Kulių, Rusnės ir Tenenių seniūnijos – nacionalinio konkurso „Valstybę kuriame mes“ nominantės

Maži miesteliai gyvena savo įdomų ir turiningą gyvenimą, ir vietos žmonės čia tikrai nenuobodžiauja – tuo įsitikino konkurso „Valstybę kuriame mes“ vertinimo komisija, praėjusią savaitę apsilankiusi Kulių (Plungės r.), Rusnės (Šilutės r.) ir Tenenių (Šilalės r.) seniūnijose.  Visos jos – tarp trisdešimties Lietuvos seniūnijų, patekusių į trečiąjį konkurso etapą.

Rusniškiai aprodo konkurso komisijai sutvarkytą miestelį.

Rusnės seniūnijos sąraše – 49 nuveikti darbai

Tiek jų paraiškoje, pretenduojančioje į konkurso „Valstybę kuriame mes“ nominaciją „Už kūrybiškumo ugdymą“, nurodė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, prisipažindama, kad šios paraiškos rengimas padėjo peržiūrėti ir įvertinti per pastaruosius penkerius metus nuveiktus darbus, kuriuos, tiesą sakant, daug geriau pamatyti tiesiog vaikštant po Rusnę. Nes tarp jų: ir Rusnės seniūnijos viešų erdvių bei pakrančių sutvarkymas, ir vaikų žaidimo aikštelių bei lauko treniruoklių įrengimas – tai yra darbai, gerokai pagražinę miestelio veidą.

Kaip kurie iš šių darbų tikrai originalūs, pavyzdžiui, bendruomenės akcija „Padovanok suoliuką  Rusnei“, kurios rezultatas – 47 suoliukai, kviečiantys prisėsti ir pailsėti.

Rusniškiai ne tik aplinka, bet ir savo laisvalaikiu pasirūpina. Prieš kelerius metus pradėtos organizuoti šventės „Stintų naktis“, „Šaktarpis“ ir kitos jau pagarsėjo toli už Rusnės ribų ir sulaukia svečių iš visos Lietuvos.

Bet turbūt didžiausias pasiekimas – kad šioje seniūnijoje žmonėms gera ir jauku gyventi. Ir labai tikimasi, kad dar gyvenimas palengvės, kai bus baigta statyti estakada, padėsianti žmonėms nesibaiminti pavasarinių potvynių. Dėl jos rusniškiams teko ir piketuoti, ir rengti akcijas, kol šiais metais prasidėjo jos statybos darbai.

Atmintį apie garsias asmenybes puoselėjantis Kulių miestelis

Atvykusiai komisijai Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė pasakojo, kad pirmas bendruomenės įgyvendintas projektas – įrengta vaikų žaidimo aikštelė. O dabar Kulių seniūnijos gyventojai, pretenduojantys į nominaciją „Už tautinės savimonės puoselėjimą“, gali didžiuotis daugeliu nuveiktų darbų: ir restauruotu Laisvės paminklu, ir bendruomenės narių Z. Jankevičienės ir A. Petraičio dėka pernai atkurtu Kulių krašto muziejumi, ir suremontuota Kulių kapinių koplyčia, ir rengiama knyga apie Kulius.

Garsiausių su Kulių miesteliu susijusių žmonių – Juozo-Tumo Vaižganto ir Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės – atmintis saugoma ne tik muziejuje, bet ir dabar vykstančiais renginiais. Pavyzdžiui, pernai surengtas „Sofijos festivalis“, kurį organizavo gyventi į Kulius persikėlęs aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis bei jo žmona Raimonda Masalskienė. Festivalyje dalyvavo Čiurlionių anūkė Dalia Ona Palukaitienė, įvairius muzikinius kūrinius grojo proanūkis Rokas Zubovas.

„Kuliuose visi kartu sprendžiame problemas, dėl kurių skauda. Ir švenčiame taip pat visi kartu. Ir mylime savo žmones, savo vaikus. Pas mus gera gyventi, todėl per paskutinius keletą metų į Kulių seniūniją atvyko gyventi daug jaunų šeimų, pas mus žymiai padaugėjo mažylių. Labai tuo džiaugiamės ir didžiuojamės Kuliais“, – sakė seniūnė D. Petrauskienė.

Mažiausia konkurse dalyvaujanti – Tenenių seniūnija

Oficialiai šioje seniūnijoje gyvena 500 gyventojų, bet, pasak seniūnės Loretos Petravičienės, realiai tik 370 gyventojų ryte pabunda seniūnijoje ir vakarais po darbų grįžta namo.

Nors į nominaciją „Už pilietinę iniciatyvą“ valstybės stiprinimo labui pretenduojanti seniūnija ir yra mažiausia tarp visų konkurso dalyvių, darbais ji neatsilieka nuo didesnių kolegų: sutvarkytas bažnyčios ansamblis, įkurtas „Išnykusių kaimų parkas“, kuriame kiekvienam kaimui, kurio išliko tik pavadinimas, pastatyta po koplytstulpį; įamžintas knygnešio Vincento Birbilo ir iš Tenenių kilusio kompozitoriaus Juozapo Kairio atminimas ir dar daug kitų.

Pagrindinės šių visų darbų iniciatorės – dvi aktyvios moterys: seniūnė ir socialinė darbuotoja Danguolė Kazlauskienė.

Projektas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Konkurso „Valstybę kuriame mes“ nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti iškilmingame baigiamajame renginyje 2019 m. vasario mėnesį. Konkursas yra Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos dalis.

Konkurso iniciatorius – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Konkurso partneriai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, savivaldybės.

Konkurso globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti Kultūros ministerijos svetainėje http://lrkm.lrv.lt/valstybekuriamemes

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite