Kuršių marių vėtrungė – pasaulio dailininkų kūriniuose

Šilutiškiai bibliotekininkai beveik visus metus mėgavosi tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ siunčiamais dailininkų darbais. Konkursas baigėsi, darbai įvertinti, išleistas parodos katalogas. ką beliko padaryti? Gal tik apibendrinti šį F.  Bajoraičio viešosios bibliotekos metų projektą.

Ekslibrisų konkurso nugalėtoju pripažintam dailininkui vilniečiui Vladimirui Panaskovui padėką įteikė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Viešojoje bibliotekoje įvykęs ekslibrisų parodos atidarymas sukvietė gausų būrį meno gerbėjų, Pamario kultūros puoselėtojų ar šiaip smalsuolių. Atvykusius dailininkus pagerbė ir rajono Savivaldybės atstovai: meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, būrys Savivaldybės tarybos narių, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius. Svečiai renginio metu atliko ir kilnią misiją – dalyvaudami akcijoje „Knygų Kalėdos“ skaitytojams padovanojo šūsnį vertingų knygų.

47 dailininkai iš 19 šalių

Ekslibrisų konkursas vyko viešosios bibliotekos ir partnerio Šilutės kultūros ir pramogų centro įgyvendinamo projekto „Vėtrungių kelias“ iniciatyva. Idėją finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Bibliotekos partneriais ir konsultantais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai. 47 dailininkai iš 19 pasaulio šalių per vėtrungę, unikalų Pamario krašto vandens kultūros identiteto simbolį, siekė įprasminti ir skleisti Mažosios Lietuvos kultūros, raštijos paveldą.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Tradiciškai ekslibrisas – knygos ženklas. Tačiau dailėtyrininkai pripažįsta, kad šiuolaikiniame modernėjančiame pasaulyje ekslibriso, kaip knygos nuosavybės ženklo, tiesioginė paskirtis kinta. Ekslibrisas tampa mažosios grafikos kūriniu, ne tik įtvirtinančiu knygos priklausomybę konkrečiam žmogui, bet kartais skirtu eksponuoti tik parodose ar saugoti kolekcininkų rinkiniuose.

Tai savitas pagarbos, saviraiškos ženklas. Todėl šiandien tiek daug ekslibrisų kuriama įvairioms progoms, istoriniams įvykiams paminėti, organizacijoms, paveldo vertybėms. Sukurti originalų, menišką, „kalbantį“ ekslibrisą, perteikiantį taiklią informaciją, nėra lengva. Ekslibrisai – lyg meninės miniatiūros, maži kryžiažodžiai, saugantys savyje autoriaus mintis, knygos savininko pasaulį.

Mažoji grafika – Pamario įžymybėms

Ekslibrisų parodoje eksponuojama 117 mažosios grafikos kūrinių, atsiųstų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“. Juose įamžintos Šilutės krašto kultūros ir istorijos vertybės. Ekslibrisus dailininkai dedikavo seniesiems krašto gyventojams lietuvininkams, įžymioms šiandienos Pamario krašto kultūros, meno asmenybėms, bibliotekoms, muziejams, kitoms organizacijoms, etnografiniams Pamario kaimams ir kt.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui. Petro Skutulo nuotr.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui.
Petro Skutulo nuotr.

Ne viena grafinė miniatiūra sukurta ir skirta senajam Kuršių marių žvejybos inspektoriui, vėtrungių „tėvui“ Ernstui Vilhelmui Berbomui, tautosakos pateikėjui ir Pamario žvejui Adomui Goberiui, ornitologams Vytautui Jusiui ir Leonui Jezerskui, laivų vėtrungių meistrui Vaidotui Bliūdžiui, etnografinių burvalčių – kurėnų gamintojui Simui Knapkiui, buriuotojui, jachta apiplaukusiam pasaulį, Andriui Varnui, dailininkei marinistei Janinai Krasauskienei, taip pat Šilutės muziejui, Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai ir t. t.

Laureatai

Parodos atidarymo metu kalbėjusi dailininkė vitražistė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pripažino, kad jos vadovaujamai vertinimo komisijai teko ilgokai svarstyti, lyginti, analizuoti, diskutuoti išskiriant vertingiausius kūrinius. Įtaigiausios meninės raiškos ir temos atskleidimo prasme vertintojams pasirodė vilniečio dailininko Vladimiro Panaskovo grafinės miniatiūros, skirtos etnografinės žvejo sodybos-muziejaus Rusnėje įkūrėjui Kazimierui Baniui ir tarptautinių ekslibrisų konkursų „Šilutei-480“ (1991) ir „Vydūnui-125“ (1993) iniciatorei Giedrei Leškytei.

Trečios vietos laimėtoja jauna šiaulietė grafikė Vaiva Kovieraitė prie stendo, kur eksponuojami jos darbai.

Smulkiais štrichais, subtilia spalvine gama grafikas atskleidžia senojo Pamario kraštovaizdį su jam būdingais trobesiais, žvejų burvaltėmis, gamtos detalėmis. Tai lyg mistiniai pasakojimai, žadinantys fantaziją ir emocijas.

Išraiškingumu, estetika dvelkia ir antros vietos laimėtojo, Italijos menininko Giancarlo Pozzi ekslibrisai, kuriuose tikroviška kompozicija nesunkiai padeda atspėti jų savininkų pomėgius, interesus.

Prizine vieta įvertinti jaunos, perspektyvios šiaulietės grafikės Vaivos Kovieraitės kūriniai, verčiantys pasitelkti vaizduotę, matyti daugiau už autorės sukurtą meninį vaizdą.

Už originalumą, savitumą, meniškumą Lietuvos dailininkų sąjunga diplomais apdovanojo Lietuvos ir užsienio dailininkus – Vladimirą Panaskovą, Eglę Vertelkaitę, Snežaną Kezele (Serbija), Adamą Czech (Lenkija), Roumeną Mihailovą (Bulgarija).

Dar 11 ekslibrisų kūrėjų pagerbta padėkomis ir prizais. Šilutės r. savivaldybės padėką meras V. Laurinaitis įteikė laureatui – dailininkui V. Panaskovui. Visi konkurso dalyviai apdovanoti parodos katalogu, kurio elektroninė versija pateikta ir bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt.

Kuršių marių vėtrungėms dedikuota ekslibrisų paroda pakeliaus po Lietuvą, aplankys bičiulius kaimyninėse šalyse. Savita menine kalba istorinę, kultūrinę atmintį išreiškiantys darbai praturtins ne tik Pamario, bet ir viso Mažosios Lietuvos regiono meno vertybių ir paveldo dokumentų archyvą.

Virginija Veiverienė

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pskelbė konkurso nugalėtojus.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Taip pat skaitykite