Lietuva pasiekė naują per metus surinktų pakuočių rekordą

Beveik 11,4 tūkst. tonų PET plastiko, daugiau kaip 9,2 tūkst. tonų stiklo ir per 4 tūkst. tonų aliuminio virto aukštos kokybės žaliavomis naujiems gaminiams, nes Lietuvos gyventojai pernai grąžino beveik 612,7 mln. į rinką išleistų vienkartinių užstato pakuočių.

 

„Gėrimų pakuotes dauguma gyventojų įprato kaupti ne tik namuose, bet ir iškylaudami gamtoje ar ilsėdamiesi pajūryje. Grąžintos pakuotės virsta aukštos kokybės žaliava. Todėl galima daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės palaiko žiedinės ekonomikos idėją ir prie jos aktyviai prisideda – kiekviena grąžinta pakuotė yra perdirbama, o tai padeda sutaupyti išteklių. Mažindami taršą ir tausodami išteklius, galime ne tik džiaugtis švaresne gamta, bet ir būti pavyzdžiu siekiant pažangos kitose srityse. Dėmesys aplinkos apsaugai didėja, o tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas auga – aktyvūs piliečiai nori būti pokyčių dalyviais“, – sako Gintaras Varnas, užstato sistemą prižiūrinčios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.

Ne pelno organizacijos USAD duomenimis, 2020 metais gyventojų grąžintų pakuočių skaičius buvo didžiausias per visą penkerių metų istoriją, kai Lietuvoje gyvuoja užstato sistema. Pernai buvo grąžinta 1,15 milijono pakuočių daugiau negu 2019 metais.

Daugiau negu pusę visų pernai surinktų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių grąžinta per 334 mln., metalo (aliuminio ir plieno) skardinių surinkta beveik 243,7 mln., o mažiausiai į taros surinkimo vietas grąžinta stiklo butelių – 35 mln.

Aplinkos ministerijos patvirtintose Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse gamintojams ir importuotojams, nurodyta, kad nuo 2020 metų turi būti pasiektas ne mažesnis negu 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis. Pernai bendri užstato sistemos rezultatai šiuos užduoties reikalavimus viršijo – iš viso surinkta per 91 procentą visų pakuočių. Užstatinių PET plastiko pakuočių grąžinta 92 proc., metalinių skardinių – 91 procentas. Stiklo pakuočių, kurios sudaro tik mažąją dalį visų užstatinių pakuočių (apie 6 proc.), surinkimo užduotis 2020 metais nebuvo pasiekta – gyventojai grąžino 85 proc. visų į rinką išleistų stiklo pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje.

Anot G. Varno, geri surinkimo rezultatai yra labai svarbūs perdirbėjams, nes užtikrina stabilų aukštos kokybės antrinių žaliavų srautą. Visos surinktos stiklo pakuotės yra perdirbamos Lietuvoje, dalis kitų pakuočių keliauja į gamyklas kitose Europos Sąjungos valstybėse. Perdirbėjų teigimu, pavyzdžiui, iš aliuminio pagaminta skardinė gali būti perdirbta ir sugrįžti į parduotuvės lentyną su nauju gėrimu vos per 60 dienų.

G. Varnas tvirtina, kad aktyvus piliečių įsitraukimas yra vienas svarbiausių USAD pasiekimų. Organizacija nuolat atnaujina informaciją apie surinkimo rodiklius Lietuvoje ir aiškina apie užstato sistemos teikiamą naudą, kad taromatais ir kitomis surinkimo vietomis įprastų naudotis įvairaus amžiaus grupių atstovai, o ypač – jaunoji karta.

Pernai „Grąžinti verta“ vėl prisidėjo prie visuomeninių renginių, o vasarą siūlė aktyviai dalyvauti „Nacionalinėse eko lenktynėse“ – interaktyviame edukaciniame žaidime, kuris pritraukė per 21 tūkst. gyventojų iš visos Lietuvos. USAD vadovo teigimu, tai rodo, kad aplinkos apsaugos ir žiedinės ekonomikos tema visuomenei tampa vis artimesnė, aktualesnė ir įdomesnė.

G.Varnas priduria, kad sklandų pakuočių surinkimą užtikrina USAD partnerystė su pardavėjais – Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose veikia beveik 3 tūkst. vietų, kur galima grąžinti tuščias pakuotes ir atgauti užstatą. Šalyje vykstančią pažangą nuosekliai palaiko pagrindiniai užstato sistemos finansuotojai – Lietuvos gėrimų gamintojai bei importuotojai.

 

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius

 

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Planuojama, kad dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo, šiemet gali būti surinkta ir perdirbti perduota apie 615 mln. vienkartinių pakuočių.

 Inga Tarasonienė, projektų vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite