„Lietuvininkų krašto spalvos: tarp praeities ir dabarties“

Taip vadinosi Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai skirtas Šilutės muziejaus renginys, į kurį susirinko šilutiškiai ir miesto svečiai, atvyko Usėnų seniūnijos etnografinis mėgėjų teatras.

Usėniškių vaidinimas. Aldonos Sapronaitienės nuotr.

Usėniškių vaidinimas.
Aldonos Sapronaitienės nuotr.

Lietuvininkų genocidas
Muziejininkė-etnografė Indrė Skablauskaitė, supažindinusi su programa, suteikė žodį kunigui Remigijui Šemekliui, kuris susirinkusiems priminė, kad spalio 16-oji 2006 metais Seimo nutarimu buvo paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Taip įamžinta 1944 metų spalį prasidėjusi sisteminga sovietinio Mažosios Lietuvos gyventojų genocido pradžia.
Išretėję dėl kryžiuočių ordino vykdyto genocido, nutautinami ilgaamžės germanizacijos, nukentėję nuo Vokietijos imperinės politikos Mažosios Lietuvos lietuvių ir prūsų ainiai patyrė ir naikinančią sovietinio genocido netektį.
Abejingų šiam senaties termino neturinčiajam nusikaltimui neturėtų būti.
Mažojoje Lietuvoje gyvenę lietuvininkai kalbėjo įvairiomis tarmėmis, XIX amžiuje į gyvenimą skverbėsi stipri germanizacija, nors jokios tautinės neapykantos tarp lietuvių ir vokiečių čia nebuvo.
Mažosios Lietuvos gyventojai XX amžiuje pergyveno daug tragiškų istorijos vingių, jų lemtis buvo daug sunkesnė, negu Didžiojoje Lietuvoje.
Antrojo pasaulinio karo audros išblaškė senuosius lietuvininkus po visą Europą ir Sibirą. 1939 m. Klaipėdos kraštą užgrobė hitlerinė Vokietija. Tačiau pati didžiausia Lietuvos tragedija prasidėjo 1944 metais, kai iš Rytų artėjant frontui vokiečių Vermachtas davė įsakymą evakuoti visus šio krašto gyventojus. Įsakymui besąlygiškai turėjo paklusti visi, už jo nevykdymą grėsė mirties bausmė.
Svetimi tarp svetimų…
Prasidėjo didysis žmonių sujudimas: vieni traukėsi anapus Nemuno savais vežimais su arkliais, kiti – jų buvo nedaug – slapstėsi savame krašte, kol sulaukė raudonųjų okupacijos. Išliko istorijos šaltiniai, kurie daug metų buvo slepiami. Juose gausu liudijimų apie raudonarmiečių plėšikavimą, vagystes, prievartavimus, pasitaikė išžudytų ištisų šeimų.
Ypač žiauriai buvo naikinami pabėgėliai. 1944 m. spalio 9 d. sovietų tankai netoli Šilutės įsiveržė į pabėgėlių kolonas kelyje ir be gailesčio jas traiškė savo vikšrais, mat čia buvo Vokietijos reicho teritorija, kur kareiviams buvo leidžiama viskas… Žuvo apie 3200 žmonių. Tolimesnis pabėgėlių kelias driekėsi per Lenkiją, Prūsiją – tolyn nuo gimtinės. Daugelis senųjų Rusnės ir Šilutės lietuvininkų po karo nebegrįžo į gimtąsias vietas. Ištisi Pamario kaimai liko tušti. Tikslių istorinių duomenų nėra, spėjama, kad apie 80 proc. visų Mažosios Lietuvos – Klaipėdos krašto žmonių nebegrįžo į savo tėviškę, o grįžusieji rado jau kitus žmones savo namuose, daugelis buvo ištremti į Sibirą.
Į šį kraštą kėlėsi ateiviai iš visos Lietuvos ir net Rusijos. Sovietų valdžia jiems teikė lengvatų. Ypač krašto gyvenimui buvo svetimi atvykėliai iš Rusijos ir Baltarusijos: kiti papročiai, estetiniai principai, bendravimo kultūra, svetima kalba.
Nuo 1958 metų į Vokietiją galėjo išvažiuoti asmenys, kurie iki 1941 metų turėjo Vokietijos pilietybę. Daug senųjų rusniškių, kintiškių, šilutiškių šeimų po didelių kliūčių, važinėjimo į Maskvą išvyko į Vakarus. Dabar jie atvyksta jau tik kaip turistai, su nostalgija prisimena čia praėjusius jaunystės metus. Jų gyvenimas irgi gali būti išreikštas žodžiais: svetimi tarp svetimų. Juk daugelis jų išvykdami net vokiečių kalbos nemokėjo…
Likę senieji lietuvininkai irgi buvo lyg vieniši medžiai laukuose. Nejauku jiems buvo gyventi su kaimynais, kurie nesuprato jų tarties, nepažino jų buities, nežinojo šio krašto istorijos.
Iš muziejaus fondų
Tądien muziejaus lankytojai buvo pakviesti apžiūrėti eksponatų iš muziejaus fondų parodą „Lietuvininkų skyvių (indų) būta visokių“. Indrė Skablauskaitė papasakojo, kad lietuvininkų namuose buvo naudojami gražūs fajansiniai ir porcelianiniai indai, kurie būdavo išdėlioti dailiai sumeistrautose indaujose. Tik porcelianiniai indai buvo naudojami retai – dažniausiai per vestuves ar šermenis.
Muziejininkė pasidžiaugė, kad praėjusiais metais buvo įsigyti du porcelianiniai indų rinkiniai. Vienas labai panašus į jau turimą, kurio nemažai indų trūksta, kitas – itin unikalus. Pasidžiaugė, galėdama juos parodyti muziejaus lankytojams. Papasakojo, kad lietuvininkės labai mėgdavo gerti kavą, dažnai net veždavosi jos specialiuose termosuose vykdamos į miestą. Papasakojo apie ypač vertingą ir brangią dovaną – sriubos dubenį su dangčiu – iš Augusto Dėvilaičio, kalbėjusio sena šišioniškių tarme (Rusnės sakytojo ir tautosakos saugotojo, mirusio 1968 metais) namų.
Vaidinimas
Apžiūrėję parodą, susirinkusieji žiūrėjo Usėnų seniūnijos etnografinio mėgėjų teatro (vad. Jūratė Daugalienė) inscenizaciją „Kitą sekmadienį“ pagal rusniškės Šarlotės Kaizer apsakymus bei Pamario krašto motyvais. Tai gana nuotaikingai papasakota istorija apie kasdieninį ano meto kaimo žmonių gyvenimą ir buitį, apkalbas, apie tai, kaip žvejys Volgemutas ragina savo žmoną sekmadienį eiti į bažnyčią, bet žmona tam moteriškai priešgyniauja – žiemą bažnyčioje šalta, o drabužius galinti pasirodyti ir turguje…
Pamario inf.

Muziejininkė-etnografė Indrė Skablauskaitė padėkojo Usėnų seniūnijos etnografinio mėgėjų teatro vadovei Jūratei Daugalienei. Birutės Morkevičienės nuotr.

Muziejininkė-etnografė Indrė Skablauskaitė padėkojo Usėnų seniūnijos etnografinio mėgėjų teatro vadovei Jūratei Daugalienei.
Birutės Morkevičienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip atrasti kokybišką sausą maistą šunims?

Šiuolaikinėje rinkoje gausu įvairių rūšių sauso šunų maisto. Tai sudaro pagrindą dvejoti, kaip rasti tą tinkamą. Tiesa, yra šeimininkų, kurie sauso maisto net neduoda savo augintiniams, tačiau anot specialistų, šuo turi gauti bent šiek tiek sauso maisto davinio. Kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam Reikia pripažinti faktą, kad šunys, kaip ir  žmonės yra skirtingi, todėl renkantis maistą, kiekvienas turi savo savitą skonį. Sausas maistas mylimiems šunims gali būti pagamintas iš įvairių maisto produktų: nuo elnienos iki daržovių, todėl atrasti

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai. Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų. Nors šiuo

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų. „Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir

Ligonių kasos vaiko sveikatos pažymėjimais ragina pasirūpinti iš anksto

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės – jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos

Taip pat skaitykite