Lėtinė liga: nepatogumas, prie kurio prisitaikoma?

Nors įprasta manyti, kad vaikai serga tik alergija ar peršalimu, tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistikos duomenimis, sergančiųjų lėtinėmis ligomis amžius jaunėja. Lėtinė liga gali užklupti tiek dėl netinkamo gyvenimo būdo, tiek dėl genetikos, tačiau net ir turintieji genetinį polinkį, ligų gali išvengti praktikuodami sveiką gyvenseną.

Ką reikia žinoti tėvams, jei jų vaikas susirgo lėtine liga, projekto „Pažadas sveikatai“ metu dalijosi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė prof. Augustina Jankauskienė.
„Lėtinė liga tampa iššūkiu visiems – tiek mažiesiems, tiek suaugusiems, nes reikia mokytis gyventi su ilgalaike ir dažnai nepagydoma liga. Kartais reikia atsisveikinti su buvusiomis veiklomis, o kamuojantys ligos simptomai gali paveikti santykius su aplinkiniais, todėl esi priverstas nutraukti prasmingus socialinius ryšius ir daugiau laiko praleisti institucijose, apie kurias turėjai ne pačią geriausią nuomonę. Taip prasideda nauja pažintis ir kelionė kartu su liga, kuri atneša naujų atradimų ir gyvenimą pakoreguoja iš esmės“, – pasakoja prof. A. Jankauskienė.
Kas yra lėtinė liga?
Liga tampa lėtine, kai žmogus ja serga ilgiau nei pusmetį. Ji gali užklupti tiek dėl netinkamo gyvenimo būdo, tiek dėl genetikos.
„Paprastai lėtinėmis ligomis sergantys žmonės pereina keletą sirgimo stadijų – pasiekia palengvėjimą, remisiją, o tuomet – vėl sveikatos pablogėjimą. Lėtinėmis ligomis serga ir vaikai, kuriuos, kamuoja ne vien sloga ar alergija, kaip dažniausiai įprasta manyti, bet ir sunkesnės ligos. Lėtinėms ligoms vystytis, kaip rodo moksliniai tyrimai, įtakos gali turėti netgi anksčiau patirtos patyčios, kurios yra lėtinio socialinėje aplinkoje patiriamo streso forma“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Vis dėlto, pasak jos, net ir turintieji genetinį polinkį žmonės, lėtinių ligų gali išvengti praktikuodami sveiką gyvenseną. Kaip dažniausias lėtines vaikų ligas gydytoja išskiria – fizines, psichologines ir neurologines ligas.
Nepatogu, bet prisitaikysiu
„Fizinės lėtinės ligos pasireiškia fiziniu skausmu, dėl kurio vaikai gali būti priversti daug ko atsisakyti nuo įprastos dienotvarkės iki bendravimo su aplinkiniais, nes yra priversti gulėti lovoje. Kitos lėtinės ligos taip pat turi savo specifinius gydymo metodus, prie kurių tenka prisitaikyti, išsiugdyti naujus gyvenimo būdo įpročius, keisti mitybą. Dėl kai kurių ligų net tenka atsižvelgti ateityje renkantis profesiją“, – sako gydytoja vaikų nefrologė.
Pavyzdžiu gydytoja pateikia diabetą, kuris gali gana radikaliai keisti nusistovėjusį gyvenimo ritmą, tačiau ilgainiui virsta natūralia rutina. Taip pat ji pabrėžia, kad suaugusiems žmonėms, kurie lėtinę ligą turi nuo vaikystės būna kur kas lengviau, nei kai lėtinė liga užklumpa vyresniame amžiuje.
„Dirbdama gydytoja pastebiu, kad nuo vaikystės lėtinėmis ligomis sergantys žmonės mažiau sureikšmina tai, kad serga. Nors ir tenka derinti savo kasdienybę prie ligos, tačiau jau būna prie to įpratę, išmokę kontroliuoti“, – sako profesorė.
Kaip tvarkytis su liga?
Pasak A. Jankauskienės, pasitaiko atvejų, kai patys vaikai, susirgę lėtinėmis ligomis, prisitaiko prie to, tačiau tėvams tai padaryti sekasi sunkiau.
„Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu lėtine liga serga vaikas, tai ja serga ne tik jis, bet ir visa šeima, kuri yra įtraukiama į procesą, dėl to svarbu, kad tėvai į savo vaiką žiūrėtų kaip į normalų vaiką. Visgi neretai lėtinė liga tampa ginklu, kuriuo tėvai nusitaiko į gydytojus, reikalaudami išskirtinių sąlygų, pareiškia, kad jų vaikui reikia visko, kas geriausia ir tai traumuoja vaiką“, – sako gydytoja.
Taip pat sergantiesiems, pasak jos, reiktų turėti ir savo pagrindinį gydytoją, kuris koordinuotų visą procesą ir žiūrėtų į pacientą kaip į visumą.
„Vaikas ir jo tėvai bei gydytojas turėtų jausti tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą. Jeigu tėvams kyla bent menkiausia abejonė gydytojo darbu, siūlyčiau keisti gydytoją, nes dvasinis komfortas padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų. Taip pat tėvai retai žino, kad jie gali sulaukti socialinių darbuotojų pagalbos kaip yra Vakarų Europos pažengusiose klinikose“, – sako Pediatrijos centro vadovė.
Pasak gydytojos, socialiniai darbuotojai, girdėdami, kokios yra konkrečios kiekvieno ligonio problemos, pavyzdžiui, judėjimo, mitybos, gyvenimo sąlygos ar transportavimo, gali tuo pasirūpinti ir suteikti daugiau informacijos tėvams, kuriems nereiktų gaišti savo brangaus laiko.
Projektas „Pažadas sveikatai“, kurį inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra, vyksta bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis, taip pat Vaikų ligonine, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialu bei Vaikų reabilitacijos skyriumi Druskininkų „Saulutė“. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Parengė Džeraldas Kauneckas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite