Lietuvoje – didžiausias žūčių keliuose sumažėjimas

Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša, kad Europos Komisija paskelbė preliminarius 2022 m. žūčių keliuose duomenis. Didžiausias sumažėjimas − daugiau nei 30 proc. − užfiksuotas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Danijoje žūčių keliuose sumažėjo 23 proc. Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje per pastaruosius trejus metus žūčių keliuose skaičius nekito arba padidėjo.

Visoje Europos Sąjungoje žūčių keliuose skaičius 2022 m., palyginus su ankstesniais metais, padidėjo 3 proc., nes eismas atsigavo po pandemijos suvaržymų. Praėjusiais metais keliuose žuvo apie 20 600 žmonių, t. y. 3 proc. daugiau negu 2021 m.

Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 46 žūtys keliuose.

Saugiausios kelionės tebėra Švedijoje ir Danijoje (atitinkamai 21 ir 26 žūtys milijonui gyventojų), o didžiausias rodiklis 2022 m. užfiksuotas Rumunijoje ir Bulgarijoje (atitinkamai 86 ir 78 žūtys milijonui gyventojų).

Europos Sąjungoje 52 proc. žūčių įvyko kaimo keliuose, 39 proc. – miestuose ir 9 proc. – greitkeliuose. Trys iš keturių žuvusiųjų keliuose (78 proc.) buvo vyrai. Automobilių keleiviai (vairuotojai ir keleiviai) sudarė 45 proc. visų žuvusiųjų keliuose, pėstieji – 18 proc., dviračių motorinių transporto priemonių (motociklų ir mopedų) naudotojai – 19 proc., o dviratininkai – 9 proc. visų žūčių.

Didelį susirūpinimą kelia dviratininkų žūtys Europos Sąjungos keliuose. Tai yra vienintelė kelių eismo dalyvių grupė, kurioje per pastarąjį dešimtmetį neužfiksuota didelio žūčių skaičiaus sumažėjimo.

Lietuvos kelių policijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Kaip apvalintų kainas?

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šioms monetoms pakeisti ir tvarkyti Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų. „Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir

Kaip sekėsi rinkimuose Klaipėdos regiono merams?

Klaipėdos regiono plėtros taryboje bus permainų. Joje dirbs ir buvusių, ir naujų merų, tarybų narių, o veikla prasidės patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus. Žinoma, ir naujosioms politikų taryboms apsisprendus, ką jos deleguos į Regiono plėtros tarybą. Klaipėdos regiono plėtros taryboje svarstomi šių savivaldybių reikalai: Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo r., Neringos savivaldybių. Ilgas kelias per kopas Šis meras eina 50-uosius metus. Jis – iš anapus marių. Buvo žvejys-motoristas, kasininkas-inspektorius, miško darbininkas. Nuo 2013 metų – meras. Baigęs Klaipėdos

Priešgaisrinės tarnybos ZIL-ams – po 30 metų…

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys jai pavaldžios Priešgaisrinės tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitą ir apsispręs, ar jai pritarus. Retai sulaukia dėmesio ši tarnyba, vadovaujama Dariaus Endzelio. Pasidomėkime ataskaita. Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinė tarnyba įregistruota 2016 m. Tarnyba vykdo pirminius gelbėjimo darbus gaisrų ir katastrofų, gamybinių avarijų metu, teikia techninę pagalbą savivaldybės organizacijoms ir gyventojams ekstremalių situacijų atvejais. Tarnyba finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto. Tarnyba yra pavaldi rajono savivaldybei, tačiau išvykusi į incidentą, ji tampa pavaldi Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai,

Nors rugsėjo 1-oji toli…

Šilutės rajono savivaldybės taryba kovo pabaigoje planuojamame posėdyje svarstys sprendimo projektą dėl švietimo įstaigų. Ketinama nustatyti  bendrojo ugdymo mokyklose, gimnazijose, Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje, Traksėdžių Šilojų mokykloje numatomą klasių skaičių, mokinių skaičių jose, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir vaikų skaičių jose, nurodant klasių jungimus. Mokyklų vadovai pateikė Švietimo ir kultūros skyriui numatomą mokinių ir klasių skaičių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičių jose 2023–2024 m. m., specialiųjų poreikių mokinių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose. Pagal pateiktą informaciją bendrojo ugdymo ir Traksėdžių Šilojų

Taip pat skaitykite