Lietuva pasiekė naują per metus surinktų pakuočių rekordą

Beveik 11,4 tūkst. tonų PET plastiko, daugiau kaip 9,2 tūkst. tonų stiklo ir per 4 tūkst. tonų aliuminio virto aukštos kokybės žaliavomis naujiems gaminiams, nes Lietuvos gyventojai pernai grąžino beveik 612,7 mln. į rinką išleistų vienkartinių užstato pakuočių.

 

„Gėrimų pakuotes dauguma gyventojų įprato kaupti ne tik namuose, bet ir iškylaudami gamtoje ar ilsėdamiesi pajūryje. Grąžintos pakuotės virsta aukštos kokybės žaliava. Todėl galima daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės palaiko žiedinės ekonomikos idėją ir prie jos aktyviai prisideda – kiekviena grąžinta pakuotė yra perdirbama, o tai padeda sutaupyti išteklių. Mažindami taršą ir tausodami išteklius, galime ne tik džiaugtis švaresne gamta, bet ir būti pavyzdžiu siekiant pažangos kitose srityse. Dėmesys aplinkos apsaugai didėja, o tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas auga – aktyvūs piliečiai nori būti pokyčių dalyviais“, – sako Gintaras Varnas, užstato sistemą prižiūrinčios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.

Ne pelno organizacijos USAD duomenimis, 2020 metais gyventojų grąžintų pakuočių skaičius buvo didžiausias per visą penkerių metų istoriją, kai Lietuvoje gyvuoja užstato sistema. Pernai buvo grąžinta 1,15 milijono pakuočių daugiau negu 2019 metais.

Daugiau negu pusę visų pernai surinktų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių grąžinta per 334 mln., metalo (aliuminio ir plieno) skardinių surinkta beveik 243,7 mln., o mažiausiai į taros surinkimo vietas grąžinta stiklo butelių – 35 mln.

Aplinkos ministerijos patvirtintose Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse gamintojams ir importuotojams, nurodyta, kad nuo 2020 metų turi būti pasiektas ne mažesnis negu 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis. Pernai bendri užstato sistemos rezultatai šiuos užduoties reikalavimus viršijo – iš viso surinkta per 91 procentą visų pakuočių. Užstatinių PET plastiko pakuočių grąžinta 92 proc., metalinių skardinių – 91 procentas. Stiklo pakuočių, kurios sudaro tik mažąją dalį visų užstatinių pakuočių (apie 6 proc.), surinkimo užduotis 2020 metais nebuvo pasiekta – gyventojai grąžino 85 proc. visų į rinką išleistų stiklo pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje.

Anot G. Varno, geri surinkimo rezultatai yra labai svarbūs perdirbėjams, nes užtikrina stabilų aukštos kokybės antrinių žaliavų srautą. Visos surinktos stiklo pakuotės yra perdirbamos Lietuvoje, dalis kitų pakuočių keliauja į gamyklas kitose Europos Sąjungos valstybėse. Perdirbėjų teigimu, pavyzdžiui, iš aliuminio pagaminta skardinė gali būti perdirbta ir sugrįžti į parduotuvės lentyną su nauju gėrimu vos per 60 dienų.

G. Varnas tvirtina, kad aktyvus piliečių įsitraukimas yra vienas svarbiausių USAD pasiekimų. Organizacija nuolat atnaujina informaciją apie surinkimo rodiklius Lietuvoje ir aiškina apie užstato sistemos teikiamą naudą, kad taromatais ir kitomis surinkimo vietomis įprastų naudotis įvairaus amžiaus grupių atstovai, o ypač – jaunoji karta.

Pernai „Grąžinti verta“ vėl prisidėjo prie visuomeninių renginių, o vasarą siūlė aktyviai dalyvauti „Nacionalinėse eko lenktynėse“ – interaktyviame edukaciniame žaidime, kuris pritraukė per 21 tūkst. gyventojų iš visos Lietuvos. USAD vadovo teigimu, tai rodo, kad aplinkos apsaugos ir žiedinės ekonomikos tema visuomenei tampa vis artimesnė, aktualesnė ir įdomesnė.

G.Varnas priduria, kad sklandų pakuočių surinkimą užtikrina USAD partnerystė su pardavėjais – Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose veikia beveik 3 tūkst. vietų, kur galima grąžinti tuščias pakuotes ir atgauti užstatą. Šalyje vykstančią pažangą nuosekliai palaiko pagrindiniai užstato sistemos finansuotojai – Lietuvos gėrimų gamintojai bei importuotojai.

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius

 

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Planuojama, kad dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo, šiemet gali būti surinkta ir perdirbti perduota apie 615 mln. vienkartinių pakuočių.

 Inga Tarasonienė, projektų vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite