Kuriuos sporto papildus pasirinkti pradedantiesiems?

Jei pradėjote sportuoti, turbūt esate sau išsikėlę tam tikrus tikslus. Išsikeltų tikslų būtina siekti, nes nuo to priklauso ir  žmogaus motyvacija sportuoti. Jos nelikus, dings ir noras sportuoti… 

Sportą derindami su kitais gyvensenos pokyčiais, žmonės tikisi labiau apčiuopiamų rezultatų. Dėl šios priežasties daugelis renkasi vartoti sporto papildus. Juos renkasi ne tik pradedantieji – be sporto papildų šiandien neišsiverčia ir įgudę atletai, ir ilgą laiką sporto salę lankantys mėgėjai. Daugumą sporto papildų galima laikyti natūraliais ir nė kiek nekenksmingais net vartojant didesniais kiekiais. Tai iš dalies paaiškina jų populiarumą.

Skirtingos sporto šakos ir skirtingi intensyvumo lygiai diktuoja ir skirtingą sporto papildų poreikį. Pasiaiškinkime, kokie būna papildai sportui ir kuriuos geriausia pasirinkti pradedantiesiems.

Baltymai

Dažniausiai lankantieji sporto salę renkasi baltymų papildus. Juos dažniau renkasi sportuojantys vyrai. Baltymų papildai gali būti išgauti iš bet kurio maisto produkto, kuriame yra baltymų, todėl tokie papildai gali būti ir gyvulinės, ir augalinės kilmės. Jų tikslas turėtų būti aiškus, jei žinote bent kažką apie žmogaus biologiją.

Baltymai yra pagrindinis elementas, kuris naudojamas raumenų gamyboje. Kiekvieną kartą intensyviau pasportavus (intensyvumas yra sąlyginis ir priklauso nuo konkretaus žmogaus gyvenimo būdo ir patirties), žmogaus raumuo įplyšta ir yra sukuriamas iš naujo per 24-72 valandas. Būtent baltymai atlieka „plytų“ funkciją, nes tai yra medžiaga, kuri sudaro raumenų masę. Todėl visi, kurie nori pagreitinti raumenų masės augimą, renkasi baltymų papildus. Tai – populiariausi sporto papildai šiuo metu.

Amino rūgštys

Baltymai yra sudaryti iš mažesnių medžiagų, kurios yra vadinamos amino rūgštimis. Yra daug skirtingų amino rūgščių, kurios skirstomos į būtinąsias ir nebūtinąsias, nes vienų mūsų organizmas gali pasigaminti pats, o kitų privalo gauti iš išorinių šaltinių.

Skirtingos amino rūgštys atlieka skirtingas funkcijas, todėl sportininkai jų papildus pasirenka pagal savo poreikį.

Kreatinas

Kreatinas, o jei tiksliau – kreatino monohidratas, kaip viena iš kreatino formų, yra itin paklausus, ypač tarp tų, kurie atlieka jėgos treniruotes. Kreatinas yra atsakingas už raumenų susitraukimo stiprumą ir už tai, ką mes suprantame kaip „jėgą“. Jo vartojimas leidžia atlikti intensyvesnę treniruotę nei galėtume be kreatino – jis leidžia raumenims išlikti aktyviems, t. y. „pavargti“ lėčiau. Mūsų organizmas jo gauna natūraliai būdais, tačiau jo atsargas galima papildyti ir naudojant papildus.

Jis yra 100% saugus ir šalutinio poveikio nebūna net vartojant didesnius jo kiekius. Vienas dažnas šalutinis poveikis yra vandens kaupimasis raumenyse dėl kreatino sąveikos su vandens molekulėmis. Tačiau tai yra labiau vizualinė, o ne sveikatos problema. Nustojus vartoti kreatiną, vandens perteklius pasišalina iš raumenų, todėl svoris ir raumenų išvaizda susitvarko labai greitai.

Tai yra trys pagrindinės sporto papildų rūšys, kurios labiausiai tinka tiems, kurie užsiima jėgos treniruotėmis arba yra išsikėlę tikslą užsiauginti raumenų masę bei padailinti savo kūną. Tiesa, sporto papildai neapsiriboja tais, kurie išvardinti šiame straipsnyje. Jų pasirinkite priklauso nuo jūsų tikslo, treniruočių intensyvumo ir kitų faktorių. Turėdami klausimų galite atsakymų ieškoti internete arba klausti savo trenerio, kuris tikrai bus susipažinęs su bazine informacija apie papildus sportuojantiems.

Pr2021/31

Maisto papildai Biyoma

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite