Lietuviai mano, kad robotai nekelia grėsmės jų darbo vietoms

Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų savo darbovietėse jaučiasi saugiai ir nesibaimina darbo prarasti dėl robotizacijos. Penktadalis respondentų mano, kad jų darbo vietą ateityje greičiausiai pakeis robotai, tačiau teigia dėl to nepergyvenantys. Mažiausiai robotus kaip grėsmę darbo vietoms vertina 45-54 m. asmenys ir vyresni.

SBA grupei priklausančios robotų diegimo įmonės „Robotex” užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad penktadaliu padaugėjo gyventojų, manančių, kad robotai negali užimti jų darbo vietos. Jeigu 2019-aisiais 52 proc. teigė, kad robotams juos pakeisti yra nerealu, šiais metais taip manančių dalis išaugo iki 63 proc. Gyventojų, kurie yra įsitikinę, kad ateityje juos pakeis robotai, per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 21 iki 16 proc.

Vytautas Kazlauskas.

„Dažnai bijome to, ko nepažįstame. Robotams ir kitoms inovacijoms vis labiau įsiliejant į pramonę bei kitas gyvenimo sritis, dauguma darbuotojų to nesieja su grėsme jų darbo vietai. Taip manančių padaugėjo. Kad daug baimių yra nepagrįstos, liudija ir mūsų robotų diegimo patirtis. Net ir robotizuojant vis daugiau procesų, darbuotojų skaičius tose įmonėse augo, nes didėjo efektyvumas, o su tuo ir galimybės plėsti veiklos mastą“,– teigia SBA grupės įmonės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas.

Pasak jo, augant gamybos apimtims, įmonėms žmonių reikia ne tik daugiau, bet ir jų darbas tampa įdomesnis, kūrybiškesnis, nes robotams tenka fiziškai sunkiausios ir labiausiai monotoniškos užduotys.

Optimistinis jaunų žmonių požiūris

Šiuo metu galima stebėti ir dar vieną tendenciją. Remiantis apklausos duomenimis, būtent jauni –  20-24 metų – specialistai dažniausiai iš visų amžiaus grupių tiki, kad ateityje jų darbo vietą pakeis robotai, tačiau net trys ketvirtadaliai jaunuolių teigia dėl to neišgyvenantys.

„Manančių, kad darbo vietą ateityje pakeis robotas jaunuolių –  net 40 proc., tačiau didžioji dalis jų dėl to nesibaimina. Tokia tendencija gali rodyti jaunosios kartos pasiruošimą ateičiai ir supratimą, kad technologijos ateityje greičiausiai pakeis didelę dalį mūsų kasdienybės ir robotai transformuos vis didesnę dalį darbo rinkos. Vis dėlto, jaunas žmogus to nesibaimina, nes tiki, kad visuomenė prie to prisitaikys ir ateityje keisis darbo specifika”, –  prognozuoja V. Kazlauskas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad tiek didesniuose miestuose, tiek miesteliuose ar kaimuose požiūris į robotus skiriasi nežymiai. Didžioji dalis (61–65 proc.) nesitiki, kad robotai juos pakeis,  19-25 proc. mano, kad tai tai yra realu, tačiau iš pastarųjų didžioji dalis dėl to nerimo nejaučia.

Gabija Rakauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite