Lietuviai mano, kad robotai nekelia grėsmės jų darbo vietoms

Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų savo darbovietėse jaučiasi saugiai ir nesibaimina darbo prarasti dėl robotizacijos. Penktadalis respondentų mano, kad jų darbo vietą ateityje greičiausiai pakeis robotai, tačiau teigia dėl to nepergyvenantys. Mažiausiai robotus kaip grėsmę darbo vietoms vertina 45-54 m. asmenys ir vyresni.

SBA grupei priklausančios robotų diegimo įmonės „Robotex” užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad penktadaliu padaugėjo gyventojų, manančių, kad robotai negali užimti jų darbo vietos. Jeigu 2019-aisiais 52 proc. teigė, kad robotams juos pakeisti yra nerealu, šiais metais taip manančių dalis išaugo iki 63 proc. Gyventojų, kurie yra įsitikinę, kad ateityje juos pakeis robotai, per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 21 iki 16 proc.

Vytautas Kazlauskas.

„Dažnai bijome to, ko nepažįstame. Robotams ir kitoms inovacijoms vis labiau įsiliejant į pramonę bei kitas gyvenimo sritis, dauguma darbuotojų to nesieja su grėsme jų darbo vietai. Taip manančių padaugėjo. Kad daug baimių yra nepagrįstos, liudija ir mūsų robotų diegimo patirtis. Net ir robotizuojant vis daugiau procesų, darbuotojų skaičius tose įmonėse augo, nes didėjo efektyvumas, o su tuo ir galimybės plėsti veiklos mastą“,– teigia SBA grupės įmonės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas.

Pasak jo, augant gamybos apimtims, įmonėms žmonių reikia ne tik daugiau, bet ir jų darbas tampa įdomesnis, kūrybiškesnis, nes robotams tenka fiziškai sunkiausios ir labiausiai monotoniškos užduotys.

Optimistinis jaunų žmonių požiūris

Šiuo metu galima stebėti ir dar vieną tendenciją. Remiantis apklausos duomenimis, būtent jauni –  20-24 metų – specialistai dažniausiai iš visų amžiaus grupių tiki, kad ateityje jų darbo vietą pakeis robotai, tačiau net trys ketvirtadaliai jaunuolių teigia dėl to neišgyvenantys.

„Manančių, kad darbo vietą ateityje pakeis robotas jaunuolių –  net 40 proc., tačiau didžioji dalis jų dėl to nesibaimina. Tokia tendencija gali rodyti jaunosios kartos pasiruošimą ateičiai ir supratimą, kad technologijos ateityje greičiausiai pakeis didelę dalį mūsų kasdienybės ir robotai transformuos vis didesnę dalį darbo rinkos. Vis dėlto, jaunas žmogus to nesibaimina, nes tiki, kad visuomenė prie to prisitaikys ir ateityje keisis darbo specifika”, –  prognozuoja V. Kazlauskas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad tiek didesniuose miestuose, tiek miesteliuose ar kaimuose požiūris į robotus skiriasi nežymiai. Didžioji dalis (61–65 proc.) nesitiki, kad robotai juos pakeis,  19-25 proc. mano, kad tai tai yra realu, tačiau iš pastarųjų didžioji dalis dėl to nerimo nejaučia.

Gabija Rakauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite