Tag Archives: mazeja

Sergančiųjų mažėja, tačiau gripo sezonas dar nesibaigė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 26 d.-kovo 3 d. (9-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 19-25 d. (8-ąją savaitę) jis siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo. Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį, t. y. 1500 atvejų

Daugiau nei penktadaliu mažės gamtinių dujų kainos

Keičiasi gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus gamtinių dujų tarifus, kurie įsigalios nuo  š. m. balandžio 1 d. „Sutartinai dirbant pavyko pasiekti, kad dujų kainos gyventojams būtų perskaičiuojamos dabar, o ne liepą. Rinkoje jos mažėja, matydami kainų pokyčius rinkoje inicijavome pokalbius su VERT ir su „Ignitis“. Paraleliai dirbame su teisiniais dokumentais, kad rinkos reguliuotojas galėtų lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius rinkoje – t. y. kainas tvirtinti ne dukart per metus ir remdamasis prognoze,

Pėstieji keliuose jaučiasi nemirtingais: atšvaitus naudojančių žmonių skaičius kasmet mažėja

Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Dėl šios priežasties tamsiuoju sezonu eismo nelaimėse nukenčia gerokai daugiau pėsčiųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, išsiskiria rūpesčiu dėl savo vaikų saugumo: mūsų šalies žmonės dažniau nei latviai ir estai atšvaitų nedėvi patys, tačiau jais aprūpina savo vaikus. Eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad atšvaito paskirtis vis dar nuvertinama, nors tamsoje jis yra efektyvi priemonė, padedanti saugoti pėsčiųjų, dviratininkų ar paspirtukininkų

Ekspertai stebi paradoksą: Lietuvai turtingėjant gyventojų pajamos mažėja

Nors valdžia nuolat džiaugiasi, kad gyvename kaip niekada gerai ir Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, o šalis turtingėja, tačiau žmonės tos gerovės nejunta – ji neatsispindi realiai, „į rankas” gaunamose gyventojų pajamose. Ta pati tendencija ir su santaupomis pensijų fonduose, kurios anksčiau ar vėliau taps gyventojo pajamomis: nuo 2019 metų Lietuvoje atsiradusių II pakopos pensijų fondų augimas, atmetus bendrąją infliaciją – praktiškai neigiamas. Į šį Lietuvoje įsivyravusį valstybės gerovės augimo ir gyventojų pajamų mažėjimo paradoksą atkreipė dėmesį žinomi visuomenininkai

Skurdas mažėja

Valstybės duomenų agentūros eksperimentinė statistika rodo, kad, vertinant 2022 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis turėtų siekti apie 19,9 proc., o tai yra 1 proc. punktu mažiau nei ankstesniais metais. Absoliutaus skurdo riba (kitaip – minimalių vartojimo poreikių dydis), lyginant 2022 m. ir 2023 m., augo kaip niekada sparčiai – beveik 33 proc. dėl itin didelės infliacijos. Anksčiau absoliuti skurdo riba kasmet augdavo vos po 2-3 proc. Nepaisant ypač spartaus absoliutaus skurdo ribos augimo, stebimas absoliutaus skurdo lygio mažėjimas,

Lietuvoje – didžiausias žūčių keliuose sumažėjimas

Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša, kad Europos Komisija paskelbė preliminarius 2022 m. žūčių keliuose duomenis. Didžiausias sumažėjimas − daugiau nei 30 proc. − užfiksuotas Lietuvoje ir Lenkijoje. Danijoje žūčių keliuose sumažėjo 23 proc. Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje per pastaruosius trejus metus žūčių keliuose skaičius nekito arba padidėjo. Visoje Europos Sąjungoje žūčių keliuose skaičius 2022 m., palyginus su ankstesniais metais, padidėjo 3 proc., nes eismas atsigavo po pandemijos suvaržymų. Praėjusiais metais keliuose žuvo apie 20 600 žmonių, t.