Lietuviai vėl kepa duoną namuose

30 tonų juodos fasuotos duonos arba tiek, kiek sveria 15 suaugusių žirafų – tokį kiekį šių gaminių nuo metų pradžios kasdien parduoda lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“. Tačiau ekspertai pastebi, kad ši prekybos sritis linkusi mažėti, kadangi lietuviai pamėgo duoną kepti patys namuose. 

Naudą lemia keletas gudrybių

Nors lietuviai juodos duonos suvalgo išties daug, pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, jos pardavimai sumažėjo beveik dešimtadaliu. Tačiau toks kritimas dar nerodo, kad šių gaminių populiarumas blėsta.

„Netgi priešingai – duoną, o ypač juodą, lietuviai itin vertina ir ji vis dar užima ypatingai svarbią vietą ant mūsų stalo. Tai, kad pirkėjai šių gaminių nuperka mažiau, yra karantino pasekmė. Mūsų atlikta pirkėjų vartojimo tendencijų analizė rodo – dar pavasarį pakitę klientų įpročiai, retesnis lankymasis parduotuvėse lėmė, kad lietuviai duoną ėmė dažniau kepti patys. Per karantiną pastebėjome išaugusį kepiniams gaminti skirtų produktų poreikį, o ši tendencija reiškia, jog grįžtame prie tautinių tradicijų. Be to, vėl puoselėdami naminės duonos kultūrą, nepamirštame ir rūpintis savimi. Todėl renkamės ekologiškus, sveikus produktus. Tokios juodos duonos šiemet pardavėme 5, šviesios – 10 kartų daugiau“, – akcentuoja „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

Vis dėlto šiuos gaminius kepant patiems, verta atsižvelgti į keletą taisyklių. Apie tai kalbanti „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pataria: naminės duonos nauda išryškėja tuomet, kai jos gamybai naudojama mažiau riebalų, pridėtinio cukraus ir druskos bei daugiau skaidulinių medžiagų.

„Pagrindinė tokių kepinių sudėtinė dalis yra miltai. Pastaruosius naudingiausia rinktis viso grūdo, nes taip išsaugoma daugiau mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų, skaidulų. Kartu ši duona yra sotesnė, pagerinanti žarnyno veiklą, sveikesnė, nes cukraus kiekis joje neviršija normų. Ne veltui pastarojo reiktų vengti ir dėti kuo mažiau. Netgi nekaltai atrodantys džiovinti vaisiai yra perteklinis cukrus, galintis užauginti nepageidaujamą svorį. Todėl mitybos ekspertai ragina nereikalingus angliavandenius keisti sėklomis, skaidulomis, daržovėmis“, – pataria B. Baratinskaitė.

„Maximos“ maisto ekspertė pateikia duonos gamybos gudrybių, pravers tiek tradicinėmis, tiek neįprastomis kulinarinėmis idėjomis.

Sava ir pamėgta: naminė lietuviška duona

Reikės: 300 g viso grūdo ruginių miltų, poros stiklinių šilto vandens, 75 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų, pusės arbatinio šaukštelio kmynų, 1 arbatinio šaukštelio druskos, tiek pat medaus.

Pirmiausia, paruoškite raugą. 75 g viso grūdo ruginių miltų sumaišykite su 125 ml kambario temperatūros vandens. Maišykite tol, kol masė taps tiršta. Ją uždenkite audiniu, padėkite apie 25 laipsnių temperatūroje, palikite rūgti 3 paras. Tuomet į maišymo indą supilkite 125 ml išrūgusio raugo, 150 g viso grūdo ruginių miltų, 100 ml vandens. Maišykite, kol masė taps ne per kieta, šiek tiek lipni, ją uždenkite audeklu ir padėkite šiltai rūgti 12 valandų. Ruoškite tešlą. Dubenyje į išrūgusį mišinį suberkite likusius miltus, druską, kmynus, įdėkite medaus. Tešlą minkykite rankomis, suformuokite norimo dydžio kepaliuką, įdėkite jį į kepimo skardą ir kildykite 3 valandas 25 laipsnių temperatūroje. Kai duona pakils, pašaukite į 250 laipsnių orkaitę, kepkite 15 minučių, kol užkeps pluta, tada temperatūrą sumažinkite iki 200 laipsnių ir kepkite dar apie pusvalandį. Duonai atšokus nuo kepimo indo kraštų, ištraukite.

„Išėmus kepinį iš orkaitės, reikėtų jį apipurkšti vandeniu ir leisti suminkštėti plutai. Tuomet geriausia duoną uždengti bei palikti ataušti. Taip ji bus tinkamai paruošta ragauti. Šis duonos receptas yra senas bei turintis gilias tradicijas. Panašiai ją kepdavo ir anksčiau. Todėl norintiems pasimėgauti tikruoju senovinės duonos skoniu, tikrai verta išbandyti tokią kulinarinę idėją savo namuose“, – sako B. Baratinskaitė.

Greitai ir gardžiai: balta duona su svogūnais bei džiovintais pomidorais

Reikės: 2 stiklinių aukščiausios rūšies kvietinių miltų, 1 nedidelio svogūno, 5 saulėje džiovintų pomidorų, stiklinės šilto vandens, saujos saulėgrąžų, 7 gramų sausų mielių, 1 arbatinio šaukštelio druskos, 2 šaukštelių stevijos saldiklio, šiek tiek aliejaus.

Pirmiausia, supjaustykite svogūną, pakepkite jį keptuvėje. Tuomet į dubenį suberkite miltus, sausas mieles, druską bei steviją, viską išmaišykite. Tada supilkite šiltą vandenį, maišykite tešlą tol, kol ji bus vientisa. Suberkite saulėgrąžas, kubeliais pasmulkintus saulėje džiovintus pomidorus ir pakepintus svogūnus. Dubenį su tešla užklokite audiniu, palikite šiltesnėje namų vietoje 1–2 valandoms pakilti. Tešlą sudėkite į kepimo indą, kepkite orkaitėje 220 laipsnių temperatūroje apie pusvalandį. Tada kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių, kepkite dar 15 minučių. Palikite atvėsti, ištraukite ir ragaukite.

„Ši duona pagaminama labai greitai, paprastai, o rezultatas išties stebina. Ji pavyksta puri, aromatinga – tiesiog tobulo skonio. Duonos gamybai nenaudojamas cukrus, o svogūnai, saulėgrąžos bei saulėje džiovinti pomidorai užtikrina, kad kepiniu galės mėgautis ir besirūpinantys sveika mityba“, – pabrėžia „Maximos“ maisto ekspertė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite