Laistome augalus: kaip nuobodžią rutiną paversti malonia pramoga?

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas jau puošia galybė gėlių, o šiltnamiuose ir daržuose jau įsitaisė visų mėgstami agurkai, pomidorai bei kitos daržovės, jiems reikia vis daugiau priežiūros, taip pat – ir pakankamai vandens.

Gresiančią nuobodžią laistymo rutiną ir tampomus kibirus su vandeniu galima paversti netgi visai malonia pramoga, rašoma „Fiskars“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau tam reikėtų įsiminti kelias svarbias taisykles, kurių nepaveiks net ir nepastovios oro sąlygos bei besikeičiantys asmeniniai planai.

Pasirinkite tinkamus augalus

Atrodo, paprasta taisyklė, tačiau ji – esminė, nuo kurios priklauso sodo, daržo ar tiesiog balkono gyvybingumas. Pasirinkti augalai diktuoja jų laistymo poreikius, pavyzdžiui, Lietuvos klimatui būdingiems augalams tiks įprastas laistymas. Tuo metu egzotiškai augmenijai prireiks dirbtinai sukurti kitokio klimato sąlygas – tai kainuos ir laiką, ir pinigus.

Išnaudokite lietaus vandenį

Jeigu turite galimybę, surinkite ir panaudokite lietaus vandenį. Žolė ir augalai jį ypač mėgsta: jis – minkštesnis, neturi vamzdynais atkeliaujančiam vandeniui būdingų priemaišų. Be to, lauke laikomas lietaus vanduo būna aplinkos temperatūros, dėl ko jis – tik dar labiau palankus augalams. Lyjant lietui, ne visas jis patenka ant augalų, todėl jį verta surinkti. Be to, lietaus vanduo nekainuoja, juo patogu naudotis – tereikia tik didelės talpos jam laikyti.

Planuokite laistymą

Jei planuojate savo pramogas, planuoti teks ir laistymą. Gali atrodyti, kad sodo ar daržo laistymas saulėtą popietę yra idealus laiko praleidimo būdas – tam ypač pritartų vandeniu taškytis mėgstantys vaikai. Tačiau plieskiant saulei, vanduo garuoja sparčiau, dėl to ne viskas, kas buvo išlieta, atiteks augalams – reikšmingą dalį drėgmės neišvengiamai pasisavins saulė.

„Fiskars“ sodo ir daržo priežiūros specialistai pataria laistyti ryte, nuo 6 iki 10 valandos. Neturint galimybės palieti augalų ryte, tam tiks vėlesnis vakaras. Svarbu nelaistyti spiginant saulei – norint pakankamai sudrėkinti augalus, teks išnaudoti kur kas daugiau vandens.

Mažiau vandens sunaudosite, o ir sutaupysite, jei nepersistengsite su augalų priežiūra, pavyzdžiui, rečiau pjausite žolę. Ilgesnė žolė, iš pažiūros, kai kam gali neatrodyti itin estetiškai, tačiau ją reikės ne taip dažnai laistyti. Be to, jei vystote natūralią pievą, retesniu šienavimu džiaugsis bitės ir kiti vabzdžiai, atsakingi už augalų žiedų apdulkinimą.

Įdarbinkite išmaniąsias technologijas

Jei ryte atsikelti sunku, o vakarai vilioja kitomis pramogomis, laistymui pasitelkti verta išmaniąsias technologijas. Yra daugybė išmaniesiems telefonams skirtų programėlių, kurios pataria, kaip tinkamai prižiūrėti augalus: nuo laistymo, genėjimo iki tręšimo.

Namuose turintiems laistymo sistemas, pravers išmanūs arba tradiciniai laikmačiai. Pasirinkę norimą laiką ir laistymo intensyvumą, galite patogiai, net neišeidami iš namų, palieti savo augalus. Be to, taip sunaudosite mažiau vandens.

Galiausiai, net ir neturint specializuotų programėlių, kiekviename išmaniajame telefone ras orų programėlę. Pažvelgę į būsimos dienos orų prognozę galite nusimatyti, ar prireiks ką nors laistyti ir kiek maždaug vandens tam prireiks. Jei prognozuojamas lietus ir dargana, tądien galėsite pailsėti nuo laistymo.

Bendraukite su augalais

Paverskite laistymą meditacijos praktika. Laistydami žolę, daržoves ar gėles, būkite čia ir dabar, džiaukitės tuo, kaip rūpinatės savo augalais, nebijokite jų užkalbinti. Ko gero, atsakymo nesulauksite, bet galėsite laiku pastebėti puvinius, pelėsį, parazitus ar kitas blogybes bei įvertinti, ar augalams visko pakanka.

Išsikelkite sau iššūkį

Aktyviausiems sodininkams ir daržininkams „Fiskars“ ekspertai pataria išsikelti linksmą, bet maloniai įpareigojantį iššūkį, pavyzdžiui, laistant nueiti bent keletą tūkstančių žingsnių. Prie tokio ar panašių iššūkių prisijungti pakvieskite draugus, artimuosius ir džiaukitės ne tik gražėjančia augmenija, bet ir kartu praleistu laiku.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite