Lietuviai jau kaupia kiaušinių atsargas Velykoms

Didžiausiai pavasario šventei, Velykoms, lietuviai pradeda ruoštis iš anksto. Svarbiausio Velykų atributo ir patiekalo, kiaušinių, pardavimai jau auga, o bendrai prieš šią šventę žmonės jų nuperka kone dukart daugiau nei įprastai. Pastaraisiais metais taip pat pastebimas ekologiškų kiaušinių pardavimų augimas, be to, lietuviai nesibodi išbandyti naujovių ir ragauja ne tik putpelių, žąsų ar ančių, bet net ir egzotiškųjų stručių kiaušinius.

„Nors iki prasmingiausios pavasario šventės liko beveik trys savaitės, jaučiame išaugusią kiaušinių paklausą. Ir tai yra visiškai įprasta, šią tendenciją stebime jau ne vienerius metus, todėl atsižvelgdami į žmonių pirkimo įpročius tam ruošiamės iš anksto ir didiname šių prekių pasiūlą. Pardavimų augimui įtakos turi ne tik prieš Velykas išaugantis pasirinkimas, bet ir iš anksto skelbiamos akcijos“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Lyginant su įprastais kiaušinių pardavimais, pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad prieš Velykas jų vidutiniškai parduodama 87 proc. daugiau, o kai kurių gamintojų kiaušinių žmonės nuperka tris, penkis ar net septynis kartus daugiau. V. Drulienė taip pat pastebi, kad ruošdamiesi šventei vien „Maximos“ parduotuvėse lietuviai nuperka daugiau nei milijoną dėžučių kiaušinių – tiek jų parduodama per tris savaites iki Velykų.
Bendri kiaušinių pardavimai išlieka gana stabilūs, tiesa, žmonių poreikiai keičiasi. Viena iš tendencijų – auga ekologiškų kiaušinių poreikis: nuo 2016 metų jų kasmet nuperkama maždaug 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Taip pat lietuviai yra linkę išbandyti naujoves ir perka ne tik vištų, bet ir kitų paukščių kiaušinius, kurių paklausa artėjant Velykoms išauga nuo dviejų iki keturių kartų.

Kiaušinių galiojimo terminas yra 28 dienos. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių. Kiaušinius rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje. Putpelių kiaušinius reikia virti iki 3 minučių, vištų – nuo 3 iki 6 minučių, žąsų – iki 25 minučių, o stručio kiaušinį reikia virti nuo 45 minučių iki valandos.

Kaip ir ankstesniais metais, žmonėms siūloma įsigyti ir jau nudažytų putpelių kiaušinių ir velykinių margučių. Pastebima, kad laiką taupantys žmonės vis labiau juos pamėgsta – praėjusiais metais dažytų putpelių kiaušinių parduota dešimtadaliu, o velykinių margučių – penktadaliu daugiau nei 2017-aisiais.

Margins 1000 kiaušinių

Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centruose nuo kovo 28 dienos visą mėnesį „Maximos“ darbuotojai drauge su centrų globojamais vaikais velykinėse dirbtuvėse margins per 1000 kiaušinių, kuriuos vėliau dovanos senelių namuose gyvenantiems ir vienišiems garbingo amžiaus žmonėms bei socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Akcijos sumanytojų teigimu, dėmesys prieš didžiąsias metų šventes prisideda prie tolesnio vaikų šeimų tradicijų puoselėjimo.

Visoje Lietuvoje yra 16 Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centrų, kuriuose lankosi per 400 vaikų iš finansinius ir socialinius sunkumus patiriančių šeimų. „Pasiruošimas Velykoms vaikų dienos centruose vaikams tampa atskira švente – su margučiais, pasirodymais ir svečiais. Dienos centrų darbuotojai ir svečiai ne tik moko vaikus marginti kiaušinius, bet ir pasikviečia liaudies papročių žinovus. Pasakojimus apie Velykų tradicijas vaikai parsineša į šeimas. Kai kurie dienos centrai marginti kiaušinių pasikviečia ir tėvus. Vėliau vaikai apie šiuos susitikimus mokykloje pasakoja kaip apie tikrąsias Velykas“, – teigia Maltos ordino pagalbos tarnybos programų direktorė Rasa Stukienė.

Ji priduria, kad vėliau vaikai margučius dovanoja maltiečių globojamiems seneliams. Pasak jos, tokia praktika padeda ugdyti vaikų vieningumą ir atsakingos bendruomenės suvokimą. Vaikai mokosi būti empatiškais, dalintis ir rūpintis kitais.

„Maximos“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios