Lietuviai jau kaupia kiaušinių atsargas Velykoms

Didžiausiai pavasario šventei, Velykoms, lietuviai pradeda ruoštis iš anksto. Svarbiausio Velykų atributo ir patiekalo, kiaušinių, pardavimai jau auga, o bendrai prieš šią šventę žmonės jų nuperka kone dukart daugiau nei įprastai. Pastaraisiais metais taip pat pastebimas ekologiškų kiaušinių pardavimų augimas, be to, lietuviai nesibodi išbandyti naujovių ir ragauja ne tik putpelių, žąsų ar ančių, bet net ir egzotiškųjų stručių kiaušinius.

„Nors iki prasmingiausios pavasario šventės liko beveik trys savaitės, jaučiame išaugusią kiaušinių paklausą. Ir tai yra visiškai įprasta, šią tendenciją stebime jau ne vienerius metus, todėl atsižvelgdami į žmonių pirkimo įpročius tam ruošiamės iš anksto ir didiname šių prekių pasiūlą. Pardavimų augimui įtakos turi ne tik prieš Velykas išaugantis pasirinkimas, bet ir iš anksto skelbiamos akcijos“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Lyginant su įprastais kiaušinių pardavimais, pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad prieš Velykas jų vidutiniškai parduodama 87 proc. daugiau, o kai kurių gamintojų kiaušinių žmonės nuperka tris, penkis ar net septynis kartus daugiau. V. Drulienė taip pat pastebi, kad ruošdamiesi šventei vien „Maximos“ parduotuvėse lietuviai nuperka daugiau nei milijoną dėžučių kiaušinių – tiek jų parduodama per tris savaites iki Velykų.
Bendri kiaušinių pardavimai išlieka gana stabilūs, tiesa, žmonių poreikiai keičiasi. Viena iš tendencijų – auga ekologiškų kiaušinių poreikis: nuo 2016 metų jų kasmet nuperkama maždaug 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Taip pat lietuviai yra linkę išbandyti naujoves ir perka ne tik vištų, bet ir kitų paukščių kiaušinius, kurių paklausa artėjant Velykoms išauga nuo dviejų iki keturių kartų.

Kiaušinių galiojimo terminas yra 28 dienos. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių. Kiaušinius rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje. Putpelių kiaušinius reikia virti iki 3 minučių, vištų – nuo 3 iki 6 minučių, žąsų – iki 25 minučių, o stručio kiaušinį reikia virti nuo 45 minučių iki valandos.

Kaip ir ankstesniais metais, žmonėms siūloma įsigyti ir jau nudažytų putpelių kiaušinių ir velykinių margučių. Pastebima, kad laiką taupantys žmonės vis labiau juos pamėgsta – praėjusiais metais dažytų putpelių kiaušinių parduota dešimtadaliu, o velykinių margučių – penktadaliu daugiau nei 2017-aisiais.

Margins 1000 kiaušinių

Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centruose nuo kovo 28 dienos visą mėnesį „Maximos“ darbuotojai drauge su centrų globojamais vaikais velykinėse dirbtuvėse margins per 1000 kiaušinių, kuriuos vėliau dovanos senelių namuose gyvenantiems ir vienišiems garbingo amžiaus žmonėms bei socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Akcijos sumanytojų teigimu, dėmesys prieš didžiąsias metų šventes prisideda prie tolesnio vaikų šeimų tradicijų puoselėjimo.

Visoje Lietuvoje yra 16 Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centrų, kuriuose lankosi per 400 vaikų iš finansinius ir socialinius sunkumus patiriančių šeimų. „Pasiruošimas Velykoms vaikų dienos centruose vaikams tampa atskira švente – su margučiais, pasirodymais ir svečiais. Dienos centrų darbuotojai ir svečiai ne tik moko vaikus marginti kiaušinius, bet ir pasikviečia liaudies papročių žinovus. Pasakojimus apie Velykų tradicijas vaikai parsineša į šeimas. Kai kurie dienos centrai marginti kiaušinių pasikviečia ir tėvus. Vėliau vaikai apie šiuos susitikimus mokykloje pasakoja kaip apie tikrąsias Velykas“, – teigia Maltos ordino pagalbos tarnybos programų direktorė Rasa Stukienė.

Ji priduria, kad vėliau vaikai margučius dovanoja maltiečių globojamiems seneliams. Pasak jos, tokia praktika padeda ugdyti vaikų vieningumą ir atsakingos bendruomenės suvokimą. Vaikai mokosi būti empatiškais, dalintis ir rūpintis kitais.

„Maximos“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite