Lėlė – gražiausias vaikystės žaislas

Tarptautinę vaikų gynimo dieną Hugo Šojaus muziejuje buvo atidaryta trijų menininkių – Tatjanos Larinos, Rasos Benedikienės ir šilutiškės Ritos Poteliūnienės – vaikiškų knygų iliustracijų ir lėlių paroda „Svajonių palėpė“. Į parodos atidarymą atėję mažieji šilutiškiai apžiūrėjo iliustracijas ir lėles, susėdę ant mūsų vaikystės kilimėlių klausėsi Ritos Poteliūnienės sekamos pasakos.

Rita Poteliūnienė su parodos lankytojais.

Paroda atidaryta trečiajame aukšte šviesiame, mažame ir jaukiame kambarėlyje, kuris tikrai primena palėpę, nes jame pilna lagaminų, lentynų ir spintų (šį kartą stiklinių). Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pristatė vaikams ir juos atlydėjusioms mamoms menininkę Ritą Poteliūnienę.
Parodos autorė pasidžiaugė, kad vaikai susidomėję apžiūrėjo lėles, ant sienų sukabintus paveikslus. Rita papasakojo, kad siūti lėles – jos hobis. Tai nėra jos pagrindinis darbas. „Kiekvienuose namuose, kuriuose yra mergaičių, yra ir lėlių: pirktų, siūtų, dovanotų. Mergaitės labai mėgsta su jomis žaisti. O jūs ar mėgstate? Kai buvau dar maža, buvau labai smulkutė, tad dažnai mamulė pasisodindavo prie savęs, liepdavo „prisisemti į burną vandens“ – žiūrėti ir klausytis. Taip aš anksti išmokau megzti, siūti ir siuvinėti. Šis pomėgis pasitarnavo puošiant namus ir siuvant lėles, kurios man suteikia daug džiaugsmo. Savo lėlių nedovanoju – labai sunku su jomis skirtis“.
Menininkė papasakojo, kad lėles gali siūti tik linksmas ir geras žmogus, nes jos turi būti linksmos ir gražios. O kaip piktas žmogus sukurtų linksmą lėlę?
R. Poteliūnienės skaitomos Vytauto V. Landsbergio pasakos „Juokinga pasaka apie du kirminus“ klausėsi ir vaikučiai, vėliau atėję su savo auklėtojomis iš „Gintarėlio“ darželio. Išraiškingo pasakojimo vaikai klausėsi susidomėję, nenuleisdami akių nuo rankų, kurios buvo virtusios gražiais, pačios Ritos Poteliūnienės siūtais išraiškingais kirminais.
Vaikai klausė lėlių siuvėjos, kada ji pradėjo siūti lėles, kuri lėlė jai pačiai gražiausia, mergaitės pasakojo, kad mėgsta žaisti su lėlėmis. Džiaugėsi, kai menininkė davė joms palaikyti vieną ar kitą parodos eksponatą.

Menininkės Rasos Benedikienės siūtos lėlės.

Pasivaikščioti po vaikystės palėpę ne pro šalį visiems. Juk gerai prisimename, kiek ten įdomybių gali aptikti… Taip ir šioje palėpėje traukė akį ant senų lagaminų, lentynėlių susodintos dviejų menininkių lėlės, kurios tik papildė viena kitą. Mažytės, smulkios Rasos Benedikienės siūtos lėlytės gražiai „sutarė“ su kiek didesnėmis, charakteringesnėmis, labiau išpuoštomis Ritos Poteliūnienės lėlėmis.
Mergaites domino lėlyčių suknelių raukiniai, nėriniai, skrybėlaitės, papuošalai ir rankinukai. Vaikai, dovanodami gėles, dėkojo už įspūdingą parodą ir linkėjo pasiūti dar daug gražių lėlių. Menininkė pati panaši į dailią lėlę, tad vaikai mielai fotografavosi su ja. Mamos pasveikinti atėjo du jos sūnūs.

Ritos pasiūtos lėlės – parodos eksponatai.

Nepraleiskite progos pasidžiaugti rankų darbo vienetinėmis lėlėmis, kurios eksponuojamos Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Mažieji muziejaus lankytojai laukiami nuo 10 iki 18 val.
Paroda veiks iki liepos 1 d.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05) Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos. Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės

Atsakė, kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti ir eurą, ir kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą. Ekspertai sako, kad vienareikšmiškai pasakyti, kiek elektros sunaudos kalėdinės dekoracijos, yra sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo jų parametrų, ir nuo naudojimo laiko. „Elektrinės girliandos turi labai daug parametrų, kurie gali lemti tokių papuošimų elektros sunaudojimą: girliandos ilgis, lempučių kiekis joje, lempučių tipas ir galingumas. Labiausiai elektros sunaudojimas priklauso nuo girliandos lempučių kiekio, tipo ir galingumo, tad į tai

Popietė „Advento vainikas kitaip“

​Švėkšnoje veikiantis „Diemedžio“ ugdymo centras interneto svetainėje pasidalijo šia gera žinia. ​Adventas – laukimo ir susikaupimo, gerų darbų metas. Norisi draugauti, būti geresniais kitiems, dažniau nusišypsoti. Advento simbolis – vainikas, kuris reiškia šviesos troškimą. Gruodžio 2 dieną, ,,Diemedžio” ugdymo centre vyko edukacinė popietė „Advento vainikas kitaip“, kurią organizavo auklėtoja Vilma Uselienė. Popietė prasidėjo B. Fererro istorija apie 4 advento vainiko žvakes, kurios simbolizuoja taiką, tikėjimą, meilę ir viltį. Ši istorija privertė susimąstyti apie tai, kaip svarbu išsaugoti viltį, nes kol

Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį. Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai. Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje

Taip pat skaitykite