Lietuviai mano, kad robotai nekelia grėsmės jų darbo vietoms

Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų savo darbovietėse jaučiasi saugiai ir nesibaimina darbo prarasti dėl robotizacijos. Penktadalis respondentų mano, kad jų darbo vietą ateityje greičiausiai pakeis robotai, tačiau teigia dėl to nepergyvenantys. Mažiausiai robotus kaip grėsmę darbo vietoms vertina 45-54 m. asmenys ir vyresni.

SBA grupei priklausančios robotų diegimo įmonės „Robotex” užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad penktadaliu padaugėjo gyventojų, manančių, kad robotai negali užimti jų darbo vietos. Jeigu 2019-aisiais 52 proc. teigė, kad robotams juos pakeisti yra nerealu, šiais metais taip manančių dalis išaugo iki 63 proc. Gyventojų, kurie yra įsitikinę, kad ateityje juos pakeis robotai, per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 21 iki 16 proc.

Vytautas Kazlauskas.

„Dažnai bijome to, ko nepažįstame. Robotams ir kitoms inovacijoms vis labiau įsiliejant į pramonę bei kitas gyvenimo sritis, dauguma darbuotojų to nesieja su grėsme jų darbo vietai. Taip manančių padaugėjo. Kad daug baimių yra nepagrįstos, liudija ir mūsų robotų diegimo patirtis. Net ir robotizuojant vis daugiau procesų, darbuotojų skaičius tose įmonėse augo, nes didėjo efektyvumas, o su tuo ir galimybės plėsti veiklos mastą“,– teigia SBA grupės įmonės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas.

Pasak jo, augant gamybos apimtims, įmonėms žmonių reikia ne tik daugiau, bet ir jų darbas tampa įdomesnis, kūrybiškesnis, nes robotams tenka fiziškai sunkiausios ir labiausiai monotoniškos užduotys.

Optimistinis jaunų žmonių požiūris

Šiuo metu galima stebėti ir dar vieną tendenciją. Remiantis apklausos duomenimis, būtent jauni –  20-24 metų – specialistai dažniausiai iš visų amžiaus grupių tiki, kad ateityje jų darbo vietą pakeis robotai, tačiau net trys ketvirtadaliai jaunuolių teigia dėl to neišgyvenantys.

„Manančių, kad darbo vietą ateityje pakeis robotas jaunuolių –  net 40 proc., tačiau didžioji dalis jų dėl to nesibaimina. Tokia tendencija gali rodyti jaunosios kartos pasiruošimą ateičiai ir supratimą, kad technologijos ateityje greičiausiai pakeis didelę dalį mūsų kasdienybės ir robotai transformuos vis didesnę dalį darbo rinkos. Vis dėlto, jaunas žmogus to nesibaimina, nes tiki, kad visuomenė prie to prisitaikys ir ateityje keisis darbo specifika”, –  prognozuoja V. Kazlauskas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad tiek didesniuose miestuose, tiek miesteliuose ar kaimuose požiūris į robotus skiriasi nežymiai. Didžioji dalis (61–65 proc.) nesitiki, kad robotai juos pakeis,  19-25 proc. mano, kad tai tai yra realu, tačiau iš pastarųjų didžioji dalis dėl to nerimo nejaučia.

Gabija Rakauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite