Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Ugniagesys savanoris Gabrielius Česonis

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių.

„Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius.

Jo teigimu, kita dalis – 25 proc. – savanorių mūsų šalies savivaldybėse telkia vietos gyventojus aktyviau įgyvendinant gaisrų prevencijos priemones, saugant nuo gaisrų žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir aplinką. Jie taip pat organizuoja priešgaisrinės saugos mokymus, aiškina gaisrų priežastis ir supažindina su priešgaisrinės saugos reikalavimais.

PAGD duomenys rodo, kad daugiausia savanorių dirba ne didžiuosiuose šalies miestuose, o Skuodo, Jonavos, Naujosios Akmenės, Jurbarko, Varėnos ir Telšių rajonuose.

Po mokymų – gesinti gaisrų

Pasak K.Lukošiaus, Lietuvos žmones tapti ugniagesiais savanoriais paskatina itin skirtingi dalykai. „Vieniems svarbu rūpintis bendruomene, prisiimti atsakomybę už artimųjų ir aplinkinių gerovę. Kiti nori tapti pavyzdžiu aplinkiniams.  Pastebime, kad nemažai žmonių savanoriauti pradeda norėdami patirti veiklos ekstremalumą. Vidurinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai dažnai savanoriais tampa norėdami pasitikrinti, ar ugniagesio gelbėtojo profesija gali būti jų gyvenimo kelias. Taip pat vis daugėja tų, kurie nori tiesiog gelbėti žmones“, – pasakojo PAGD vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad jokių ugniagesių savanorių skaičiaus apribojimų nėra, todėl visi norintieji jais tapti, yra laukiami ir gali prisijungti prie Lietuvos ugniagesių gelbėtojų.

K.Lukošiaus teigimu, ugniagesiai savanoriai šiai veiklai atsakingai ruošiami. „Jie mokosi ir teorijos, ir praktikos, kurią įgyja bendradarbiaudami su statutiniais ugniagesiais gelbėtojais. Mokymai užbaigiami egzaminu, kurį išlaikę žmonės prisijungia prie ugniagesių gelbėtojų komandų ir pradeda budėjimus. Kartą per 4 metus ugniagesiai savanoriai privalo tobulinti kvalifikaciją kursuose ir pratybose“, – sakė PAGD direktorius.

Ugniagesiams savanoriams, už kiekvieną sugaištą valandą, mokamas ne didesnis kaip 1 proc. Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.

Atvedė noras padėti kitiems

Verslo bendrovės rinkodaros vadovas Gabrielius Česonis, vos prieš kelias savaites išlaikęs egzaminą, tapo ugniagesiu savanoriu.

„Man patinka padėti žmonėms, kuriems išties reikia pagalbos. Ne kartą važiuodamas esu sustojęs transporto priemonių avarijos vietoje. Moku suteikti pirmąją pagalbą, todėl pamatęs nelaimę niekada nedvejoju. Tokiose situacijose padėti kitiems man išties svarbu, todėl tai įprasminau tapęs šauliu, o dabar  – savanoriu ugniagesiu“, – kalbėjo G. Česonis.

Dalyvaudamas kelis mėnesius trukusioje ugniagesių savanorių rengimo programoje jis įgijo teorinių žinių ir praktikos. „Metodinė medžiaga padeda suprasti, o praktika – išmokti. Praktikos metu eidavau į ugniagesių komandą, ten dirbantys vyrai daugiau nei galėjau tikėtis mane mokė ir supažindino su savo darbu. Mokydamasis pajutau, kad tai tik maža dalelė to, ką galiu gauti tapęs ugniagesiu savanoriu“, – sakė G.Česonis.

Jo teigimu, net ir neplanuojant tapti ugniagesiu savanoriu šiuose mokymuose sužinoti dalykai ir įgyti įgūdžiai yra labai svarbūs. „Gyvenime jų bet kada gali prireikti. Juk sėdime dauguma prie kompiuterių ir mažai kokių naujų įgūdžių daugiau beįgyjame. Mano gyvenimui suteikia prasmę žinojimas, jog kritinėse situacijose galėsiu padėti kitiems, kad nepasimesiu bei mokėsiu tinkamai reaguoti. To ir siekiau tapdamas ugniagesiu savanoriu“, – kalbėjo G.Česonis.

Jis kiekvieną ugniagesių gelbėtojų iškvietimą palygino su lygtimi. „Kiekviena nelaimė – tai vis kiti kintamieji, kitos aplinkybės ir netikėtumai, todėl kaskart ugniagesiai gelbėtojai turi sudėlioti ir išspręsti vis naują lygtį. Labai svarbu kiekvieną kartą tinkamai improvizuoti, t.y., skirtingose situacijose gebėti priimti geriausią sprendimą ir galvoti apie žingsnį į priekį. Visada šiame darbe atsiranda aplinkybės, kurios neleidžia veikti pagal iš anksto numatytą planą. Tokį darbą dirbant žmogus visada juda pirmyn ir nesustabarėja“,  – kalbėjo ugniagesiu savanoriu tapęs vyras.

Pagrindinio darbo G. Česonis tikrai neketina atsisakyti, tačiau savaitgalio dieną ar vakarais jis ketina prisijungti  prie ugniagesių gelbėtojų komandos ir drauge su ja vykti į iškvietimus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite