Lietuvoje auginamiems žirgams – Vokietijos ekspertų dėmesys

Paskutinėmis liepos dienomis Lietuvoje lankėsi Vokietijos trakėnų žirgų asociacijos delegacija. Vokietijos žirgų ekspertai, vertintojai ir veisėjai čia atvyko po sėkmingo UAB „Lietuvos žirgynas“ raitelių ir trakėnų veislės žirgų prisistatymo Vestfalų veislės arklių cente Miunsteryje – Handorfe (Vokietija) vykusiame turnyre.

Delegacija, vadovaujama trakėnų asociacijos  direktorių Larso Germanno bei Neel-Heinricho Schoofo, šios veislės žirgų istorijos tyrinėtojo Erhardo Schulte, aplankė mūsų šalies augintojus:  UAB „Lietuvos žirgyno“ Vilniaus skyrių, filialą „Nemuno žirgynas“ ir R. Bajorino veislinių žirgų ūkį.

Didelį vokiečių susidomėjimą sukėlė ne tik trakėnų žirgų veislinis branduolys, bet ir užliejamos Nemuno pievos, kur ganosi žirgai. Svečiai iš Vokietijos taip pat aplankė netoli Pagėgių savivaldybėje esantį Šereiklaukio kaimą. Šiame krašte 1730 m. tai buvęs didžiausias krašto žirgynas, kuriame auginti žirgai ir buvo trakėnų veislės pradininkai.

Eržilų darbingumo testą bus galima atlikti ir Lietuvoje

Vokietijos trakėnų veislės žirgų asociacija su UAB „Lietuvos žirgynas“ sutarė glaudžiai bendradarbiauti ne tik veisline, bet ir sportine kryptimi. Lietuviai gavo kvietimą dalyvauti Vokietijoje rengiamuose žirgų aukcionuose ir bendradarbiauti steigiant 70 dienų eržilų darbingumo testą UAB „Lietuvos žirgyne“, kuriame galės dalyvauti visoje  Europoje veisiamų jojamųjų žirgų veislių asociacijų eržilai.

Šio eržilų darbingumo testo metu įvertinamos geriausios darbinės žirgų savybės, o jam atlikti šiuo metu žirgai iš Lietuvos vežami į užsienį. Planuojama, kad darbingumo testą „Lietuvos žirgyne“ bus galima atlikti jau pavasarį.

Nugalėjo penkiamečių žirgų grupėje

Tarptautiniame trakėnų federaliniame turnyre liepos 21-24 d. Lietuvos atstovai – UAB „Lietuvos žirgyno“ raiteliai Raimonda Samušytė, Kostas Gaigalas ir Gediminas Paškevičius bei šeši trakėnų veislės šiame žirgyne išauginti žirgai su 12 šalių atstovais varžėsi klasikinio žirginio sporto šakose:  konkūruose, dailiojo jojimo, trikovės rungtyse.

Susumavus visų dienų varžybų rezultatus, penkiamečių žirgų grupėje nugalėtoja buvo pripažinta Raimonda Samušytė su žirgu Hamberis. Lietuvos raitelis Kostas Gaigalas su žirgu Habtenu užėmė pirmą vietą konkūro rungtyje, įsteigtą eržilų Horalo ir Davido atminimui pagerbti.

Primename, kad trakėnų veislės žirgas Horalas, atvestas „Nemuno žirgyne“, sėkmingai startavęs Lietuvoje ir parduotas į JAV, yra vienas iš garsiausių pasaulyje trakėnų veislės konkūrų žirgų pasaulyje.

Apie trakėnų veislę

Trakėnų žirgų veislė buvo išvesta XVIII a. viduryje, lietuviškas ir prūsiškas kumeles kryžminant su geriausiais įvairių veislių eržilais. Ši žirgų veislė išsiskiria išvystytu raumenynu, taisyklingu eksterjeru, grakštumu, gerais aliūrais ir lengvu šuoliu.

Šiandien trakėnai yra priskiriami prie nykstančių žirgų veislių. Šiemet trakėnų veislė įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą. Genofondo saugojimo funkcijas šalyje įgyvendina „Lietuvos žirgynas“ – šiuo metu žirgyne yra saugoma per 400 trakėnų žirgų ir tai pasaulyje didžiausia trakėnų veislės banda.

Pagal ŽŪM inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite