Lietuviai jau kaupia kiaušinių atsargas Velykoms

Didžiausiai pavasario šventei, Velykoms, lietuviai pradeda ruoštis iš anksto. Svarbiausio Velykų atributo ir patiekalo, kiaušinių, pardavimai jau auga, o bendrai prieš šią šventę žmonės jų nuperka kone dukart daugiau nei įprastai. Pastaraisiais metais taip pat pastebimas ekologiškų kiaušinių pardavimų augimas, be to, lietuviai nesibodi išbandyti naujovių ir ragauja ne tik putpelių, žąsų ar ančių, bet net ir egzotiškųjų stručių kiaušinius.

„Nors iki prasmingiausios pavasario šventės liko beveik trys savaitės, jaučiame išaugusią kiaušinių paklausą. Ir tai yra visiškai įprasta, šią tendenciją stebime jau ne vienerius metus, todėl atsižvelgdami į žmonių pirkimo įpročius tam ruošiamės iš anksto ir didiname šių prekių pasiūlą. Pardavimų augimui įtakos turi ne tik prieš Velykas išaugantis pasirinkimas, bet ir iš anksto skelbiamos akcijos“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Lyginant su įprastais kiaušinių pardavimais, pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad prieš Velykas jų vidutiniškai parduodama 87 proc. daugiau, o kai kurių gamintojų kiaušinių žmonės nuperka tris, penkis ar net septynis kartus daugiau. V. Drulienė taip pat pastebi, kad ruošdamiesi šventei vien „Maximos“ parduotuvėse lietuviai nuperka daugiau nei milijoną dėžučių kiaušinių – tiek jų parduodama per tris savaites iki Velykų.
Bendri kiaušinių pardavimai išlieka gana stabilūs, tiesa, žmonių poreikiai keičiasi. Viena iš tendencijų – auga ekologiškų kiaušinių poreikis: nuo 2016 metų jų kasmet nuperkama maždaug 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Taip pat lietuviai yra linkę išbandyti naujoves ir perka ne tik vištų, bet ir kitų paukščių kiaušinius, kurių paklausa artėjant Velykoms išauga nuo dviejų iki keturių kartų.

Kiaušinių galiojimo terminas yra 28 dienos. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių. Kiaušinius rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje. Putpelių kiaušinius reikia virti iki 3 minučių, vištų – nuo 3 iki 6 minučių, žąsų – iki 25 minučių, o stručio kiaušinį reikia virti nuo 45 minučių iki valandos.

Kaip ir ankstesniais metais, žmonėms siūloma įsigyti ir jau nudažytų putpelių kiaušinių ir velykinių margučių. Pastebima, kad laiką taupantys žmonės vis labiau juos pamėgsta – praėjusiais metais dažytų putpelių kiaušinių parduota dešimtadaliu, o velykinių margučių – penktadaliu daugiau nei 2017-aisiais.

Margins 1000 kiaušinių

Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centruose nuo kovo 28 dienos visą mėnesį „Maximos“ darbuotojai drauge su centrų globojamais vaikais velykinėse dirbtuvėse margins per 1000 kiaušinių, kuriuos vėliau dovanos senelių namuose gyvenantiems ir vienišiems garbingo amžiaus žmonėms bei socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Akcijos sumanytojų teigimu, dėmesys prieš didžiąsias metų šventes prisideda prie tolesnio vaikų šeimų tradicijų puoselėjimo.

Visoje Lietuvoje yra 16 Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centrų, kuriuose lankosi per 400 vaikų iš finansinius ir socialinius sunkumus patiriančių šeimų. „Pasiruošimas Velykoms vaikų dienos centruose vaikams tampa atskira švente – su margučiais, pasirodymais ir svečiais. Dienos centrų darbuotojai ir svečiai ne tik moko vaikus marginti kiaušinius, bet ir pasikviečia liaudies papročių žinovus. Pasakojimus apie Velykų tradicijas vaikai parsineša į šeimas. Kai kurie dienos centrai marginti kiaušinių pasikviečia ir tėvus. Vėliau vaikai apie šiuos susitikimus mokykloje pasakoja kaip apie tikrąsias Velykas“, – teigia Maltos ordino pagalbos tarnybos programų direktorė Rasa Stukienė.

Ji priduria, kad vėliau vaikai margučius dovanoja maltiečių globojamiems seneliams. Pasak jos, tokia praktika padeda ugdyti vaikų vieningumą ir atsakingos bendruomenės suvokimą. Vaikai mokosi būti empatiškais, dalintis ir rūpintis kitais.

„Maximos“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę