Lietuvių šventiniai įpročiai pasikeitė: vieną veiksmą atliekame net 70 proc. rečiau nei 2017-aisiais

Ką tik praūžus svarbiausioms metų šventėms, pastebimas lietuvių įpročių šventiniu laikotarpiu pokytis, apskaičiuotas pasitelkiant pastarojo dešimtmečio duomenis. Artimuosius ir draugus švenčių proga tautiečiai kasmet vis rečiau sveikina skambindami arba siųsdami SMS žinutes. Po karantino renkamės bendrauti gyvai, o gal reikšmingai daugiau naudojamės socialiniais tinklais?

„Lietuvių sveikinimo įpročiai pasikeitė tiek sutinkant Naujuosius, tiek švenčiant Kalėdas – šių švenčių dienomis kasmet skambinama pastebimai mažiau, išimtis –  Kalėdos ir Naujieji, kuriuos sutikome karantine. Pasitinkant 2023-iuosius, 00.15 val. – laiku, kuomet įprastai pasipila didžiausia sveikinimų banga – šiemet lietuviai skambino net 15 proc. mažiau nei pernai tokiu pat metu ir net 70 proc. mažiau nei 2017-aisiais.

Tiesa, visuotiniame karantine pasitinkant 2021-uosius, skambučių srautas po vidurnakčio buvo net 83 proc. didesnis nei fiksavome šiemet“, – pranešime žiniasklaidai sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

SMS mažiausiai per 10 metų

Eksperto teigimu, žmonių įpročius lemia besikeičiančios aplinkybės. „Šiemet žmonės daugiau laiko praleido gyvai švęsdami su šeima ir draugais. Todėl, tikėtina, telefonu juos sveikino rečiau. Mažiausiai skambučių „Bitės“ tinkle šiuo šventiniu laikotarpiu užfiksuota Kūčių dieną, o aktyviausiai žmonės skambino gruodžio 27 d., veikiausiai norėdami pasidalinti praėjusių Kalėdų įspūdžiais ar aptarti tarpušvenčio darbus“, – svarsto „Bitės“ technologijų direktorius.

Iki 2018-ųjų žmonės artimuosius sveikindami su Kalėdomis, dažniau siųsdavo SMS, o Naujųjų metų naktį – skambindavo. „SMS srautas šiemet, tiek per Naujuosius, tiek pirmąją ir antrąją Kalėdų dienomis buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Pasitinkant 2023-iuosius išsiųsta net 19 proc. mažiau SMS žinučių, lyginant su tuo pačiu laiku pernai“, – pastebi M. Rauba.

Jis priduria, jog analizuojant šiuos duomenis, negalima nuvertinti ir išaugusio socialinių tinklų vartojimo Lietuvoje. „Kas negali pasimatyti gyvai – vis dažniau draugus ir artimuosius, taip pat ir gyvenančius užsienyje, sveikina naudodamiesi socialiniais tinklais bei pokalbių programėlėmis, pvz., „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitomis“, – sako M. Rauba.

Šventinių skambučių mažiau, nors tinklas pažangesnis

„Bitės“ technologijų direktoriaus teigimu, retas tebeprisimena laikus, kai Naujųjų metų vidurnaktį dėl keliasdešimt kartų išaugusios tinklo apkrovos vėluodavo SMS žinutės arba nepavykdavo prisiskambinti adresatui. „Nors nuo tų laikų mus skiria tik 7-10 metų, tačiau technologiniai ir tinklo kokybės pokyčiai – milžiniški. Su tokiomis problemomis susidurdavome vyraujant ribotos talpos ir greičio 2G ir 3G ryšio tinklams. Prie ryškaus teigiamo pokyčio prisidėjo dar 2013-2015 metais visoje Lietuvoje išvystyta pažangi 4G ryšio technologija bei išplėstas 3G tinklas – visa tai leidžia jau daug metų Naujuosius pasitikti sklandžiai“, – sako M. Rauba.

Pasiruošimas didžiausioms šventėms metuose, anuomet, pasak eksperto, jų komandai užimdavo net kelias savaites. „Negana to, budėdavome ir būdavome pasirengę spręsti iškilusias tinklo problemas net ir Naujųjų naktį. Esu ne kartą tai daręs pats. Dabar tuos laikus prisimename su šypsena, nes procesai yra optimizuoti, o mūsų vidinės sistemos ir tinklai – gerokai modernesni“, – teigia jis.

M. Rauba pažymi, kad „Bitės“ 5G tinklas, pradėtas diegti ir vystyti pernai, žmonėms leis mėgautis dar spartesniu ir stabiliai kokybišku 5G tinklu visoje Lietuvoje.

Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite