Laukiniai gyvūnai pridaro vis daugiau žalos

Šernų išknistą 3,5 ha pievą apžiūrėjo (iš kairės) Usėnų medžiotojų klubo atstovas Kęstutis Čekanskis, Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys, Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus, Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir nuo žvėrių nukentėjęs ūkininkas Gediminas Bardauskis.

Pastaruoju metu laukiniai gyvūnai ūkininkams padaro gerokai daugiau žalos negu iki tol. Netoli miškų gyvenantys žemdirbiai ankstesniais metais į komisiją, kuri skaičiuoja laukinių kanopinių žvėrių pasėliams padarytus nuostolius kreipdavosi 2-3 kartus per metus. Šiemet nuo pavasario gauti jau 8 pranešimai apie laukinių gyvūnų padarytus nuostolius.

Jaunas Usėnų ūkininkas Gediminas Bardauskis į komisiją kreipėsi dėl 3,5 ha ploto šernų nuknistos pievos. Pasak apie 80 ha žemės dirbančio ir gyvulininkyste besiverčiančio ūkininko, šernai jam priklausančiose ir netoli miško esančiose pievose „pasidarbuoja“ po kelis kartus per metus.
Šį kartą nuostoliai didesni, tad jis nusprendė kreiptis į minėtąją komisiją, kuri skaičiuoja ūkininkų patirtus nuostolius dėl laukinių kanopinių žvėrių. Į sugadintą pievą nuvyko Savivaldybės komisijos nariai Remigijus Rimkus, Darius Lidžius ir Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys. Usėnų medžiotojų klubui atstovavo Kęstutis Čekanskis.
Medžiotojas sakė šernų prie šios pievos tykojęs keturias naktis, tačiau girios kiaulės, pasirodo, medžiotoją pergudravo. „Prasėdėjau 4 naktis. Ir nieko. Esame miške pabarstę miltų, kad nuviliotume šernus nuo laukų ir pievų, tačiau ką padarysi laukiniam žvėriui. Užsimanė sliekų ir iškniso“, – kalbėjo K. Čekanskis.
Komisijos nariai nustatė, kad sugadinta apie 20 proc. pievos ploto ir čia pat pasiūlė G. Bardauskiui tartis su medžiotojų atstovu dėl nuostolių atlyginimo. Po neilgų derybų susitarta, kad medžiotojai organizuos talką ir patys užlygins sugadintą pievą.
Nuolatinis komisijos dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo narys Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius stebėjosi, kad dėl gręsiančio kiaulių maro buvo nurodyta masiškai naikinti šiuos gyvūnus, tačiau ūkininkams nuostolių pridaryta gerokai daugiau… Jis sakė, kad, be G. Bardauskio, į jį neseniai kreipėsi kitas ūkininkas, kuriam šernai taip išgadino 10 ha daugiamečių pievų, kad tą plotą belieka suarti…
Tokiu atveju tenka rūpintis ne tik nuostolių kompensavimu, bet ir aiškintis su Nacionaline mokėjimų agentūra, kurios duomenimis, deklaruotoje vietoje turėtų būti pieva. Nesuderinus pakeitimų, ūkininkas nebegaus ir taip sumažėjusių išmokų.
Anot D. Lidžiaus, laukų saugumu turi rūpintis ne vien medžiotojai, bet ir pats ūkininkas. Jei ūkininkas pats visiškai nebando apsaugoti savo teritorijos nuo laukinių gyvūnų, tokiam neskaičiuojama ir žvėrių padaryta žala. Patyręs nuostolių ūkininkas per tris dienas turi kreiptis į seniūną ir toje teritorijoje veikiantį medžiotojų klubą. Dažniausiai pavyksta susitarti – medžiotojai patys sutvarko išknistus plotus arba kompensuoja nuostolius kitaip – sumedžiotų žvėrių mėsa ar pinigais. Jeigu geruoju susitarti nepavyksta, seniūnas per 7 darbo dienas privalo iškviesti komisiją, kuri skaičiuoja laukinių kanopinių žvėrių padarytus nuostolius. Tuomet nuostolius įvertina komisijos nariai. Jeigu sugadinta daugiau kaip 70 proc. lauko, laikoma, kad suniokotas visas plotas. Jeigu mažiau, matuojami atskiri ploteliai ir apskaičiuojamas pažeistas plotas. Tuomet pagal tam tikrus normatyvus apskaičiuojama patirtoji žala ir siūloma medžiotojams padengti nuostolius. Jei šie nesutinka, prasideda teisminės procedūros.
Pastaruoju metu ūkininkus skriaudžia ne tik šernai, bet ir vilkai. Užliekniuose ūkininkaujančiam Algimantui Kliučinskui vilkai šiemet jau sudraskė penkis apie 150 kg svorio veršius. Spėjama, kad plėšrūnai atkeliauja iš Pagėgių pusės, o gal ir iš Rusijos pusės.
Šiuo atveju, žala skaičiuojama kitaip, nes gyvulio palaikus reikia kuo greičiau utilizuoti. Pastebėjęs papjautą gyvulį, ūkininkas nedelsdamas turi kreiptis į veterinarą, kuris parašo pažymą apie gyvulio žūties priežastį. Po to reikia kreiptis į Kaimo reikalų skyrių, kad būtų užfiksuotas įvykis ir išduota pažyma dėl gaišenos utilizavimo. Šiuo atveju medžiotojai kompensuoti nuostolių neprivalo, nes vilkai yra saugomi gyvūnai ir sumedžioti jų galima tik keletą. Nuostolius ūkininkams iš savo biudžeto kompensuoja Aplinkos ministerija.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite