Lietuvių šventiniai įpročiai pasikeitė: vieną veiksmą atliekame net 70 proc. rečiau nei 2017-aisiais

Ką tik praūžus svarbiausioms metų šventėms, pastebimas lietuvių įpročių šventiniu laikotarpiu pokytis, apskaičiuotas pasitelkiant pastarojo dešimtmečio duomenis. Artimuosius ir draugus švenčių proga tautiečiai kasmet vis rečiau sveikina skambindami arba siųsdami SMS žinutes. Po karantino renkamės bendrauti gyvai, o gal reikšmingai daugiau naudojamės socialiniais tinklais?

„Lietuvių sveikinimo įpročiai pasikeitė tiek sutinkant Naujuosius, tiek švenčiant Kalėdas – šių švenčių dienomis kasmet skambinama pastebimai mažiau, išimtis –  Kalėdos ir Naujieji, kuriuos sutikome karantine. Pasitinkant 2023-iuosius, 00.15 val. – laiku, kuomet įprastai pasipila didžiausia sveikinimų banga – šiemet lietuviai skambino net 15 proc. mažiau nei pernai tokiu pat metu ir net 70 proc. mažiau nei 2017-aisiais.

Tiesa, visuotiniame karantine pasitinkant 2021-uosius, skambučių srautas po vidurnakčio buvo net 83 proc. didesnis nei fiksavome šiemet“, – pranešime žiniasklaidai sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

SMS mažiausiai per 10 metų

Eksperto teigimu, žmonių įpročius lemia besikeičiančios aplinkybės. „Šiemet žmonės daugiau laiko praleido gyvai švęsdami su šeima ir draugais. Todėl, tikėtina, telefonu juos sveikino rečiau. Mažiausiai skambučių „Bitės“ tinkle šiuo šventiniu laikotarpiu užfiksuota Kūčių dieną, o aktyviausiai žmonės skambino gruodžio 27 d., veikiausiai norėdami pasidalinti praėjusių Kalėdų įspūdžiais ar aptarti tarpušvenčio darbus“, – svarsto „Bitės“ technologijų direktorius.

Iki 2018-ųjų žmonės artimuosius sveikindami su Kalėdomis, dažniau siųsdavo SMS, o Naujųjų metų naktį – skambindavo. „SMS srautas šiemet, tiek per Naujuosius, tiek pirmąją ir antrąją Kalėdų dienomis buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Pasitinkant 2023-iuosius išsiųsta net 19 proc. mažiau SMS žinučių, lyginant su tuo pačiu laiku pernai“, – pastebi M. Rauba.

Jis priduria, jog analizuojant šiuos duomenis, negalima nuvertinti ir išaugusio socialinių tinklų vartojimo Lietuvoje. „Kas negali pasimatyti gyvai – vis dažniau draugus ir artimuosius, taip pat ir gyvenančius užsienyje, sveikina naudodamiesi socialiniais tinklais bei pokalbių programėlėmis, pvz., „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitomis“, – sako M. Rauba.

Šventinių skambučių mažiau, nors tinklas pažangesnis

„Bitės“ technologijų direktoriaus teigimu, retas tebeprisimena laikus, kai Naujųjų metų vidurnaktį dėl keliasdešimt kartų išaugusios tinklo apkrovos vėluodavo SMS žinutės arba nepavykdavo prisiskambinti adresatui. „Nors nuo tų laikų mus skiria tik 7-10 metų, tačiau technologiniai ir tinklo kokybės pokyčiai – milžiniški. Su tokiomis problemomis susidurdavome vyraujant ribotos talpos ir greičio 2G ir 3G ryšio tinklams. Prie ryškaus teigiamo pokyčio prisidėjo dar 2013-2015 metais visoje Lietuvoje išvystyta pažangi 4G ryšio technologija bei išplėstas 3G tinklas – visa tai leidžia jau daug metų Naujuosius pasitikti sklandžiai“, – sako M. Rauba.

Pasiruošimas didžiausioms šventėms metuose, anuomet, pasak eksperto, jų komandai užimdavo net kelias savaites. „Negana to, budėdavome ir būdavome pasirengę spręsti iškilusias tinklo problemas net ir Naujųjų naktį. Esu ne kartą tai daręs pats. Dabar tuos laikus prisimename su šypsena, nes procesai yra optimizuoti, o mūsų vidinės sistemos ir tinklai – gerokai modernesni“, – teigia jis.

M. Rauba pažymi, kad „Bitės“ 5G tinklas, pradėtas diegti ir vystyti pernai, žmonėms leis mėgautis dar spartesniu ir stabiliai kokybišku 5G tinklu visoje Lietuvoje.

Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia. Naujovės taupys medikų ir pacientų laiką Šių metų vasarį buvo pakeista siuntimų išdavimo tvarka, kuri mažins administracinę naštą šeimos gydytojams ir užtikrins sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą pacientams. Joje numatyta, kad  teisės aktuose nurodytais atvejais siuntimus konsultuotis pas gydytojus specialistus gali išduoti ir bendrosios praktikos slaugytojas, išplėstinės praktikos slaugytojas arba akušeris. Be to, siuntimus

Policija: įvykiai Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gegužės 22 d. naktį buitinio konflikto metu Vilkų kampo k., Švėkšnos sen., vyras, gim. 1999 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1999 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 22 d. vėlų vakarą Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, moteris, gim. 1978 m., (tikrintis blaivumą atsisakė) sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (1,91 prom.) vyrui, gim. 1974 m. Moteris sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 22 d. prieš pusiaunaktį Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, policijos pareigūnams sodinant į

Moksleiviai laukia vasaros darbų

Šiltasis sezonas kasmet pažeria netikėtumų – šįkart sulaukta didelio mokinių susidomėjimo darbu vasarą. Užimtumo tarnybos paskelbtoje apklausoje net 1433 moksleiviai užpildė anketas dėl vasaros darbo. Tai – dvigubai daugiau nei pernai, kai anketas pateikė 703 jaunuoliai. Moksleiviai dažniausiai norėtų dirbti padavėjais, barista, auklėmis, kambarių tvarkytojais, pardavėjais, maisto gamintojais. Kai kas pageidavo darbo su senjorais, sporto klube, muziejuje, policijoje, Seime, bibliotekoje ar kazino. Besimokantį jaunimą labiau domina aptarnavimo, maitinimo ir kitos paslaugos. Mažiau aktualūs statybos ir ūkio sektoriaus darbai. Labiausiai pageidauja

Keturiems – 37 tūkstančiai eurų

Pinigų dalybos tęsiasi: šįkart Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys, ar 37 tūkt. Eurų mokesčių mokėtojų pinigų paskirsčius keturiems nevyriausybinio sektoriaus organizuojamiems renginiams. Visi šie strateginiai renginiai yra žinomi, kurie kultūrine prasme svarbesni, irgi suprantama. Ir nebe pirmą kartą kyla abejonių dėl perdėto dosnumo… VšĮ „Kintai Arts“, Kintų muzikos festivalis – 5000 eurų; Asociacija „Pamario vakarai“, Rusnės festivalis – 10 000 eurų; Visuomeninė organizacija „Forumas“ – Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas – 18 000 eurų; Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“, renginys „Vilko pėdomis“

Taip pat skaitykite