Lietuva matuojasi 430 eurų minimalią algą

Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė. Vyriausybė, remdamasi atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi kitiems metams, Trišalei tarybai pasiūlė kitąmet MMA didinti nuo 400 iki 430 eurų, nors ankstesnis siūlymas – 420 eurų. Tąkart premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams teigė, kad MMA kitąmet galėtų kilti iki 430 eurų, tačiau tai nebuvo galutinis sprendimas.

Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė portalui tv3.lt prasitarė girdėjusi, kad kitų metų biudžetas skaičiuojamas MMA laikant būtent 430 eurų.

„Nepatvirtintais duomenimis, ministerija jau nutarė, yra net biudžete apskaičiavusi, kad bus 430 eurų. Kitais metais minimali alga būtų 554 eurų“, – tv3.lt sakė I. Ruginienė.

Svarbu pažymėti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. darbo užmokestis bus didinamas 1,289 karto, taigi 430 eurų atitikmuo naujojoje sistemoje yra 554 eurai. Tarybos pirmininkė neslepia ir to, kad profsąjungas toks skaičius nuvylė, mat jų siūlymas – 450 eurų.

„Gal patarėjai premjero taip patarė, gal išsigando didelio didėjimo. Buvo priprasta, kad po 10, po 20 eurų vis padidėja. Tai kad nebūtų šiokios tokios baimės, kad būtų per didelis didėjimas. Bet mes siūlėme kompromisinį variantą, kad ne nuo sausio 1 d. 450 būtų, bet nuo liepos 1 d., kad galėtų verslas prisitaikyti prie tos sumos. Nei darbdaviams, nei premjerui tai nepasirodė patrauklu“, – teigė I. Ruginienė.

Deja, profsąjungos MMA dydžio keisti šįkart nebegali – paskutiniame susitikime išsiskyrus Trišalės tarybos narių nuomonėms, diskusijos protokolas nusiųstas premjerui, o šis ir priėmė galutinį sprendimą.

Biudžetą skaičiuoja su nauja alga Finansų ministerija tv3.lt patvirtino I. Ruginienės žinias – kitų metų biudžetas jau skaičiuojamas įtraukus didesnę MMA.

„Finansų ministerija, rengdama kitų metų biudžeto projektą, įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą ir pateiktą derinimui Vyriausybės nutarimo ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ projektą. Juo nuo 2019 metų sausio 1 d. siūloma nustatyti 555 eurų dydžio MMA. Minėtas dydis atitinka 430 eurų MMA dydį dabartinėje mokesčių sistemoje“ – atsakyme tv3.lt rašė ministerijos Finansų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė.

Suprojektuotą biudžetą Vyriausybė dar teiks Seimui, kuris, pasiūlęs savo pakeitimus, nutars, ar jį patvirtinti.

2018 metais minimali alga jau kilo nuo 380 iki 400 eurų.

Elta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite