Lietuvių šventiniai įpročiai pasikeitė: vieną veiksmą atliekame net 70 proc. rečiau nei 2017-aisiais

Ką tik praūžus svarbiausioms metų šventėms, pastebimas lietuvių įpročių šventiniu laikotarpiu pokytis, apskaičiuotas pasitelkiant pastarojo dešimtmečio duomenis. Artimuosius ir draugus švenčių proga tautiečiai kasmet vis rečiau sveikina skambindami arba siųsdami SMS žinutes. Po karantino renkamės bendrauti gyvai, o gal reikšmingai daugiau naudojamės socialiniais tinklais?

„Lietuvių sveikinimo įpročiai pasikeitė tiek sutinkant Naujuosius, tiek švenčiant Kalėdas – šių švenčių dienomis kasmet skambinama pastebimai mažiau, išimtis –  Kalėdos ir Naujieji, kuriuos sutikome karantine. Pasitinkant 2023-iuosius, 00.15 val. – laiku, kuomet įprastai pasipila didžiausia sveikinimų banga – šiemet lietuviai skambino net 15 proc. mažiau nei pernai tokiu pat metu ir net 70 proc. mažiau nei 2017-aisiais.

Tiesa, visuotiniame karantine pasitinkant 2021-uosius, skambučių srautas po vidurnakčio buvo net 83 proc. didesnis nei fiksavome šiemet“, – pranešime žiniasklaidai sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

SMS mažiausiai per 10 metų

Eksperto teigimu, žmonių įpročius lemia besikeičiančios aplinkybės. „Šiemet žmonės daugiau laiko praleido gyvai švęsdami su šeima ir draugais. Todėl, tikėtina, telefonu juos sveikino rečiau. Mažiausiai skambučių „Bitės“ tinkle šiuo šventiniu laikotarpiu užfiksuota Kūčių dieną, o aktyviausiai žmonės skambino gruodžio 27 d., veikiausiai norėdami pasidalinti praėjusių Kalėdų įspūdžiais ar aptarti tarpušvenčio darbus“, – svarsto „Bitės“ technologijų direktorius.

Iki 2018-ųjų žmonės artimuosius sveikindami su Kalėdomis, dažniau siųsdavo SMS, o Naujųjų metų naktį – skambindavo. „SMS srautas šiemet, tiek per Naujuosius, tiek pirmąją ir antrąją Kalėdų dienomis buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Pasitinkant 2023-iuosius išsiųsta net 19 proc. mažiau SMS žinučių, lyginant su tuo pačiu laiku pernai“, – pastebi M. Rauba.

Jis priduria, jog analizuojant šiuos duomenis, negalima nuvertinti ir išaugusio socialinių tinklų vartojimo Lietuvoje. „Kas negali pasimatyti gyvai – vis dažniau draugus ir artimuosius, taip pat ir gyvenančius užsienyje, sveikina naudodamiesi socialiniais tinklais bei pokalbių programėlėmis, pvz., „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitomis“, – sako M. Rauba.

Šventinių skambučių mažiau, nors tinklas pažangesnis

„Bitės“ technologijų direktoriaus teigimu, retas tebeprisimena laikus, kai Naujųjų metų vidurnaktį dėl keliasdešimt kartų išaugusios tinklo apkrovos vėluodavo SMS žinutės arba nepavykdavo prisiskambinti adresatui. „Nors nuo tų laikų mus skiria tik 7-10 metų, tačiau technologiniai ir tinklo kokybės pokyčiai – milžiniški. Su tokiomis problemomis susidurdavome vyraujant ribotos talpos ir greičio 2G ir 3G ryšio tinklams. Prie ryškaus teigiamo pokyčio prisidėjo dar 2013-2015 metais visoje Lietuvoje išvystyta pažangi 4G ryšio technologija bei išplėstas 3G tinklas – visa tai leidžia jau daug metų Naujuosius pasitikti sklandžiai“, – sako M. Rauba.

Pasiruošimas didžiausioms šventėms metuose, anuomet, pasak eksperto, jų komandai užimdavo net kelias savaites. „Negana to, budėdavome ir būdavome pasirengę spręsti iškilusias tinklo problemas net ir Naujųjų naktį. Esu ne kartą tai daręs pats. Dabar tuos laikus prisimename su šypsena, nes procesai yra optimizuoti, o mūsų vidinės sistemos ir tinklai – gerokai modernesni“, – teigia jis.

M. Rauba pažymi, kad „Bitės“ 5G tinklas, pradėtas diegti ir vystyti pernai, žmonėms leis mėgautis dar spartesniu ir stabiliai kokybišku 5G tinklu visoje Lietuvoje.

Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite