Laukiniai gyvūnai pridaro vis daugiau žalos

Šernų išknistą 3,5 ha pievą apžiūrėjo (iš kairės) Usėnų medžiotojų klubo atstovas Kęstutis Čekanskis, Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys, Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus, Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir nuo žvėrių nukentėjęs ūkininkas Gediminas Bardauskis.

Pastaruoju metu laukiniai gyvūnai ūkininkams padaro gerokai daugiau žalos negu iki tol. Netoli miškų gyvenantys žemdirbiai ankstesniais metais į komisiją, kuri skaičiuoja laukinių kanopinių žvėrių pasėliams padarytus nuostolius kreipdavosi 2-3 kartus per metus. Šiemet nuo pavasario gauti jau 8 pranešimai apie laukinių gyvūnų padarytus nuostolius.

Jaunas Usėnų ūkininkas Gediminas Bardauskis į komisiją kreipėsi dėl 3,5 ha ploto šernų nuknistos pievos. Pasak apie 80 ha žemės dirbančio ir gyvulininkyste besiverčiančio ūkininko, šernai jam priklausančiose ir netoli miško esančiose pievose „pasidarbuoja“ po kelis kartus per metus.
Šį kartą nuostoliai didesni, tad jis nusprendė kreiptis į minėtąją komisiją, kuri skaičiuoja ūkininkų patirtus nuostolius dėl laukinių kanopinių žvėrių. Į sugadintą pievą nuvyko Savivaldybės komisijos nariai Remigijus Rimkus, Darius Lidžius ir Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys. Usėnų medžiotojų klubui atstovavo Kęstutis Čekanskis.
Medžiotojas sakė šernų prie šios pievos tykojęs keturias naktis, tačiau girios kiaulės, pasirodo, medžiotoją pergudravo. „Prasėdėjau 4 naktis. Ir nieko. Esame miške pabarstę miltų, kad nuviliotume šernus nuo laukų ir pievų, tačiau ką padarysi laukiniam žvėriui. Užsimanė sliekų ir iškniso“, – kalbėjo K. Čekanskis.
Komisijos nariai nustatė, kad sugadinta apie 20 proc. pievos ploto ir čia pat pasiūlė G. Bardauskiui tartis su medžiotojų atstovu dėl nuostolių atlyginimo. Po neilgų derybų susitarta, kad medžiotojai organizuos talką ir patys užlygins sugadintą pievą.
Nuolatinis komisijos dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo narys Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius stebėjosi, kad dėl gręsiančio kiaulių maro buvo nurodyta masiškai naikinti šiuos gyvūnus, tačiau ūkininkams nuostolių pridaryta gerokai daugiau… Jis sakė, kad, be G. Bardauskio, į jį neseniai kreipėsi kitas ūkininkas, kuriam šernai taip išgadino 10 ha daugiamečių pievų, kad tą plotą belieka suarti…
Tokiu atveju tenka rūpintis ne tik nuostolių kompensavimu, bet ir aiškintis su Nacionaline mokėjimų agentūra, kurios duomenimis, deklaruotoje vietoje turėtų būti pieva. Nesuderinus pakeitimų, ūkininkas nebegaus ir taip sumažėjusių išmokų.
Anot D. Lidžiaus, laukų saugumu turi rūpintis ne vien medžiotojai, bet ir pats ūkininkas. Jei ūkininkas pats visiškai nebando apsaugoti savo teritorijos nuo laukinių gyvūnų, tokiam neskaičiuojama ir žvėrių padaryta žala. Patyręs nuostolių ūkininkas per tris dienas turi kreiptis į seniūną ir toje teritorijoje veikiantį medžiotojų klubą. Dažniausiai pavyksta susitarti – medžiotojai patys sutvarko išknistus plotus arba kompensuoja nuostolius kitaip – sumedžiotų žvėrių mėsa ar pinigais. Jeigu geruoju susitarti nepavyksta, seniūnas per 7 darbo dienas privalo iškviesti komisiją, kuri skaičiuoja laukinių kanopinių žvėrių padarytus nuostolius. Tuomet nuostolius įvertina komisijos nariai. Jeigu sugadinta daugiau kaip 70 proc. lauko, laikoma, kad suniokotas visas plotas. Jeigu mažiau, matuojami atskiri ploteliai ir apskaičiuojamas pažeistas plotas. Tuomet pagal tam tikrus normatyvus apskaičiuojama patirtoji žala ir siūloma medžiotojams padengti nuostolius. Jei šie nesutinka, prasideda teisminės procedūros.
Pastaruoju metu ūkininkus skriaudžia ne tik šernai, bet ir vilkai. Užliekniuose ūkininkaujančiam Algimantui Kliučinskui vilkai šiemet jau sudraskė penkis apie 150 kg svorio veršius. Spėjama, kad plėšrūnai atkeliauja iš Pagėgių pusės, o gal ir iš Rusijos pusės.
Šiuo atveju, žala skaičiuojama kitaip, nes gyvulio palaikus reikia kuo greičiau utilizuoti. Pastebėjęs papjautą gyvulį, ūkininkas nedelsdamas turi kreiptis į veterinarą, kuris parašo pažymą apie gyvulio žūties priežastį. Po to reikia kreiptis į Kaimo reikalų skyrių, kad būtų užfiksuotas įvykis ir išduota pažyma dėl gaišenos utilizavimo. Šiuo atveju medžiotojai kompensuoti nuostolių neprivalo, nes vilkai yra saugomi gyvūnai ir sumedžioti jų galima tik keletą. Nuostolius ūkininkams iš savo biudžeto kompensuoja Aplinkos ministerija.

Vaidotas VILKAS

Hits: 66

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite