todėl pamatęs nelaimę niekada nedvejoju. Tokiose situacijose padėti kitiems man išties svarbu, todėl tai įprasminau tapęs šauliu, o dabar  – savanoriu ugniagesiu“, – kalbėjo G. Česonis.

Dalyvaudamas kelis mėnesius trukusioje ugniagesių savanorių rengimo programoje jis įgijo teorinių žinių ir praktikos. „Metodinė medžiaga padeda suprasti, o praktika – išmokti. Praktikos metu eidavau į ugniagesių komandą, ten dirbantys vyrai daugiau nei galėjau tikėtis mane mokė ir supažindino su savo darbu. Mokydamasis pajutau, kad tai tik maža dalelė to, ką galiu gauti tapęs ugniagesiu savanoriu“, – sakė G.Česonis.

Jo teigimu, net ir neplanuojant tapti ugniagesiu savanoriu šiuose mokymuose sužinoti dalykai ir įgyti įgūdžiai yra labai svarbūs. „Gyvenime jų bet kada gali prireikti. Juk sėdime dauguma prie kompiuterių ir mažai kokių naujų įgūdžių daugiau beįgyjame. Mano gyvenimui suteikia prasmę žinojimas, jog kritinėse situacijose galėsiu padėti kitiems, kad nepasimesiu bei mokėsiu tinkamai reaguoti. To ir siekiau tapdamas ugniagesiu savanoriu“, – kalbėjo G.Česonis.

Jis kiekvieną ugniagesių gelbėtojų iškvietimą palygino su lygtimi. „Kiekviena nelaimė – tai vis kiti kintamieji, kitos aplinkybės ir netikėtumai, todėl kaskart ugniagesiai gelbėtojai turi sudėlioti ir išspręsti vis naują lygtį. Labai svarbu kiekvieną kartą tinkamai improvizuoti, t.y., skirtingose situacijose gebėti priimti geriausią sprendimą ir galvoti apie žingsnį į priekį. Visada šiame darbe atsiranda aplinkybės, kurios neleidžia veikti pagal iš anksto numatytą planą. Tokį darbą dirbant žmogus visada juda pirmyn ir nesustabarėja“,  – kalbėjo ugniagesiu savanoriu tapęs vyras.

Pagrindinio darbo G. Česonis tikrai neketina atsisakyti, tačiau savaitgalio dieną ar vakarais jis ketina prisijungti  prie ugniagesių gelbėtojų komandos ir drauge su ja vykti į iškvietimus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inf. 

Hits: 331

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Policija praneša

Tauragės AVPK praneša, kad Pagėgių savivaldybėje pranešimų apie nusikalstamas veikas neužregistruota. Tuo tarpu Šilutės r. savivaldybėje jų gauta. Kovo 6 d. apie 16.20 val. kelyje ties Juknaičiais sustabdytas automobilis PEUGEOT, kurį vairavo neblaivus (2,55 prom.) vyras, gim. 1996 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. d. 19.40 val. prie parduotuvės Macikų k. du jauni vyrai sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (3,59 prom.) 32-ejų metų vyrui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. Kovo 7 d. gautas dvidešimtmečio

Šveicarai referendume sprendžia, ar uždrausti burkas

Ženeva, kovo 7 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Šveicarija referendume balsuoja, ar uždrausti dėvėti burkas – visą kūną dengiančius musulmonių moterų drabužius – bei kitus viso veido apdangalus. Siūloma, kad, išskyrus kelias išimtis, visiems gyventojams būtų draudžiama viešose vietose dengti savo veidus. Tokį pasiūlymą pateikė dešiniųjų pažiūrų antiislamistinė grupė, kuriai 2009 metais referendume pavyko pasiekti, kad būtų uždrausta naujų minaretų statyba šioje šalyje. Panašūs burkų draudimai jau galioja Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Nors iš pradžių gyventojai šią iniciatyvą užtikrintai palaikė, dabar, remiantis

Lietuvos zoologijos sodas atveria vartus lankytojams     

  Po beveik 5 mėnesių pertraukos, šeštadienį, kovo 6 d., 9:00 val., Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas vėl atveria vartus lankytojams. Tiesa, neilgam, greitu metu zoologijos sodas užsidarys du metus truksiančiai renovacijai. Tad visi norintys apsilankyti istoriniame zoologijos sode ir atsisveikinti su savo mylimais gyvūnais prieš jiems išvykstant, kviečiami suskubti. Atvykę į zoologijos sodą lankytojai vėl galės gėrėtis įspūdingais laukiniais gyvūnais. Zoologijos sodo svečių laukia gausus būrys kanopinių žvėrių – stumbrai, lamos, kupranugariai, vaikų numylėtinės – kamerūno ožkytės. Taip pat

Moteris pervedė sukčiams per 22 tūkst. eurų

Kaunas, kovo 7 d. (ELTA). Šeštadienį į Kauno policiją kreipėsi moteris, kuri nurodė per kelis mėnesius į sąskaitas bankuose sukčiams pervedusi 22 038 eurus. Policijos departamento pranešime sakoma, kad 15 val. 51 min. į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris (g. 1951 m.), kuri nurodė šiuos pinigus sukčiams į tris skirtingas užsienio bankų sąskaitas pervedusi laikotarpiu nuo sausio 5 d. iki kovo 5 d. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daiva Krunglevičienė (ELTA)   Dėmesio – saugokitės sukčių siunčiamų pranešimų Hits: 0

Taip pat skaitykite