Lietuviai jau kaupia kiaušinių atsargas Velykoms

Didžiausiai pavasario šventei, Velykoms, lietuviai pradeda ruoštis iš anksto. Svarbiausio Velykų atributo ir patiekalo, kiaušinių, pardavimai jau auga, o bendrai prieš šią šventę žmonės jų nuperka kone dukart daugiau nei įprastai. Pastaraisiais metais taip pat pastebimas ekologiškų kiaušinių pardavimų augimas, be to, lietuviai nesibodi išbandyti naujovių ir ragauja ne tik putpelių, žąsų ar ančių, bet net ir egzotiškųjų stručių kiaušinius.

„Nors iki prasmingiausios pavasario šventės liko beveik trys savaitės, jaučiame išaugusią kiaušinių paklausą. Ir tai yra visiškai įprasta, šią tendenciją stebime jau ne vienerius metus, todėl atsižvelgdami į žmonių pirkimo įpročius tam ruošiamės iš anksto ir didiname šių prekių pasiūlą. Pardavimų augimui įtakos turi ne tik prieš Velykas išaugantis pasirinkimas, bet ir iš anksto skelbiamos akcijos“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Lyginant su įprastais kiaušinių pardavimais, pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad prieš Velykas jų vidutiniškai parduodama 87 proc. daugiau, o kai kurių gamintojų kiaušinių žmonės nuperka tris, penkis ar net septynis kartus daugiau. V. Drulienė taip pat pastebi, kad ruošdamiesi šventei vien „Maximos“ parduotuvėse lietuviai nuperka daugiau nei milijoną dėžučių kiaušinių – tiek jų parduodama per tris savaites iki Velykų.
Bendri kiaušinių pardavimai išlieka gana stabilūs, tiesa, žmonių poreikiai keičiasi. Viena iš tendencijų – auga ekologiškų kiaušinių poreikis: nuo 2016 metų jų kasmet nuperkama maždaug 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Taip pat lietuviai yra linkę išbandyti naujoves ir perka ne tik vištų, bet ir kitų paukščių kiaušinius, kurių paklausa artėjant Velykoms išauga nuo dviejų iki keturių kartų.

Kiaušinių galiojimo terminas yra 28 dienos. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių. Kiaušinius rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje. Putpelių kiaušinius reikia virti iki 3 minučių, vištų – nuo 3 iki 6 minučių, žąsų – iki 25 minučių, o stručio kiaušinį reikia virti nuo 45 minučių iki valandos.

Kaip ir ankstesniais metais, žmonėms siūloma įsigyti ir jau nudažytų putpelių kiaušinių ir velykinių margučių. Pastebima, kad laiką taupantys žmonės vis labiau juos pamėgsta – praėjusiais metais dažytų putpelių kiaušinių parduota dešimtadaliu, o velykinių margučių – penktadaliu daugiau nei 2017-aisiais.

Margins 1000 kiaušinių

Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centruose nuo kovo 28 dienos visą mėnesį „Maximos“ darbuotojai drauge su centrų globojamais vaikais velykinėse dirbtuvėse margins per 1000 kiaušinių, kuriuos vėliau dovanos senelių namuose gyvenantiems ir vienišiems garbingo amžiaus žmonėms bei socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Akcijos sumanytojų teigimu, dėmesys prieš didžiąsias metų šventes prisideda prie tolesnio vaikų šeimų tradicijų puoselėjimo.

Visoje Lietuvoje yra 16 Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centrų, kuriuose lankosi per 400 vaikų iš finansinius ir socialinius sunkumus patiriančių šeimų. „Pasiruošimas Velykoms vaikų dienos centruose vaikams tampa atskira švente – su margučiais, pasirodymais ir svečiais. Dienos centrų darbuotojai ir svečiai ne tik moko vaikus marginti kiaušinius, bet ir pasikviečia liaudies papročių žinovus. Pasakojimus apie Velykų tradicijas vaikai parsineša į šeimas. Kai kurie dienos centrai marginti kiaušinių pasikviečia ir tėvus. Vėliau vaikai apie šiuos susitikimus mokykloje pasakoja kaip apie tikrąsias Velykas“, – teigia Maltos ordino pagalbos tarnybos programų direktorė Rasa Stukienė.

Ji priduria, kad vėliau vaikai margučius dovanoja maltiečių globojamiems seneliams. Pasak jos, tokia praktika padeda ugdyti vaikų vieningumą ir atsakingos bendruomenės suvokimą. Vaikai mokosi būti empatiškais, dalintis ir rūpintis kitais.

„Maximos“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite