2013-ieji buvo ypatingi Šilutės evangelikų liuteronų parapijai, mininčiai parapijos įkūrimo 100-ąsias metines. Visus metus bažnyčioje vyko renginiai, skambėjo klasikinė muzika. Netrūko turistų. Ta proga pakalbinome Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą Remigijų ŠEMEKLĮ.

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.
Nuotr. iš „Pamario“ archyvo

– Kas labiausiai džiugino jubiliejiniais parapijos metais?
– Dievo dovanos: sutikti žmonės, įsimintini įvykiai…
– Prisiminkite jubiliejinių metų pradžią.
– Parapijos jubiliejiniai metai prasidėjo bendromis ekumeninėmis pamaldomis Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje – maldų už krikščionių vienybę savaitės metu, sausio mėnesį. Kartu meldėsi katalikų ir evangelikų liuteronų dvasininkai bei tikintieji, giedojo jungtinis abiejų parapijų choras. Šių pamaldų metu pasidalijau sumanymu per miesto šventę surengti ekumenines pamaldas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kuriose būtų meldžiamasi už miestą ir miestiečius.
– Pastebėjome, kad Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia miesto šventės dienomis buvo atvira visiems, ieškantiems dvasinio ir kultūrinio peno.
– Taip, parapija ypač pasistengė, kad miesto širdyje stovinti bažnyčia taptų traukos centru miestiečiams ir svečiams. Tai nebuvo lengva, nes miesto šventėje netrūko šventinių renginių. Bažnyčia tapo dvasinio ir kultūrinio gyvenimo oaze. 9 val. ryto bažnyčios varpai pakvietė į ekumenines pamaldas. Už miestą ir miestiečius meldėsi evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis bei kitų konfesijų kunigai ir pastoriai. Tuometinė rajono merė Daiva Žebelienė bažnyčiai padovanojo simbolinį „degantį krūmą“ – kaltinę žvakidę, kuri puošė bažnyčią įvairių renginių metu. Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė ir muziejaus istorikas Ignas Giniotis pristatė muziejaus darbuotojų parengtą parodą „Šilutės parapijiečiai“, kuri priminė žmones, gyvenusius čia prieš 100 metų. Šio krašto išeiviams, dabar gyvenantiems Vokietijoje, informacija apie bažnyčią ir parapiją buvo išversta į vokiečių kalbą.
Miesto šventės metu bažnyčia buvo atvira lankytojams: buvo galima pasiklausyti dainuojamosios poezijos (atlikėjai Liuda Kašetienė, Žydrė Adomaitienė ir Adas Nausėda), taip pat evangeliškų pučiamųjų orkestrų iš Marijampolės (vad. Mindaugas Biveinis), Šilutės (vad. Gražvydas Raila) ir Klaipėdos (vad. Dovydas Gaučius) koncerto, muzikos vakarą surengė „Vilniaus arsenalas“.
Apgailestaujame, kad miesto šventės organizatoriai per vėlai pranešė apie gausų svečių būrį iš Vokietijos. Nespėjome pakviesti vertėjų. Svečiai iš Vokietijos vėliau savo nuoskaudas išreiškė straipsnyje („Memeler Damfboot“, Nr. 7, 2013). Vėlesniuose renginiuose – šventinant koplyčią ir kitą dieną vykusioje Šilutės kapinių šventėje, laikas nebuvo ribojamas, tad vyskupo ir šventės dalyvių kalbos buvo verčiamos į vokiečių kalbą. Manyčiau, kad iš anksto žinodami apie atvykstančias grupes ar pavienius asmenis iš Vokietijos, galėtume parengti pamokslo santrauką vokiečių kalba arba surasti parapijoje vertėją.
– Ar jubiliejiniais metais sulaukėte daug lankytojų?
– 2013 metais bažnyčioje apsilankė per 3000 lietuviškai, vokiškai, angliškai, latviškai ir rusiškai kalbančių turistų. Vasaros metu turistų grupes Šilutės bažnyčioje nuolat pasitinka ir išsamiai apie bažnyčią vokiškai papasakoja iš Kylio atvykstanti Erna Dreyszas bei šilutiškė Erika Mockienė.
– Kuo dar galėtumėte pasidžiaugti?
– Praėjusių metų pavasarį Šilutės evangelikų liuteronų parapijos namai virto Biblijos mokyklėle. Velykinių atostogų metu ją lankę 6-12 metų amžiaus vaikai smagiai leido laiką ir susipažino su Šventuoju Raštu. Mokyklą padėjo organizuoti ir jai vadovavo Rahel Dreher iš Vokietijos. Parapijos senjorai, vieniši žmonės buvo pakviesti švęsti velykinių pusryčių. Pasimeldę, pagiedoję velykinių giesmių, jie vaišinosi Šilutės rajono evangelikų liuteronų labdaros organizacijos „Šilutės Sandora“ (pirmininkė Astrita Liepienė) moterų ruoštomis vaišėmis. Velykinių dekoracijų bei rašiklių su Šventojo Rašto citatomis padovanojo Erna Dreyszas. Graži šventė senjorams dovanojama ir advento pradžioje.
Įsimintina gegužės 9-oji – Kristaus Dangun žengimo diena. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo organizuota Jaunimo diena: vyko pamaldos, grojo ir giedojo Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos jaunimo ansamblis. Po savaitės minėjome Tarptautinę šeimos dieną kartu su „Pušelės“ vaikų lopšelio-darželio darbuotojais, vaikais ir jų tėveliais. Bažnyčioje skambėjo vaikų deklamuojamos eilės, giesmės. Programėlę parengė muzikos mokytoja Irena Žėkienė.
– Prisiminkite parapijos įkūrimo 100-osioms metinėms skirtas iškilmes.
– Iškilmės vyko birželio 15-ąją. Į ekumenines pamaldas susirinko Šilutės ir aplinkinių parapijų evangelikai liuteronai, sulaukta svečių. Prisiminta, kad prieš 100 metų buvo įkurta Šilutės (Šilokarčemos) parapija, o birželio 13 d. padėtas kertinis bažnyčios statybos akmuo. Pamaldose giedojo jungtinis Šilutės ir Pagėgių parapijų bei Šilutės vokiečių bendrijos „Heide“ choras (dirigentas Valteris Matulis), grojo jungtinis Klaipėdos ir Šilutės pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Gražvydo Railos.
– Kuo ši data ypatinga Jums pačiam?
– Man taip pat praėjusieji metai buvo įsiminti – galiu pasidžiaugti, kad 10 tarnystės metų sukakties proga vyskupas Mindaugas Sabutis įteikė man sidabrinį kryžių.
– Kas stiprina parapijos bendruomenę?
– Pirmiausia, žinoma, malda. Bendrumą pajuntame, jį stipriname tiesiog būdami kartu. Liepos mėnesį Klaipėdos regiono parapijų evangelikai susirinko į poilsiavietę Šilininkuose, kur buvo organizuota krikščioniška stovykla prie Nemuno senvagės. Baigiantis vasarai, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko neįprastas renginys „Evangelijos šventė“. Mintimis apie krikščionišką tikėjimą dalijosi Lietuvoje gerai žinomi Romos katalikų, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčių atstovai. Mokslo metų pradžioje pakvietėme į ekumenines pamaldas pradinukus, jų mokytojus ir tėvelius. Mokiniai gavo dovanų ypatingą knygą – „Biblija paveikslėliuose“.
Visų šventųjų dieną vyko atminimo pamaldos Šilutės senųjų kapinių koplyčioje.
Pasitikdamas 2014 metus dėkoju Dievui, savo draugams ir rėmėjams, kurių dėka Šilutės parapija gyvuoja ir, tikiuosi, dar gyvuos daug metų. Didžiausias ir brangiausias mūsų turtas – sutikti žmonės ir ilgam atmintyje išliekantys įvykiai, nuspalvinantys gyvenimą gražiausiomis spalvomis.
– Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi
Laima Putriuvienė