Kuršių marių vėtrungė – pasaulio dailininkų kūriniuose

Šilutiškiai bibliotekininkai beveik visus metus mėgavosi tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ siunčiamais dailininkų darbais. Konkursas baigėsi, darbai įvertinti, išleistas parodos katalogas. ką beliko padaryti? Gal tik apibendrinti šį F.  Bajoraičio viešosios bibliotekos metų projektą.

Ekslibrisų konkurso nugalėtoju pripažintam dailininkui vilniečiui Vladimirui Panaskovui padėką įteikė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Viešojoje bibliotekoje įvykęs ekslibrisų parodos atidarymas sukvietė gausų būrį meno gerbėjų, Pamario kultūros puoselėtojų ar šiaip smalsuolių. Atvykusius dailininkus pagerbė ir rajono Savivaldybės atstovai: meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, būrys Savivaldybės tarybos narių, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius. Svečiai renginio metu atliko ir kilnią misiją – dalyvaudami akcijoje „Knygų Kalėdos“ skaitytojams padovanojo šūsnį vertingų knygų.

47 dailininkai iš 19 šalių

Ekslibrisų konkursas vyko viešosios bibliotekos ir partnerio Šilutės kultūros ir pramogų centro įgyvendinamo projekto „Vėtrungių kelias“ iniciatyva. Idėją finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Bibliotekos partneriais ir konsultantais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai. 47 dailininkai iš 19 pasaulio šalių per vėtrungę, unikalų Pamario krašto vandens kultūros identiteto simbolį, siekė įprasminti ir skleisti Mažosios Lietuvos kultūros, raštijos paveldą.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Tradiciškai ekslibrisas – knygos ženklas. Tačiau dailėtyrininkai pripažįsta, kad šiuolaikiniame modernėjančiame pasaulyje ekslibriso, kaip knygos nuosavybės ženklo, tiesioginė paskirtis kinta. Ekslibrisas tampa mažosios grafikos kūriniu, ne tik įtvirtinančiu knygos priklausomybę konkrečiam žmogui, bet kartais skirtu eksponuoti tik parodose ar saugoti kolekcininkų rinkiniuose.

Tai savitas pagarbos, saviraiškos ženklas. Todėl šiandien tiek daug ekslibrisų kuriama įvairioms progoms, istoriniams įvykiams paminėti, organizacijoms, paveldo vertybėms. Sukurti originalų, menišką, „kalbantį“ ekslibrisą, perteikiantį taiklią informaciją, nėra lengva. Ekslibrisai – lyg meninės miniatiūros, maži kryžiažodžiai, saugantys savyje autoriaus mintis, knygos savininko pasaulį.

Mažoji grafika – Pamario įžymybėms

Ekslibrisų parodoje eksponuojama 117 mažosios grafikos kūrinių, atsiųstų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“. Juose įamžintos Šilutės krašto kultūros ir istorijos vertybės. Ekslibrisus dailininkai dedikavo seniesiems krašto gyventojams lietuvininkams, įžymioms šiandienos Pamario krašto kultūros, meno asmenybėms, bibliotekoms, muziejams, kitoms organizacijoms, etnografiniams Pamario kaimams ir kt.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui. Petro Skutulo nuotr.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui.
Petro Skutulo nuotr.

Ne viena grafinė miniatiūra sukurta ir skirta senajam Kuršių marių žvejybos inspektoriui, vėtrungių „tėvui“ Ernstui Vilhelmui Berbomui, tautosakos pateikėjui ir Pamario žvejui Adomui Goberiui, ornitologams Vytautui Jusiui ir Leonui Jezerskui, laivų vėtrungių meistrui Vaidotui Bliūdžiui, etnografinių burvalčių – kurėnų gamintojui Simui Knapkiui, buriuotojui, jachta apiplaukusiam pasaulį, Andriui Varnui, dailininkei marinistei Janinai Krasauskienei, taip pat Šilutės muziejui, Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai ir t. t.

Laureatai

Parodos atidarymo metu kalbėjusi dailininkė vitražistė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pripažino, kad jos vadovaujamai vertinimo komisijai teko ilgokai svarstyti, lyginti, analizuoti, diskutuoti išskiriant vertingiausius kūrinius. Įtaigiausios meninės raiškos ir temos atskleidimo prasme vertintojams pasirodė vilniečio dailininko Vladimiro Panaskovo grafinės miniatiūros, skirtos etnografinės žvejo sodybos-muziejaus Rusnėje įkūrėjui Kazimierui Baniui ir tarptautinių ekslibrisų konkursų „Šilutei-480“ (1991) ir „Vydūnui-125“ (1993) iniciatorei Giedrei Leškytei.

Trečios vietos laimėtoja jauna šiaulietė grafikė Vaiva Kovieraitė prie stendo, kur eksponuojami jos darbai.

Smulkiais štrichais, subtilia spalvine gama grafikas atskleidžia senojo Pamario kraštovaizdį su jam būdingais trobesiais, žvejų burvaltėmis, gamtos detalėmis. Tai lyg mistiniai pasakojimai, žadinantys fantaziją ir emocijas.

Išraiškingumu, estetika dvelkia ir antros vietos laimėtojo, Italijos menininko Giancarlo Pozzi ekslibrisai, kuriuose tikroviška kompozicija nesunkiai padeda atspėti jų savininkų pomėgius, interesus.

Prizine vieta įvertinti jaunos, perspektyvios šiaulietės grafikės Vaivos Kovieraitės kūriniai, verčiantys pasitelkti vaizduotę, matyti daugiau už autorės sukurtą meninį vaizdą.

Už originalumą, savitumą, meniškumą Lietuvos dailininkų sąjunga diplomais apdovanojo Lietuvos ir užsienio dailininkus – Vladimirą Panaskovą, Eglę Vertelkaitę, Snežaną Kezele (Serbija), Adamą Czech (Lenkija), Roumeną Mihailovą (Bulgarija).

Dar 11 ekslibrisų kūrėjų pagerbta padėkomis ir prizais. Šilutės r. savivaldybės padėką meras V. Laurinaitis įteikė laureatui – dailininkui V. Panaskovui. Visi konkurso dalyviai apdovanoti parodos katalogu, kurio elektroninė versija pateikta ir bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt.

Kuršių marių vėtrungėms dedikuota ekslibrisų paroda pakeliaus po Lietuvą, aplankys bičiulius kaimyninėse šalyse. Savita menine kalba istorinę, kultūrinę atmintį išreiškiantys darbai praturtins ne tik Pamario, bet ir viso Mažosios Lietuvos regiono meno vertybių ir paveldo dokumentų archyvą.

Virginija Veiverienė

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pskelbė konkurso nugalėtojus.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Hits: 187

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite