Laukiniai gyvūnai pridaro vis daugiau žalos

Šernų išknistą 3,5 ha pievą apžiūrėjo (iš kairės) Usėnų medžiotojų klubo atstovas Kęstutis Čekanskis, Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys, Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus, Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir nuo žvėrių nukentėjęs ūkininkas Gediminas Bardauskis.

Pastaruoju metu laukiniai gyvūnai ūkininkams padaro gerokai daugiau žalos negu iki tol. Netoli miškų gyvenantys žemdirbiai ankstesniais metais į komisiją, kuri skaičiuoja laukinių kanopinių žvėrių pasėliams padarytus nuostolius kreipdavosi 2-3 kartus per metus. Šiemet nuo pavasario gauti jau 8 pranešimai apie laukinių gyvūnų padarytus nuostolius.

Jaunas Usėnų ūkininkas Gediminas Bardauskis į komisiją kreipėsi dėl 3,5 ha ploto šernų nuknistos pievos. Pasak apie 80 ha žemės dirbančio ir gyvulininkyste besiverčiančio ūkininko, šernai jam priklausančiose ir netoli miško esančiose pievose „pasidarbuoja“ po kelis kartus per metus.
Šį kartą nuostoliai didesni, tad jis nusprendė kreiptis į minėtąją komisiją, kuri skaičiuoja ūkininkų patirtus nuostolius dėl laukinių kanopinių žvėrių. Į sugadintą pievą nuvyko Savivaldybės komisijos nariai Remigijus Rimkus, Darius Lidžius ir Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys. Usėnų medžiotojų klubui atstovavo Kęstutis Čekanskis.
Medžiotojas sakė šernų prie šios pievos tykojęs keturias naktis, tačiau girios kiaulės, pasirodo, medžiotoją pergudravo. „Prasėdėjau 4 naktis. Ir nieko. Esame miške pabarstę miltų, kad nuviliotume šernus nuo laukų ir pievų, tačiau ką padarysi laukiniam žvėriui. Užsimanė sliekų ir iškniso“, – kalbėjo K. Čekanskis.
Komisijos nariai nustatė, kad sugadinta apie 20 proc. pievos ploto ir čia pat pasiūlė G. Bardauskiui tartis su medžiotojų atstovu dėl nuostolių atlyginimo. Po neilgų derybų susitarta, kad medžiotojai organizuos talką ir patys užlygins sugadintą pievą.
Nuolatinis komisijos dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo narys Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius stebėjosi, kad dėl gręsiančio kiaulių maro buvo nurodyta masiškai naikinti šiuos gyvūnus, tačiau ūkininkams nuostolių pridaryta gerokai daugiau… Jis sakė, kad, be G. Bardauskio, į jį neseniai kreipėsi kitas ūkininkas, kuriam šernai taip išgadino 10 ha daugiamečių pievų, kad tą plotą belieka suarti…
Tokiu atveju tenka rūpintis ne tik nuostolių kompensavimu, bet ir aiškintis su Nacionaline mokėjimų agentūra, kurios duomenimis, deklaruotoje vietoje turėtų būti pieva. Nesuderinus pakeitimų, ūkininkas nebegaus ir taip sumažėjusių išmokų.
Anot D. Lidžiaus, laukų saugumu turi rūpintis ne vien medžiotojai, bet ir pats ūkininkas. Jei ūkininkas pats visiškai nebando apsaugoti savo teritorijos nuo laukinių gyvūnų, tokiam neskaičiuojama ir žvėrių padaryta žala. Patyręs nuostolių ūkininkas per tris dienas turi kreiptis į seniūną ir toje teritorijoje veikiantį medžiotojų klubą. Dažniausiai pavyksta susitarti – medžiotojai patys sutvarko išknistus plotus arba kompensuoja nuostolius kitaip – sumedžiotų žvėrių mėsa ar pinigais. Jeigu geruoju susitarti nepavyksta, seniūnas per 7 darbo dienas privalo iškviesti komisiją, kuri skaičiuoja laukinių kanopinių žvėrių padarytus nuostolius. Tuomet nuostolius įvertina komisijos nariai. Jeigu sugadinta daugiau kaip 70 proc. lauko, laikoma, kad suniokotas visas plotas. Jeigu mažiau, matuojami atskiri ploteliai ir apskaičiuojamas pažeistas plotas. Tuomet pagal tam tikrus normatyvus apskaičiuojama patirtoji žala ir siūloma medžiotojams padengti nuostolius. Jei šie nesutinka, prasideda teisminės procedūros.
Pastaruoju metu ūkininkus skriaudžia ne tik šernai, bet ir vilkai. Užliekniuose ūkininkaujančiam Algimantui Kliučinskui vilkai šiemet jau sudraskė penkis apie 150 kg svorio veršius. Spėjama, kad plėšrūnai atkeliauja iš Pagėgių pusės, o gal ir iš Rusijos pusės.
Šiuo atveju, žala skaičiuojama kitaip, nes gyvulio palaikus reikia kuo greičiau utilizuoti. Pastebėjęs papjautą gyvulį, ūkininkas nedelsdamas turi kreiptis į veterinarą, kuris parašo pažymą apie gyvulio žūties priežastį. Po to reikia kreiptis į Kaimo reikalų skyrių, kad būtų užfiksuotas įvykis ir išduota pažyma dėl gaišenos utilizavimo. Šiuo atveju medžiotojai kompensuoti nuostolių neprivalo, nes vilkai yra saugomi gyvūnai ir sumedžioti jų galima tik keletą. Nuostolius ūkininkams iš savo biudžeto kompensuoja Aplinkos ministerija.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite