Kulių, Rusnės ir Tenenių seniūnijos – nacionalinio konkurso „Valstybę kuriame mes“ nominantės

Maži miesteliai gyvena savo įdomų ir turiningą gyvenimą, ir vietos žmonės čia tikrai nenuobodžiauja – tuo įsitikino konkurso „Valstybę kuriame mes“ vertinimo komisija, praėjusią savaitę apsilankiusi Kulių (Plungės r.), Rusnės (Šilutės r.) ir Tenenių (Šilalės r.) seniūnijose.  Visos jos – tarp trisdešimties Lietuvos seniūnijų, patekusių į trečiąjį konkurso etapą.

Rusniškiai aprodo konkurso komisijai sutvarkytą miestelį.

Rusnės seniūnijos sąraše – 49 nuveikti darbai

Tiek jų paraiškoje, pretenduojančioje į konkurso „Valstybę kuriame mes“ nominaciją „Už kūrybiškumo ugdymą“, nurodė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, prisipažindama, kad šios paraiškos rengimas padėjo peržiūrėti ir įvertinti per pastaruosius penkerius metus nuveiktus darbus, kuriuos, tiesą sakant, daug geriau pamatyti tiesiog vaikštant po Rusnę. Nes tarp jų: ir Rusnės seniūnijos viešų erdvių bei pakrančių sutvarkymas, ir vaikų žaidimo aikštelių bei lauko treniruoklių įrengimas – tai yra darbai, gerokai pagražinę miestelio veidą.

Kaip kurie iš šių darbų tikrai originalūs, pavyzdžiui, bendruomenės akcija „Padovanok suoliuką  Rusnei“, kurios rezultatas – 47 suoliukai, kviečiantys prisėsti ir pailsėti.

Rusniškiai ne tik aplinka, bet ir savo laisvalaikiu pasirūpina. Prieš kelerius metus pradėtos organizuoti šventės „Stintų naktis“, „Šaktarpis“ ir kitos jau pagarsėjo toli už Rusnės ribų ir sulaukia svečių iš visos Lietuvos.

Bet turbūt didžiausias pasiekimas – kad šioje seniūnijoje žmonėms gera ir jauku gyventi. Ir labai tikimasi, kad dar gyvenimas palengvės, kai bus baigta statyti estakada, padėsianti žmonėms nesibaiminti pavasarinių potvynių. Dėl jos rusniškiams teko ir piketuoti, ir rengti akcijas, kol šiais metais prasidėjo jos statybos darbai.

Atmintį apie garsias asmenybes puoselėjantis Kulių miestelis

Atvykusiai komisijai Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė pasakojo, kad pirmas bendruomenės įgyvendintas projektas – įrengta vaikų žaidimo aikštelė. O dabar Kulių seniūnijos gyventojai, pretenduojantys į nominaciją „Už tautinės savimonės puoselėjimą“, gali didžiuotis daugeliu nuveiktų darbų: ir restauruotu Laisvės paminklu, ir bendruomenės narių Z. Jankevičienės ir A. Petraičio dėka pernai atkurtu Kulių krašto muziejumi, ir suremontuota Kulių kapinių koplyčia, ir rengiama knyga apie Kulius.

Garsiausių su Kulių miesteliu susijusių žmonių – Juozo-Tumo Vaižganto ir Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės – atmintis saugoma ne tik muziejuje, bet ir dabar vykstančiais renginiais. Pavyzdžiui, pernai surengtas „Sofijos festivalis“, kurį organizavo gyventi į Kulius persikėlęs aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis bei jo žmona Raimonda Masalskienė. Festivalyje dalyvavo Čiurlionių anūkė Dalia Ona Palukaitienė, įvairius muzikinius kūrinius grojo proanūkis Rokas Zubovas.

„Kuliuose visi kartu sprendžiame problemas, dėl kurių skauda. Ir švenčiame taip pat visi kartu. Ir mylime savo žmones, savo vaikus. Pas mus gera gyventi, todėl per paskutinius keletą metų į Kulių seniūniją atvyko gyventi daug jaunų šeimų, pas mus žymiai padaugėjo mažylių. Labai tuo džiaugiamės ir didžiuojamės Kuliais“, – sakė seniūnė D. Petrauskienė.

Mažiausia konkurse dalyvaujanti – Tenenių seniūnija

Oficialiai šioje seniūnijoje gyvena 500 gyventojų, bet, pasak seniūnės Loretos Petravičienės, realiai tik 370 gyventojų ryte pabunda seniūnijoje ir vakarais po darbų grįžta namo.

Nors į nominaciją „Už pilietinę iniciatyvą“ valstybės stiprinimo labui pretenduojanti seniūnija ir yra mažiausia tarp visų konkurso dalyvių, darbais ji neatsilieka nuo didesnių kolegų: sutvarkytas bažnyčios ansamblis, įkurtas „Išnykusių kaimų parkas“, kuriame kiekvienam kaimui, kurio išliko tik pavadinimas, pastatyta po koplytstulpį; įamžintas knygnešio Vincento Birbilo ir iš Tenenių kilusio kompozitoriaus Juozapo Kairio atminimas ir dar daug kitų.

Pagrindinės šių visų darbų iniciatorės – dvi aktyvios moterys: seniūnė ir socialinė darbuotoja Danguolė Kazlauskienė.

Projektas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Konkurso „Valstybę kuriame mes“ nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti iškilmingame baigiamajame renginyje 2019 m. vasario mėnesį. Konkursas yra Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos dalis.

Konkurso iniciatorius – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Konkurso partneriai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, savivaldybės.

Konkurso globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti Kultūros ministerijos svetainėje http://lrkm.lrv.lt/valstybekuriamemes

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo