Lietuviai mano, kad robotai nekelia grėsmės jų darbo vietoms

Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų savo darbovietėse jaučiasi saugiai ir nesibaimina darbo prarasti dėl robotizacijos. Penktadalis respondentų mano, kad jų darbo vietą ateityje greičiausiai pakeis robotai, tačiau teigia dėl to nepergyvenantys. Mažiausiai robotus kaip grėsmę darbo vietoms vertina 45-54 m. asmenys ir vyresni.

SBA grupei priklausančios robotų diegimo įmonės „Robotex” užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad penktadaliu padaugėjo gyventojų, manančių, kad robotai negali užimti jų darbo vietos. Jeigu 2019-aisiais 52 proc. teigė, kad robotams juos pakeisti yra nerealu, šiais metais taip manančių dalis išaugo iki 63 proc. Gyventojų, kurie yra įsitikinę, kad ateityje juos pakeis robotai, per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 21 iki 16 proc.

Vytautas Kazlauskas.

„Dažnai bijome to, ko nepažįstame. Robotams ir kitoms inovacijoms vis labiau įsiliejant į pramonę bei kitas gyvenimo sritis, dauguma darbuotojų to nesieja su grėsme jų darbo vietai. Taip manančių padaugėjo. Kad daug baimių yra nepagrįstos, liudija ir mūsų robotų diegimo patirtis. Net ir robotizuojant vis daugiau procesų, darbuotojų skaičius tose įmonėse augo, nes didėjo efektyvumas, o su tuo ir galimybės plėsti veiklos mastą“,– teigia SBA grupės įmonės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas.

Pasak jo, augant gamybos apimtims, įmonėms žmonių reikia ne tik daugiau, bet ir jų darbas tampa įdomesnis, kūrybiškesnis, nes robotams tenka fiziškai sunkiausios ir labiausiai monotoniškos užduotys.

Optimistinis jaunų žmonių požiūris

Šiuo metu galima stebėti ir dar vieną tendenciją. Remiantis apklausos duomenimis, būtent jauni –  20-24 metų – specialistai dažniausiai iš visų amžiaus grupių tiki, kad ateityje jų darbo vietą pakeis robotai, tačiau net trys ketvirtadaliai jaunuolių teigia dėl to neišgyvenantys.

„Manančių, kad darbo vietą ateityje pakeis robotas jaunuolių –  net 40 proc., tačiau didžioji dalis jų dėl to nesibaimina. Tokia tendencija gali rodyti jaunosios kartos pasiruošimą ateičiai ir supratimą, kad technologijos ateityje greičiausiai pakeis didelę dalį mūsų kasdienybės ir robotai transformuos vis didesnę dalį darbo rinkos. Vis dėlto, jaunas žmogus to nesibaimina, nes tiki, kad visuomenė prie to prisitaikys ir ateityje keisis darbo specifika”, –  prognozuoja V. Kazlauskas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad tiek didesniuose miestuose, tiek miesteliuose ar kaimuose požiūris į robotus skiriasi nežymiai. Didžioji dalis (61–65 proc.) nesitiki, kad robotai juos pakeis,  19-25 proc. mano, kad tai tai yra realu, tačiau iš pastarųjų didžioji dalis dėl to nerimo nejaučia.

Gabija Rakauskaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar verta rinktis vairavimo kursus su automatine pavarų dėže?

Automobilius su automatine pavarų dėže vis dažniau renkasi būsimieji vairuotojai. Ypač miestuose. Didėjant automobilių su automatine transmisija pasiūlai, vairavimo kursai su šia pavarų dėže tampa vis aktualesni ir paklausesni. Ieškantiems paprastesnio ir mažiau streso keliančio mokymosi proceso, tokie kursai gali būti itin patrauklūs.  Vis dėlto svarbu įvertinti tiek šio pasirinkimo privalumus, tiek galimus apribojimus, kad sprendimas būtų racionalus ir atitiktų ilgalaikius poreikius. Kodėl verta rinktis mokymus su automatine transmisija? Vienas pagrindinių privalumų – tai paprastumas ir lengvesnė mokymosi kreivė. Automatinė

Ventės rage šį pavasarį sužieduoti 9287 paukščiai

2025  m. pavasarį Ventės rago ornitologijos stoties žieduotojai ir jų talkininkai sužiedavo 96 rūšių 9287 paukščius. Kovo mėnesį sužieduota 42 rūšių 5016 paukščių, balandžio – 56 rūšių 2713 paukščių, o gegužės mėnesį – 76 rūšių 1558 paukščiai. Daugiausia per pavasarį buvo sužieduota didžiųjų zylių (3183), liepsnelių (1184), mėlynųjų zylių (899), paprastųjų nykštukų (511) ir paprastųjų kikilių (334). Ventės rage paukščiai šį pavasarį daugiausia buvo gaudomi voratinklinėmis gaudyklėmis. Kovo 28 d. iškelta didžioji gaudyklė. Retesni paukščiai Iš retesnių ar retai žieduotojams

Gyvosios atminties akimirka – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 dieną Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta skaudi mūsų tautos istorijos data – 1941 m. birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena. Būtent tą dieną Sovietų sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, palikdama gilų ir skausmingą randą tautos atmintyje.  Bibliotekos darbuotojai pakvietė Pagėgių krašto gyventojus prasmingai prisiminti anų dienų įvykius. Buvo rodomi vaizdo įrašai bei pristatytas virtualus dokumentinis prisiminimų ciklas „Iš užmaršties žemės [ne]grįžusiems…“. Tai – gyvosios atminties liudijimai, kuriuose skamba autentiški pasakojimai apie netektis, kančią, viltį

Birželį būta karščių ir Šilutėje

Meteo.lt rašo, jog prieš 6 metus birželio 12 (ir 13) d. buvo labai karšta – tuomet išmatuota aukščiausia birželio mėn. oro temperatūra.   Kaišiadoryse oras įkaito net iki 35,7 laipsnio karščio. Kitose Lietuvos vietovėse irgi buvo labai karšta: visose šalies meteorologijos stotyse oras įkaito iki 30-35 laipsnių karščio. Dėl didelės šilumos 2019 m. birželis buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Jo metu fiksuotas ne vienas naujas karščio rekordas, pasitaikė net ir tropinių naktų.  Kitos išskirtinės datos su karščiais pasitaikė

Taip pat skaitykite