Liepos 27-ąją Mėnulio užtemimas

Po ilgos pertraukos liepos 27-ąją įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Jis bus matomas valandą ir 43 minutes. Lietuvoje mėnulis tekės jau dalinai užtemęs, o visiškai į Žemės šešėlį panirs tik 22.30 val., todėl turėsime galimybę stebėti šį įspūdingą dangaus reiškinį. Tai jau antrasis ilgiausias šį šimtmetį vyksiantis Mėnulio užtemimas.

Lietuvoje tekant mėnuliui prasidės antrasis šiais metais visiškas Mėnulio užtemimas. Pirmasis įvyko sausio 31-ąją, tačiau Lietuvoje jis nebuvo matomas, nes Žemės šešėlis ant Mėnulio užslinko 14 val., o nuslinko 17 val. Mokslininkai aiškina, kad šis įvykis tęsis apie keturias valandas, kai tuo tarpu „kruvinojo“ Mėnulio fenomenas bus matomas tik vieną valandą ir keturiasdešimt tris minutes.

Palyginimui, 2019-ųjų sausio 21 d. įvyks kitas Mėnulio užtemimas, kurio visiško užtemimo fazė truks vos valandą ir dvi minutes. Tiesa, Saulės užtemimai būna gerokai trumpesni. Pavyzdžiui, 2017 metų rugpjūčio mėnesį matytas užtemimas truko ne daugiau nei tris minutes.

Mėnulis Lietuvoje tekės jau prasidėjus puššešėlinei užtemimo fazei, tačiau ne visi galės gėrėtis ilgai trunkančiu Mėnulio spektakliu. Afrikoje, Azijoje, Europoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Amerikoje gyvenantys žmonės galės matyti Mėnulio užtemimą, tačiau Šiaurės Amerikos gyventojams pasisekė mažiau.
Lietuvos Endokosmologijos muziejaus direktorius dr. Gunaras Kakaras patvirtino, kad šiandien, liepos 27 d. vakarą, vyksiantis antrasis ilgiausias Mėnulio užtemimas per 100 metų: „Žemė meta platų didelį šešėlį. Jeigu Mėnulis patenka į to šešėlio vidurį arba arčiau jo, tada užtemimas trunka ilgai“, – aiškino dr. G. Kakaras, pridūręs, kad per šį laikotarpį yra ir daugiau buvę užtemimų, tačiau ankščiau kiek ir kokių jų tiksliai buvo – nežinoma.  Anot jo, šiuolaikinė įranga leidžia užfiksuoti tikslius užtemimus, dangaus kūnų mechaniką, judesius…
Nusidažys raudona spalva
Užtemimo metu Mėnulis trumpam nusidažys siaubą keliančiu raudonos spalvos atspalviu. Mėnulis įgauna kraujo spalvą, kai Žemė užblokuoja Saulės šviesą ir ši nepasiekia mėnulio. Vis tik dalis šviesos apskrieja atmosfera ir suteikia Mėnuliui raudonai rusvą atspalvį. Be to, oras aplink Žemę geriau skaido trumpas šviesos bangas, tokias kaip mėlyna ir žalia, nei ilgas, kurios yra raudono spektro spalvos.
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite